- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2-640-424/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- AB „Citadele“
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo negrąžintą 4600,00 Lt kreditą, 715,91 Lt palūkanas, 395,33 Lt delspinigius, 34,67 Lt mokestį už kortelės sąskaitos tvarkymą, 14 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą 4600,00 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Šalys 2008-05-30 sudarė kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. ABL/02281 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią ieškovas atidarė atsakovui sąskaitą ir ją kreditavo iki 4600,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas Sutartyje numatytas prievoles. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį (b. l. 9).
Nutraukęs Sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui visą panaudotą kredito sumą, sumokėtų priklausančias mokėti palūkanas, delspinigius bei kitus pagal Sutartį mokėtinus mokėjimus (Sutarties 10.8 punktas).
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių pagal Sutartį, tai yra negrąžino ieškovui 4600,00 Lt kredito, nesumokėjo 715,91 Lt palūkanų ir 34,67 Lt mokesčio už kortelės sąskaitos tvarkymą (b. l. 10-12), todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo negrąžintą 4600,00 Lt kreditą, 715,91 Lt palūkanas bei 34,67 Lt mokestį už kortelės sąskaitos tvarkymą yra pagrįsti ir tenkintini.
Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad palūkanos už panaudotą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito panaudojimo dienos ir skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos. Šalys Sutartimi susitarė, jog metinė palūkanų norma – 14 procentų (b. l. 5). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kreditas ieškovui nėra grąžintas, todėl, vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi bei 6.881 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 14 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą 4600,00 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai, šalių sudaryta Sutartis pripažintina vartojimo sutartimi.
Sutarties 8.1.3 punktas nustato, kad atsakovas, praleidęs kredito grąžinimo įmokų, palūkanų už panaudotą kredito limitą, kitų palūkanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, moka ieškovui galiojančiuose įkainiuose nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Įkainiuose nustatytų delspinigių norma sudaro net 30 procentų per metus (apie 0,082 procento per dieną) (b. l. 13). Teismas konstatuoja, kad tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal Sutarties 8.1.3 punktą atsakovas, praleidęs kredito grąžinimo įmokų, palūkanų už panaudotą kredito limitą, kitų palūkanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, moka ieškovui galiojančiuose įkainiuose nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Įkainiuose nustatytų delspinigių norma sudaro 30 procentų per metus, per dieną – apie 0,082 procento. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra per dideli.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas, atsižvelgdamas į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai, kurių metinė norma sudaro 18,25 procento, nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Bylos duomenys patvirtina, jog pagal Sutartį atsakovui priskaičiuoti delspinigiai, kurių metinė norma yra 30 procentų, vertine išraiška sudaro 395,33 Lt sumą (b. l. 10-12). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento (metinė norma – 18,25 procento), laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 240,50 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 395,33 Lt delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tai yra 167,37 Lt (172,00 Lt x 97,31 procento) žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu AB „Citadele“ banko (buvęs pavadinimas - AB „Parex“ bankas) ir V. N. 2008-05-30 sudarytos kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutarties Nr. ABL/02281 8.1.3 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad klientas, praleidęs kredito grąžinimo įmokų, palūkanų už panaudotą kredito limitą, kitų palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, moka bankui galiojančiuose įkainiuose nustatyto dydžio delspinigius, kurių metinė norma yra 30 procentų, už kiekvieną pradelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną.
Priteisti iš V. N. negrąžintą 4600,00 Lt kreditą, 715,91 Lt palūkanas, 240,50 Lt delspinigius, 34,67 Lt mokestį už kortelės sąskaitos tvarkymą, 14 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą 4600,00 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-01-25, iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 5591,08 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,37 Lt bylinėjimosi išlaidas AB „Citadele“ bankui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.