- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- II-124-944/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00035-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui Tomui Mikelkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-02-01 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021-02-01 nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas R. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2021-02-01 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2021-01-26 apie 10.30 val., jam būnant namuose, suskambėjo durų skambutis. Kai atidarė duris, pamatė Kretingos miesto seniūnę G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus pavaduotoją R. J.. G. L. jam pasakė, kad gautas kaimynės V. S. skundas dėl dažnai paliekamų atidarytų jo buto durų. Pareiškėjas pasiūlė joms užeiti į butą, bet jos atsisakė ir ėmė apklausti jį dėl buto durų. Tuo metu iš savo buto išėjo V. S., kuri iškart puolė ant jo ir šaukė, kad pareiškėjas melagis, banditas, „gaidjurginis“, „daktarinis“, „tulpinis“ ir pan. V. S. šaukdama ant pareiškėjo visą laiką bandė įgnybti už dešinės rankos alkūnę. Dėl šios situacijos kitą dieną parašė pareiškimą. Pareiškėjas 2021-02-12-01 gavo Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo N. S. 2021-02-01 raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškimo nagrinėjimas baigtas ir kad Kretingos rajono Policijos komisariate priimtas nutarimas nepradėti administracinės nusižengimo teisenos V. S. atžvilgiu. Su šiuo nutarimu nesutinka, nes V. S. jį apšmeižė, viešai priskirdama jį visoje šalyje žinomoms organizuoto nusikalstamumo gaujoms. Šis incidentas įvyko Kretingos miesto vadovės ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovės akivaizdoje. Kreipdamasis su pareiškimu į Kretingos policijos komisariatą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors pareiškime nenurodė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kiekvienam policijos tyrėjui yra žinoma, kad atsakomybė už šmeižimą numatyta BK 154 straipsnyje. Pažymi, kad klausimas pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnį, net nebuvo svarstomas. Policijos nuomone, V. S. atlikti veiksmai net negali būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios tik viešą pobūdį, tuo tarpu įvairaus privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė yra viešoji vieta, į kurią be leidimo turi teisę patekti ir kiti asmenys ir čia būnat asmenys privalo gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių ir rimties. Dėl V. S. klyksmo buvo pažeista ir viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Kretingos miesto seniūnei G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojai R. J. buvo nemalonu nuo V. S. sukelto triukšmo. Manau, kad dėl rimties pažeidimo jos jautė tam tikrą nepatogumą, jautėsi nejaukiai. V. S. sukeltą skandalą girdėjo ir kiti namo gyventojai. Pareiškėjo nuomone, V. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jai turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina administracinio nusižengimo padarymo fakto. Žodžiai pasakyti konflikto tarp R. M. ir V. S., negali būti traktuojami, kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, kad V. S. pažįsta daugelį metų – apie penkiolika metų. Iš pradžių sutarė neblogai, vėliau santykiai pašlijo ir šiuo metu yra blogi. Nurodė, kad tik atėjus Kretingos miesto seniūnę G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus pavaduotoją R. J., ji visą laiką ji tempė jį už megztinio, tačiau jis buvo ramus, nes buvo išgėręs raminamųjų. Paaiškino, kad jam buvo labai nesmagu, nes jį apšaukė kitų asmenų akivaizdoje.
Šalies argumentai
V. S. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar išvadino pareiškėją skunde nurodytais žodžiais. Nurodė, kad su R. M. nesutaria, konfliktai dažnai kyla, nes gyvena kaimynystėje, t. y. jų butų durys yra gretimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas R. M. 2021-01-27 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl šmeižto, kuriame nurodė, kad V. S. daugiabučio namo koridoriuje jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2021-02-01 nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairus privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami, kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kadangi tiriant pareiškimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisenos nutarta nepradėti.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui diskrecijos teisė dėl padaryto pažeidimo kvalifikavimo tenka šį pažeidimą tiriančiai institucijai (pareigūnui). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytos viena ar kelios iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju visuomeninę reikšmę turinčios vertybės – viešoji tvarka ir žmonių rimtis), veiksmų pobūdis, nusižengimo padarymo vieta ir, kai vertinama ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai, tikslas. Kiekvienu atveju vertinant asmens veikų (veiksmų), kurie atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų požymius, pobūdį nustatoma, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, vadovaujamasi visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nusižengimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, vieta, kurioje nusižengimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog analizuojamas įvykis tarp R. M. ir V. S. galimai įvyko viešoje vietoje nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Tačiau siekiant įvertinti ar V. S. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti ne tik ar ir kokie veiksmai buvo atlikti, bet ir tų veiksmų pobūdį, motyvus ir tikslus.
Teismo vertinimu, kadangi konflikto metu dalyvavo Kretingos miesto seniūnė G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus pavaduotoja R. J., todėl reikšmingi šių asmenų paaiškinimai. Minėti asmenys nurodė iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybes, t. y., kad 2021-01-26 apie 10.00 val. kartu su savo kolege atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį namą išsiaiškinti gauto skundo aplinkybes. Kadangi minėtame name yra socialinis būstas kuriame gyvena V. S. buvome gavę skundę dėl šalia gyvenančio kaimyno elgesio. Skunde buvo išdėstytos aplinkybės dėl kaimyno laikomų pradarytų buto durų. Bendraujant su kaimynu dėl kurio atvykome j laiptinę išėjo socialinio būsto gyventoja V. S. kuri žodžiu pradėjo konfliktuoti su kaimynu R. M.. Minėta moteriškė skundėsi dėl kaimyno laikomų pradarytų buto durų, nes kaimyno pradarytos durys trukdo jai laisvai judėti bendro naudojimo laiptinėje. Bendraujant su abiem pusėmis tarp V. S. ir R. M. kilo žodinis konfliktas. R. M. žodžiais nurodė „psichine ligone, pasakyk kiek kartų gulėjai durnyne“, V. S. atsakydama į šiuos žodžius pasakė „melagi tu, gaidjurgini“. Konflikto metu kaimynas R. M. atrodė stipriai nepatenkintas ir tai reiškė žodžiais. Konflikto metu, necenzūrinių žodžių negirdėjo, šių asmenų konfliktas nesutrikdė ir jų nuomone viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. Stengiantis išklausyti abi konfliktuojančias puses jiems buvo pasiūlyta rasti kompromisą kaip kartu gyventi vienas šalia kito.
Šių asmenų paaiškinimai, teismo posėdžio metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jų santykiai konfliktiški, daugelį metų nesutaria, patvirtina, kad šio incidento metu abi šalys siekė įžeisti viena kitą. Pažymėtina, kad aplinkybių, kad V. S. turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra. Pareiškėjas nurodė, kad nutarimas priimtas skubotai, neapklausus kaimynų dėl šio įvykio. Teismas nurodo, kad šiuo atveju konfliktą matė ir stebėjo du asmenys, kurie nėra suinteresuoti tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl suinteresuoto asmens. Šių asmenų paaiškinimai laikytini objektyviais dėl kilusio incidento. Nors pareiškėjas nurodė, kad turėjo būti apklausti kiti kaimynai, tačiau su skundu prašė apklausti tik liudytojais tik G. L. ir R. J., kurios pareigūnams davė išsamius paaiškinimus, kitų asmenų kaimynų nurodyti negalėjo, apklausti liudytojais neprašė. Darytina išvada, kad policijos pareigūnai padarė visus būtinus veiksmus aiškinantis įvykio aplinkybes.
Teismas pažymi, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino pareiškėją R. M. ir tuo siekė pažeisti bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, todėl skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos V. S. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnį yra pagrįstas ir teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto. Teismas nurodo, kad tyrimą atliekantis pareigūnas pagal faktinę situaciją ir pateiktus duomenis vertina koks nusižengimas ar nusikalstama veika galėjo būti padaryta. Šiuo atveju vien pareiškėjo nurodymas pradėti ikiteisminį tyrimą nėra privalomas pareigūnui, būtent jis sprendžia, kaip turo būti kvalifikuojama veika, dėl kurios pateikiamas pareiškimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.