Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant prokurorui Linai Svidinskaitei - Ridikei, nedalyvaujant nukentėjusiajai S. V. B., kaltinamajam Ž. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas Kauno apygardos teismo 1997-02-18 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d. ir 146 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmę sumažinant 1/3, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. K. teisėjos G.Stulčinaitės 1999-08-31 nutartimi buvo atiduotas teismui. Jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą: laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1998-06-08, iš buto, esančio Kaune, Biržų g. 33 - 1, slapta pagrobė nukentėjusiosios S. V. B. asmeninį dokumentą— asmens pasą Nr. LV 733795, išduotą Kauno Centro pasų poskyryje , tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 206 str.; be to, jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris 1998-06-08 Kauno II-ajame notarų biure, esančiame Kaune, Vasario 16-osios g. 8-1, ant įgaliojimo suklastojo nukentėjusiosios S. V. B. parašą ir tokiu būdu Ž. K. įsigijo įgaliojimą valdyti ir tvarkyti nukentėjusiosios S. V. B. turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, už tokius savo veiksmus jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 18 str. ir 207 str. 1 d.; taip pat jis jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, suklastojo ant 1998-06-08 įgaliojimo nukentėjusiosios S. V. B. parašą ir įsigijo įgaliojimą valdyti ir tvarkyti visą jos turtą pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu bandydamas parduoti nukentėjusiajai priklausantį butą, esantį Kaune, Biržų g. 33-1, kas būtų sukėlę nukentėjusiajai didelę turtinę žalą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 206 str.

Bylą perdavus Kauno apylinkės teismo teisėjo A.Rimkevičiaus žinion, teisėjo nutartimi 2010 m. kovo 22 d. kaltinamojo Ž. K. padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota, iš senos redakcijos BK 206 str., 18 str. ir 207 str. 1 d., 16 str. 2 d. 274 str. 3 d. į naujos redakcijos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu 1999-07-16-1999-07-17 buvo laikinai sulaikytas, kad jam bylos tyrėjo 1999-07-17 nutarimu paskirta kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos atitinkamai be kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo leidimo ir atvykti jiems reikalaujant. Kaltinamajam 1999-08-12 jam pateiktas kaltinimas pagal BK 206 str., 18 str. ir 207 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 274 str. 3 d., jam pagal teismo kvietimus neatvykus į teismo posėdžius, vykdant teisėjo nutartis policijos pareigūnams negalint jo atvesdinti į teismą, 2000-02-22 teismas priėmė nutartį pakeisti anksčiau kaltinamajam Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę į griežtesnę - suėmimą ir paskelbti jo paieška, jo nesuradus bylos teisminis nagrinėjimas buvo sustabdytas. Teismas daug kartų kreipėsi į policiją dėl kaltinamojo paieškos, buvo pranešta , kad kaltinamojo J. K. gyvenamoji ir buvimo vieta nežinoma. Duomenų, kad jis po pasislėpimo nuo teismo dienos būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas Lietuvoje – negauta.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011).

Pažymima, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008).

Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko taisyklė yra įtvirtinta BK 3 straipsnio 1 dalyje: veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Ši taisyklė taikoma tiek BK specialiosios, tiek bendrosios dalies normoms.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad kaltinamajam Ž. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., buvo padarytos 2008-06-08. Pagal BK 95 str.1 d. 1 p. (BK red. galiojusi iki 2010-06-29) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, penkiolika metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje byloje suėjo 2013 m. birželio 8 d.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo Ž. K. atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų – sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. ir nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminui.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BK 95 str.1 d.1 p. (red. gal. iki 2010-06-29), BPK 3 str. 1 d. 2 p., 31, 253 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąjį procesą pagal BK 182 str. 2 d, BK 300 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., kaltinamojo Ž. K. atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamajam Ž. K. panaikinama jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nutraukiama jo paieška.

Nutartis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.