Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su pareiškėjo A. P. 2025 m. spalio 9 d. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2025 m. spalio 9 d. rezoliucija perduotas pareiškėjo A. P. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo bei prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejones dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme, kurias grindžia aplinkybėmis, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjai ir antstolės buvę darbuotojai perėjo dirbti į Klaipėdos apygardos teismą.

7. Pareiškime išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Klaipėdos apygardos teismo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo. Pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių ryšių būtų pagrindas abejoti viso Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka. Pareiškėjas nedetalizavo nei ryšių, kurių pagrindu keliamos abejonės dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme, nei konkrečių teisėjų, su kuriais toks ryšys yra siejamas. Iš esmės nurodyti pareiškėjo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, o ne objektyviomis aplinkybėmis. Pažymima, kad ta aplinkybė, kad dalis Klaipėdos apygardos teismo teisėjų anksčiau yra ėję teisėjų pareigas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nesudaro pagrindo nušalinti visus šio teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais bei neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme galimai dirba antstolės buvę darbuotojai, nenurodžius objektyvių faktų ir nepateikus duomenų apie konkrečius jų ar kitų susijusių asmenų ryšius su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, dėl kurių minėto teismo teisėjai galėtų turėti suinteresuotumą civilinės bylos rezultatu, taip pat nesudaro pagrindo abejoti viso Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu. Kitų aplinkybių, dėl kurių visi Klaipėdos apygardos teismo teisėjai būtų suinteresuoti nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ar atskirų procesinių klausimų rezultatu, pareiškėjas nenurodė.

8. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Todėl pareiškėjo A. P. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. P. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis