Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-47-124/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-06
Bylos Nr.: 2A-47-124/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-08257-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Burbulienė
Atsakovas: V. P.
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

73.2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Laisvė Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-47-124/2012

Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08257-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.8,44.5.2.16,121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Dainiui Žiedui,atsakovei V. P., jos atstovui adv.Drąsučiui Narmontui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1729-810/2011 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. G. IĮ „Inesa“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė ieškinį (1 t., 1–2 b. l.), prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės V. P. priteisti 54 354,80 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 V. P. 2008-01-02 nuomos sutartimi išnuomojo nuomininkui V. G. IĮ „Inesa“ jai nuosavybės teise priklausančias 78,42 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) 2008-08-19 V. G. IĮ „Inesa“ darbuotojai pastebėjo, kad išsinuomotos patalpos bei jose buvusios prekės buvo aplietos vandeniu. 2008-08-19 sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo 2248 poros avalynės. Apliejimo vandeniu metu sušlapo bei buvo sugadintos 487 poros avalynės, priklausančios patalpų nuomininkui V. G. IĮ „Inesa“. V. P. 2008-08-28 raštu informavo, kad apliejimo vandeniu priežastis yra užsikimšęs lietaus kanalizacijos vamzdis, dėl ko ant stogo kaupėsi vanduo, kuris pateko į išnuomotas patalpas, lietaus kanalizacijos vamzdis buvo išvalytas, o stogo danga- suremontuota. Išnuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra V. P., kuri privalo prižiūrėti bei remontuoti pastato konstrukcijas. Kadangi pastato savininkė netinkamai vykdė šias pareigas bei neužtikrino, kad pastato konstrukcijos ir išnuomotos patalpos atitiktų joms keliamus reikalavimus, V. P. privalo atlyginti dėl pastato netinkamo valdymo tretiesiems asmenims padarytą žalą(CK 6.266 str.). Vandeniu aplietų prekių - 487 porų avalynės vertė yra 73383,63 Lt, o likutinė vertė - 20043,16 Lt, nuostolio dydis - 53340,47 Lt. Dėl apliejimo vandeniu V. G. IĮ „Inesa“ patyrė 1414,33 Lt dydžio papildomas išlaidas. Visas nuostolio dydis yra 54754,80 Lt. V. G. IĮ „Inesa“ priklausančios prekės buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, kuris, kompensuodamas dėl prekių sugadinimo padarytą žalą, 54354,80 Lt dydžio draudimo išmoką išmokėjo nukentėjusiam asmeniui V. G. IĮ „Inesa“ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis - į atsakovę.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 54 354,80 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 815 Lt bylinėjimosi išlaidas (1 t., 81–82 b. l.).

Pateikus prieštaravimus ir išnagrinėjus bylą,Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (3t., 99–105 b. l.) panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 dienos preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas” atsakovei V. P. 2420,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo V. G. IĮ „Inesa“ 2008 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas V. P. išnuomojo nuomininkui V. G. IĮ „Inesa“ 76,42 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., o nuomininkas įsipareigojo šias patalpas naudoti prekių sandėliavimui, mokėti nuomos mokestį, savo lėšomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą, be kurių neįmanoma pastato eksploatacija, sąmatą prieš tai suderinus su nuomotoju. Nuomos sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad jei įvyksta avarija ar vienai iš sutarties šalių padaromi nuostoliai dėl kitos šalies kaltės, kaltoji šalis privalo nedelsdama pašalinti avarijos priežastis bei padarinius, atlyginti nukentėjusiosios šalies nuostolius. Avarijos priežastis, kaltininką ir nuostolių dydį, jei tarpusavyje nesusitaria šalys, nustato tretieji, nepriklausomi nuo šalių, kompetentingi (dirbantys toje srityje, kurioje nustatinėjami nuostoliai) asmenys, parinkti nukentėjusiosios šalies iniciatyva. Nuomos sutarties 5.4 punktu nustatyta, kad šalys neatsako už visiškai ar iš dalies nevykdytus pagal šią sutartį savo įsipareigojimus, jei tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pažymėtina, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl tų pačių patalpų nuomos 2006 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (t. I, b.l. 102-104), kurios 3.7 punktu nuomininkas V. G. įmonė „Inesa“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti einamąjį remontą, be kurio neįmanoma pastato eksploatacija.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir V. G. IĮ „Inesa“ 2007 m. spalio 10 d. sudarė įmonės turto draudimo sutartį draudimo laikotarpiui nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2008 m. spalio 10 d. Įmonių turto draudimo liudijime LD Nr. 3111015 nurodyta, kad turtas apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų, draudimo objektas – atsargos, kurios randasi parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) ir sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Draudiminiais įvykiais nurodyta – ugnis, vanduo, vagystė, audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veikos. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio, kuomet 2008-08-19 d. buvo aplietos patalpos, adresu adresu (duomenys neskelbtini), ir sugadintos AB „Lietuvos draudimas“ apdraustos atsargos, priklausančios V. G. IĮ „Inesa“, išmokėjo V. G. įmonei „Inesa“ 54354,80 Lt draudimo išmoką ir išsiuntė patalpų savininkei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos 54354,80 Lt sumokėjimo į draudiko AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punkte pateiktas statinio naudotojo sąvokos apibrėžimas – tai statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Teismas nurodė, kad V. G. IĮ „Inesa“ buvo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja nuomos sutarties pagrindu. Tiek Statybos įstatymo 40 str. 4 p., tiek ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojam, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 30.4 p įpareigoja statinio naudotoją, šiuo konkrečiu atveju – V. G. IĮ „Inesa“ LR Statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, kurią sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (LR Statybos įstatymo 41 str. 5 d., STR 01.12.07:2004 37 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus atsakovės veiksmus ir kaltę dėl žalos trečiajam asmeniui V. G. IĮ „Inesa“ atsiradimo, remiasi 2008 m. rugpjūčio 28 d. V. P. paaiškinimu, pateiktu V. G. įmonei „Inesa“ (t. I, b.l. 74), kuriame atsakovė nurodė, kad lietaus kanalizacijos latakas užsikimšo, ant stogo susikaupė vanduo, kas galėjo turėti įtakos drėkti sienai ir praleisti vandenį. Šio paaiškinimo pagrindu ieškovas ir konstatavo šio įvykio priežastį. Tačiau teismas šią ieškovo nurodytą aplinkybę laikė nepagrįsta ir neįrodyta, konstatuodamas, kad atsakovė V. P. tokio pobūdžio aplinkybėms konstatuoti neturi reikiamos kvalifikacijos, o pats ieškovas ir patalpų nuomininkas į reikiamą kvalifikaciją turinčius specialistus nesikreipė, nors ši pareiga įtvirtinta 2008-01-02 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.3 punkte. Ieškovo darbuotojas G. B., surašęs turto sugadinimo aktą, šios apžiūros metu nebuvo užlipęs ant pastato stogo ir lietaus kanalizacijos vamzdžio konstrukcijos neapžiūrėjo. Be to, statinio techninę priežiūrą, tame tarpe ir nuolatinį statinio būklės stebėjimą, kuris turi būti vykdomas ne rečiau kaip kartą per savaitę (STR 01.12.07:2004 38 p.), privalėjo vykdyti statinio (ar jo dalies) naudotojas, šiuo atveju – patalpų nuomininkas. Pastebėjęs, kad stogo konstrukcija praleidžia vandenį, nuomininkas privalėjo apie tai pranešti nuomotojui ir, reikalui esant, pradėti būtinus pastato remonto darbus (LR CK 6.493 str. 2, 3 d.).

Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pagrindu nėra galimybės nustatyti įvykio, kuomet buvo aplietos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), datos. Pašalinti prieštaravimų, kurie iškilo nagrinėjant bylą, nėra galimybės, nes rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys yra prieštaringi, o liudytojais apklausti asmenys šių aplinkybių patikslinti negalėjo dėl įvykio senumo.

Teismas konstatavo, kad ieškovas aplinkybės, jog žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsakovės kaltės, neįrodė.

Nustačius, kad draudikas, nustatydamas trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydį, nevykdė pareigos kooperuotis su atsakove V. P., kuriai reiškia regresinį reikalavimą, nesilaikė ekonomiško prievolės vykdymo principo, nesielgė sąžiningai atsakovės atžvilgiu, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 str., CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovė ginčijo prašomos priteisti žalos dydį, teigdama, kad ieškovas žalos dydžio neįrodė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei juose esančius prieštaravimus, kurių pašalinti neįmanoma, nes sugadintos prekės nėra išlikusios, bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad pats ieškovas trečiojo asmens patirto žalos dydžio nenustatinėjo, o rėmėsi tik trečiojo asmens darbuotojų pateiktais įrodymais, tačiau apklausiami teisme jie negalėjo pagrįsti prekių perkainojimo, kai kurie, pasirašę perkainojimo aktuose, nurodė, kad perkainuojant prekes nedalyvavo, teismas padarė išvadą, kad žalos dydžio nustatyti nėra galimybės, todėl laikė, kad ieškovas žalos dydžio neįrodė.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu (3 t., 119–122 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas neprivalo ieškinyje nurodyti teisės norminių aktų, todėl šių aktų nepilnas nurodymas nekeičia ieškinio pagrindo ar dalyko. Ieškovas rėmėsi tuo, kad prievolės šalis siejo sutartiniai santykiai, o žala padaryta dėl netinkamo pastato inžinierinių konstrukcijų trūkumo, pastato netinkamo valdymo, kurį valdė V. P.. Tikslus atsakomybės pagrindas nustatomas bylos nagrinėjimo metu surinkus visus įrodymus. Apeliantas nesutinka su sprendimo motyvu, kad ieškinys kildinamas tik iš delikto.

2. Tiek sutartinės atsakomybės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju, V. P. atsako be kaltės. Kadangi V. P. nuomojo patalpas verslo tikslais, ji laikytina verslininke. Sutartinės atsakomybės atveju V. P. atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK6.256 str. 4 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju atsakomybę be kaltės numato CK 6.266 straipsnis.

3. Atsakovė V. P. neįrodė, kad pastato bendrąsias inžinierines konstrukcijas turi prižiūrėti ir remontuoti nuomininkas. Nuomos sutartyje tokia prievolė nenumatyta. Apie apliejimą nuomininkas laiku informavo nuomotoją. Statybos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai, civilinis kodeksas bei kiti įstatymai nenumato, kad pastato patalpų dalies naudotojas yra atsakingas už viso pastato ir bendrų konstrukcijų priežiūrą ir remontą. Bendras konstrukcijas turėjo prižiūrėti ir remontuoti nuomotojas ir nuomotojo teigimu, jis tai ir darė. Apeliantas nesutinka su teiginiu, kad bendrąsias namo konstrukcijas turėjo prižiūrėti nuomininkas.

4. Nuostolis dėl prekių sugadinimo skaičiuojamas iš jų vertės atėmus likutinę vertę. Byloje nėra ginčo dėl prekių savikainos, o ginčas kilo dėl likutinės vertės. Ieškinys negali būti visiškai atmestas dėl to, kad ieškovas neįrodė liekanų vertės. Teismui nustačius, kad ieškovas neįrodė prekių likutinės vertės, o tuo pačiu ir nuostolio dydžio, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tikėtiną prekių likutinę vertę turėjo nustatyti teismas.

5. V. P. pripažino, kad „užsikimšus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, ant stogo pradėjo kauptis vanduo, dėl nurodytos priežasties į patalpas galėjo tekėti vanduo“. V. P. yra verslininkė, verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu. Sutarties 5.3 punktas nustato, kaip turi elgtis šalys, jei žala padaryta dėl kitos šalies kaltės. Nagrinėjamu atveju V. P. kyla atsakomybė be kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. P. (3 t., 129–134 b. l.) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį V. G. IĮ „Inesa“ draudiminio įvykio metu siejo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos teisiniai santykiai, kylantys iš 2008 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, o ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui, įstojo į trečiojo asmens (nuomininko) vietą jo teisiniuose santykiuose su patalpų savininku (nuomotoju). Teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas ne deliktinės, bet sutartinės atsakomybės klausimas.

2. 2008 m. sausio 02 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties 7.2 punkte yra nurodyta, kad šios sutarties šalys, vykdydamos sutartį, vadovausis LR įstatymais, poįstatyminiais aktais. Kaip teisingai nurodė teismas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240, akto redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 2 straipsnio 73 punkte pateiktas statinio naudotojo apibrėžimas - tai statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. V. G. IĮ „Inesa“, kaip patalpų adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja, turėjo pareigą organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą.

3. Ieškovas ir V. G. IĮ „Inesa“ 2007 m. spalio 10 d. sudarė įmonės turto draudimo sutartį, draudimo laikotarpis nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2008 m. spalio 10 d. Įmonių turto draudimo liudijime LD Nr. 3111015 nurodyta, kad turtas apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, draudimo objektas - atsargos, kurios randasi parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) ir sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Draudiminiais įvykiais nurodyta - ugnis, vanduo, vagystė, audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veikos. Ieškovas, kaip galima spręsti, sudarydamas draudimo sutartį su V. G. įmone „Inesa“, įsitikino, kad pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijos yra be trūkumų, tame tarpe ir stogo danga yra be jokių trūkumų, nes priešingu atveju nebūtų sudaręs draudimo sutarties.

4. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neturi kvalifikacijos konstatuoti patalpų apliejimo vandeniu priežastis, tai turėjo padaryti draudikas, kuris nesikreipė į reikiamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Vertinant patalpų apliejimo priežastį ieškovas bandė remtis savo darbuotojo G. B. pateiktais duomenimis, tačiau kaip paaiškėjo bylos teisminio nagrinėjimo metu, G. B. apžiūros metu net nebuvo užlipęs ant pastato stogo ir lietaus kanalizacijos vamzdžio konstrukcijos neapžiūrėjo. V. G. IĮ „Inesa“ atstovas V. G. apklausiamas teismo posėdyje teigė nemanąs, kad vanduo į patalpas pateko dėl atsakovės kaltės.

5. 2008 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos 5.3 punktu tarp šalių buvo susitarta, kad įvykus avarijai ar kai vienai iš šalių padaroma nuostolių, avarijos priežastis, kaltininką ir nuostolių dydį, jei tarpusavyje nesusitaria šalys, nustato tretieji, nepriklausomi nuo šalių, kompetentingi asmenys, parinkti nukentėjusios šalies iniciatyva. Per visą laikotarpį iki 2009-06-22 pretenzijos pareiškimo ieškovas net neinformavo atsakovės apie konkrečius sprendimus, kurie esmingai lietė jos teises bei pareigas. Ieškovas nesinaudojo ir specialistų pagalba, nors ji šiuo atveju buvo būtina, norint nustatyti tiek įvykio priežastis, tiek batų sugadinimo priežastis, tiek sugadintų prekių vertę.

6. Ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp batų sugadinimo ir patalpų apliejimo. Ieškovas, įrodinėdamas prekėms dėl vandens apliejimo padarytą žalą, pateikė 2008-08-21 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kurio papildomuose lapuose nurodyta, kad batai visiškai supeliję, surūdiję. Tačiau teisme apklausti ieškovo darbuotojai nurodė, kad jie, atrinkdami batus po patalpų apliejimo, nematė, jog batai būtų apipeliję, surūdiję. Tai rodo, kad 2008-08-21 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo fiksuoti melagingi duomenys dėl prekių stovio. Sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas draudikui nurodė, kad patalpos yra šildomos, kai tuo tarpu patalpos jau dešimt metų yra nešildomos.

7. V. G. teisme pripažino, kad nuostolių sumą jiems pasiūlė draudimo bendrovė, o jis su ta suma sutiko. Šie faktai patvirtina, kad ieškovo išmokėta trečiajam asmeniui draudimo išmoka grindžiama ne objektyviais finansiniais paskaičiavimais, realiu žalos dydžio nustatymu, bet praktiškai dvišaliu ieškovo bei trečiojo asmens susitarimu, kuris nėra pagrįstas aiškiais skaičiais ir kriterijais. Tai, kad ieškovas draudimo išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo nenustatęs faktiškai patirto žalos dydžio, patvirtina ir aplinkybės, kad 54 354,80 Lt sumą ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo pastarajam dar net nepardavus apgadintų prekių ir nežinant, kiek iš tikrųjų už prekes trečiasis asmuo gaus.

Šalies argumentai

8. Ieškovo teigimu, tikėtiną prekių likutinę vertę turėjo nustatyti teismas. Civiliniame procese vyraujantis rungtyniškumo principas įpareigoja kiekvieną iš šalių įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, todėl būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti tiek prekių likutinę vertę, tiek žalos dydį, o tuo pačiu ir išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2007-10-10 d. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su trečiuoju asmeniu individualia V. G. įmone „Inesa“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos įmonės atsargos, esančios atsakovės įmonei išnuomotose patalpose-sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties galiojimo laikotarpiu 2008 m. rugpjūčio 19 d. vandeniu buvo užpiltas šis sandėlis. Vykdydamas draudimo sutartį, 2008-12-15 d. ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką dėl buvusių sandėlyje batų sugadinimo, iš viso 54 354,80 Lt(1t.,6 b.l.). Ieškovo teigimu, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, nes ši kaip pastato (duomenys neskelbtini) savininkė, turi atlyginti žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes nevykdė pareigos prižiūrėti savo valdomą pastatą, dėl to esant gausiam lietui užsikišo lietaus kanalizacijos vamzdis, ant stogo pradėjo kauptis vanduo, kuris pateko į patalpas ir apliejo apačioje patalpoje esančias prekes , buvo sulietos ir sugadintos šiose patalpose sandėliuojamos V. G. individualiai įmonei „Inesa“ priklausančios prekės -73 383,63 Lt vertės 487 poros avalynės , kurių likutinė vertė yra 20 043,16 Lt, įmonei buvo padaryta 53 340,47 Lt bei atsirado papildomos išlaidos 1 414,33 Lt. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas remiantis CK 6.263,6,266, 6,1015 straipsniais prašė priteisti iš patalpų savininkės ir valdytojos V. P., nes pastaroji neprižiūrėjo pastato inžinierinių konstrukcijų-lietaus kanalizacijos vamzdžio bei stogo dangos.

Vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsniu ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjui išmokėtą draudimo išmokos sumą(subrogacijos pagrindais).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Ieškovas, sumokėdamas trečiajam asmeniui draudimo išmoką, perėmė šio asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo, kartu įgydamas žalą patyrusio subjekto pareigą įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas (CK 6.101 straipsnio 4 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Savininkas (valdytojas), paneigęs šią prezumpciją, gali būti atleistas nuo atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 2 dalis )

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad atsakovei yra taikytina tik sutartinė atsakomybė. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neįrodė, jog pastato bendrąsias inžinierines konstrukcijas privalėjo prižiūrėti ir remontuoti nuomininkas, kadangi tokia pareiga nebuvo numatyta nuomininkui. Atsakovę su trečiuoju asmeniu V. G. individualia įmone siejo negyvenamų patalpų nuomos santykiai. Tiek 2008-01-02 d., tiek ankstesnėje 2006-04-01 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (1 t.,102-104,105-108 b.l.) tokia pareiga nebuvo numatyta nuomininkui .Nuomininkas įsipareigojo atlikti tik einamąjį vidaus remontą, pagerinimo darbus, be kurių neįmanoma pastato eksploatacija (sutarties 3.7 punktas ).Nekilnojamo turto registre pastato savininke įregistruota atsakovė, trečiasis asmuo nuomojosi tik nedidelę atsakovei priklausančio pastato dalį. Pačios atsakovės aiškinimai teismo posėdžiuose, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji pati ir vykdė statinio priežiūrą, kurią pagal susitarimą su atsakovė atlikdavo samdytas specialistas L. V., ką pastaroji ir patvirtino apklausiama liudytoja teismo posėdyje, patvirtina ir V. P. vedamas statinio techninio eksploatavimo žurnalas(1t.,97-99, 3 t. 90 b.l.). Šiuo atveju byloje būtent atsakovė (pastato savininkė) atsako už pastato konstrukcijų trūkumus , o ne nuomininkas, nes pastarasis turi pareigą naudotis išnuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 str. 1 d.), bet neturi daikto savininkui priskirtos pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, kad išnuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Atsakovei neįvykdžius pareigos rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų – net tokių, kurie nesusiję su specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., pareigos užtikrinti priešgaisrinę apsaugą) nevykdymu, atsiranda pagrindas griežtajai deliktinei atsakomybei (be kaltės) kilti pagal CK 6.266 str.

Pagal 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis.

CK 6.266 str. normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

Taigi šiuo atveju turėtų atsakyti atsakovė, jei būtų įrodyta, kad žala atsirado dėl pastato konstrukcijų trūkumo bei kitos atsakomybės sąlygos. Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ir draudėjas visiškai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, atsižvelgė tik į trečiojo asmens paaiškinimus dėl prekių patalpų apliejimo, tačiau nenustatinėjo , ar buvo pastato konstrukcijų trūkumai, netyrė, ar dėl to galėjo atsirasti akte nustatyto pobūdžio prekių sugadinimai. Nors ieškovas nurodo, kad buvo atsižvelgta į atsakovės paaiškinimą dėl apliejimo priežasties, tačiau pastaroji paaiškinimą pateikė 2008-08-28 d., kai tuo tarpu patalpų apliejimo, prekių sugadinimo aktas surašytas 2008-08-21 d.(1 t.,60-63,74).Be to atsakovė teisme paaiškino, kad ji nėra atitinkama specialistė ar ekspertė, kad galėtų nustatyti apliejimo priežastis, paaiškino aplinkybes, kad tokį paaiškinimą draudimo įmonei pateikė , paprašyta trečiojo asmens, nepripažino remontavusi stogą bei buvus stogo konstrukcijos trūkumų. Bylos duomenys -nuotraukos, liudytojų parodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo nustatė, jog 2008-08-19d. atvykus į patalpas, nuomojamose patalpose ant grindų rasta vandens, užfiksuoti vandens nubėgimai per sienas (1 t.,7,132-148b.l.). Nuotraukos patvirtina, kad lubose yra apibėgimai tik apie ventiliacinę angą. Nuotraukose patalpoje ant grindų užfiksuotas nedidelis kiekis vandens . Atsakovė pateikė duomenis, kad stogo priežiūra buvo pastoviai vykdoma, paskutinį kartą apžiūrėta 200-04-04 d., jokių stogo dangos pažeidimų nenustatyta. Tai patvirtino ir pastato priežiūrą vykdęs asmuo –liudytoja L. V. (3 t.,90 b.l.).Metrologijos pažyma patvirtina, kad tuo metu Šiaulių mieste iškrito didelis kritulių kiekis, kuris laikomas smarkiu pavojingu lietumi (1t.,95 b.l.).Atsakovė aiškino, kad tomis dienomis Šiaulių miesto mikrorajone, kuriame buvo nuomojamos patalpos, dėl didelio kiekio kritulių buvo užtvindytos ir gatvės. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad iki to laiko nebuvo pastebėjęs pratekėjimų, vanduo nebėgo ir vėliau. Trečiojo asmens ir draudiko 2007-10-10 draudimo sutartyje draudiminiu įvykiu tarp kitų buvo nurodytas vanduo, potvynis, liūtis ir pan. Pagal draudiko-ieškovo įmonių turto draudimo taisyklių 1.22 p.(2t.,120b.l) liūtis-trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 valandą ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių, o pagal 1.23 p.-kai draudimo vietoje negalima nustatyti liūties kiekinių parametrų, daroma išvada, kad liūties parametrai atitinka nustatytas šiame papunktyje parametrus , jeigu liūtis draudimo vietoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams arba sugadino gerą apdraustą pastatą ar pastato, kuriame yra apdrausti daiktai, galėjo tik liūtis. Draudiko elgesys, įforminant žalą, priežasčių netyrimas bei draudimo išmokos išmokėjimas rodo, kad draudikas manė, jog atsakovė nėra atsakinga už įvykį ir laikė, kad pastatas yra geros būklės. Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes , būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tam dėdamas reikiamas pastangas. Tiek šalys, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, kad draudikas visiškai netyrė šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo posėdyje AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. B. patvirtino tai, nurodydamas , kad žala atsirasti galėjo ir todėl, kad galėjo trūkti ir kanalizacijos vamzdis, akte nurodo galimas prekių sugadinimo priežastis .Savo parodymuose patvirtino, kad 2008-08-21 dienos akte nurodė tik numanomas priežastis, ant stogo nelipo, įrašus apie priežastis darė pagal draudėjo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad iš fotonuotraukų matyti, jog lubos yra nežymiai apibėgusios apie ventiliacijai padarytą angą. Nebuvo patikrinta, ar nebuvo pažeistas lubų sandarumas šioje vietoje, įrengiant ventiliacijos angą, ventiliaciją patalpose rengė IĮ „Inesa“. Taip pat nekvietė pastato savininkės-atsakovės V. P. nei patalpų apžiūrai, nei žalos dydžio nustatymui, nors tretysis asmuo pagal nuomos sutarties nuostatas įsipareigojo tai atlikti (3 t., 90-92 b.l.). Draudimo atstovo bei trečiojo asmens atstovo parodymai dėl lietaus pratekėjimų, žalos dydžio nenuoseklūs. Parodymai patvirtina, kad nebuvo kviestas ir specialistas priežasčiai nustatyti arba bent apžiūrėti ir duoti išvadas nustatyti, nes ,kaip nurodė ieškovo atstovas G. B. ,tai būtų papildomi kaštai. Iš trečiojo asmens pranešimo matyti, kad patalpų apliejimas įvyko 2008-08-19 d(1 t., 7 b.l.). Po kelių dienų, t.y. 2008-08-21 d. surašytas aktas dėl prekių sugadinimo patvirtina prekių sugadinimo pobūdį, jame nurodyta, kad yra sugadintos 487 poros batų , batai yra supeliję, kai kurios poros batų visiškai supeliję , o kai kurios batų poros apipelijusios, kai kurioms surūdiję užtrauktukai (1t.,64-67b.l). Manytina, kad tokio pobūdžio prekių sugadinimai negalėjo susidaryti per tokį trumpą laiką. Liudytojų parodymai dėl sužalojimo pobūdžio buvo prieštaringi, nes kai kurios trečiojo asmens darbuotojos -liudytojos J. S., P. N. neigė patalpose iš viso buvus supelijusius batus. Trečiasis asmuo teikė įrodymus apie šių prekių pirkimo laikotarpį, kurie patvirtina, kad šios prekės buvo gautos dar 2006-2007 metais (2 t., 51-108 b.l.).Kaip matyti iš liudytojų parodymų, batai buvo sandėliuojami ilgą laiką nešildomose patalpose, kur liudytojai tvirtino esant šalta net vasarą, patalpose pastoviai jautėsi pelėsis. Ant patalpų grindų ,kaip buvo nurodyta anksčiau ,buvo užfiksuotas nedidelis kiekis vandens, nuotraukose beveik nėra užfiksuota sušlapusių batų dėžučių. Pats trečiasis asmuo V. G. teismo posėdyje tvirtino nemanąs, kad vanduo į patalpas pateko dėl atsakovės kaltės, nurodė teismo posėdyje, kad batai galėjo būti sugadinti ir anksčiau , ne dėl konkretaus lietaus (3 t., 58 b.l.).Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pastoviai atlikdavo stogo priežiūrą, dalyvaujant atitinkamam specialistui. Liudytoja L. V. teisme patvirtino, kad tiek stogo, tiek lietaus nubėgimo konstrukcijų defektų nebuvo pastebėta nei anksčiau iki prekių sugadinimo užfiksavimo, nei vėliau. Kaip patvirtina trečiojo asmens atstovo V. G. parodymai, sudarant draudimo sutartį jis nutylėjo aplinkybę, kad patalpos nėra šildomos, kas sudaro papildomą riziką prekėms sugesti , šios aplinkybės nesiaiškino draudikas . Sudarant nuomos sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo nešildomas negyvenamas patalpas įsirengti pagal reikalavimus, įsipareigojo įsirengti ventiliaciją. 2006-07-13 d. užfiksuota, kad patalpose jaučiasi pelėsis , dėl ko sudarant nuomos sutartis trečiasis asmuo įsipareigojo 2006-07-13 bei 2008-01-02 d. sutikimais pagerinti patalpų vėdinimą, panaikinti patalpoje esamą pelėsį (1 t.,100-101 b.l.).Pažymėtina, kad pats trečiasis asmuo elgėsi nerūpestingai, nes kaip patvirtino draudėjo atstovas G. B., prekes sandėliavo ant grindų. Draudikas nenustatinėjo, ar prekės buvo sugadintos dėl netinkamos konstrukcijos, statinio trūkumų, ar liūties, ar netinkamos patalpų eksploatacijos ,nenustatinėjo , dėl ko galėjo atsirasti akte užfiksuoto pobūdžio sužalojimai, t.y. nenustatinėjo priežastinio ryšio. Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad byloje nėra nustatytas objekto konstrukcijų trūkumas ,priežastinis ryšys tarp patalpų apliejimo ir batų sugadinimo.

Taip pat sutiktina su sprendime nurodytais argumentais dėl žalos dydžio nustatymo .Nustatydamas žalos dydį, ieškovas rėmėsi tik trečiojo asmens pateiktais žalos dydžio nustatymo dokumentais. Trečiasis asmuo prekes perkainavo , remiantis savo paties sudarytos komisijos sprendimu (3 t.,.71b.l.). Teismo posėdyje šios komisijos atstovai negalėjo pagrįsti, kokiais kriterijais buvo remiamasi , nustatant likutinę prekių vertę , prekių pažeidimo pobūdis buvo nurodomas nevienodas, liudytojų parodymai dėl prekių įvertinimo prieštaringi (1t.,55-57,93-94b.l.).Pats draudimo įmonės atstovas liudytojas G. B. patvirtino, kad jis nedalyvavo surašant prekių perkainojimo aktus, prekes perkainavo trečiojo asmens įmonė (1 t.,91-92 b.l.). Teismas nustatė, kad ieškovo atstovas G. B. kiekvienos batų poros neapžiūrėjo, teismui nėra pateikti ir prekių apžiūros aktai .Nei trečiasis asmuo, nei ieškovas nustatant žalos pobūdį ir dydį nekvietė atsakovės, jai net nepranešė apie tai, kad yra padaryta žala, kad bus nustatinėjamas žalos dydis, nors trečiasis asmuo nuomos sutarties 5.3 punktu buvo įsipareigojęs tai atlikti. Be to šiame punkte buvo numatyta, kad avarijos priežastis, kaltininką ir nuostolių dydį, jei šalys tarpusavyje nesutaria, nustato tretieji asmenys, nepriklausantys nuo šalių , kompetentingi , dirbantys atitinkamoje srityje asmenys. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikui ši sutartis taip pat buvo pateikta. Liudytojų parodymai apie sugadinimo pobūdį, iš dalies ir kiekį yra skirtingi, apie ką pasisakė ir teismas savo sprendime. Trečiojo asmens atstovas V. G. teisme nurodė , kad draudimo atstovas pasiūlė nurodyti tokią nuostolių sumą, nors jie galėjo nurodyti ir didesnę likutinę vertė ir kad tai buvo verslo sandoris (3 t.,58 b.l.).Pagrįstai atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ši trečiajam asmeniui išmokėta ir prašoma priteisti draudimo išmoka yra grindžiama ne objektyvais finansiniais paskaičiavimais, realiu žalos dydžio nustatymu, bet praktiškai dvišaliu ieškovo ir trečiojo asmens susitarimu, kuris nėra pagrįstas aiškiais, konkrečiais kriterijais, paskaičiavimais. Kadangi bylos nagrinėjimo metu prekės jau buvo parduotos, todėl nebebuvo galimybių surinkti papildomus įrodymus žalos dydžiui nustatyti. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nenustatęs realios faktiškai patirtos žalos dydžio. Apeliacinei instancijai ieškovas pateikė vertintojo UAB „Impersservis“ konsultacinę išvadą, kuri neteikė jokių konkrečių išvadų, nes apžiūrai nebuvo pateiktos prekės, pateikta tik dalis sugadintų prekių fotonuotraukų . Ši išvada neturi byloje įrodomosios vertės, ja teismas nesiremia, nėra žinoma, kokie įrodymai buvo patekti vertinimui. Sugadintų prekių apžiūrėti, įvertinti nėra galimybės, nes prekės yra realizuotos, konsultantas neduoda jokių konkrečių išvadų dėl prekių sugadinimo pobūdžio,vertės.

Apeliantas nurodo, kad byloje yra pažeistas rungtyniškumo principas, nesutikdama su trečiojo asmens prekių įvertinimu, atsakovė turėjo įrodinėti žalos dydį o tikėtiną likutinę vertę turėjo nustatyti teismas. Šis argumentas atmestinas, nes civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Tokiu būdu ieškovas turėjo įrodyti, jog yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, tame tarpe žalos kilimo priežastį, priežastinį ryšį bei žalos dydį, draudimo išmokos pagrįstumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad draudikas iš žalą padariusio asmens gali gauti tik tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus, pagrįstas, įrodytas. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių konkretų žalos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir žalos dydžio (CPK 178 str.,185 str.). Asmens paareiškusio atgręžtinį reikalavimą, pareiga buvo įrodyti jo teisę į reikalavimo patenkinimą sukuriančius faktus – kad pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui pinigų sumą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias įstatymo normas, nors ir netaikė specialiosios normos – CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančios statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, priėmė teisngą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tik netinkamas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis )Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

Atmetus apeliacinį skundą, iš dalies tenkintinas atsakovės prašymas priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas-atstovavimo išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 1936 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą numatytus dydžius (CPK 98str.). Atsižvelgiant į tai, kad tas pats atstovas dalyvavo šią bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ,nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, byla nagrinėjama atstovo buveinės vietovėje, apeliacinėje instancijoje posėdis truko trumpą laiką, laikytina protingas atstovavimo išlaidas 1000 Lt .Kitoje dalyje prašymas netenkintinas, pripažįstant tai pernelyg dideliu šalies išlaidavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m.rugsėjo 16 d.. sprendimą palikti nepakeistu .

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei V. P. 1000Lt(vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų .

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė BurbulienėDanutė Matiukienė