Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-356-714/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2-356-714/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Ieškovas
J. E.
Atsakovas
V. E.
Išvadą teikia
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Civilinė byla Nr. 2-356-714/2013;proceso numeris: 2-19-3-00229-2013-4;
procesinio dokumento kategorijos:(S)76.4; 76.3; 76.5; 77.4.2; 78.2.1.JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei J. E., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui V. E., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui V. E., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2012 03 04 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui V. E., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų J. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 14) nurodė, kad sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau išlaikymo sutiktų mokėti po 200,00Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, be to jam turėtų būti suteikta galimybė dažniau bendrauti su vaikais atostogų metu ir per šventes.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus. Paaiškino teismui, kad su atsakovu yra susituokusi, tačiau kartu nebegyvena, atsakovas gyvena su kita moterimi, abu vaikai liko gyventi su ja nuomojame bute, jos pajamos yra tik 150,00Lt pašalpos, turto neturi, ieškovė pripažino, kad per laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos gavo iš atsakovo vaikų išlaikymui 700,00Lt, tačiau to nepakanka, vaikams vien maistui reikia apie 600,00Lt per mėnesį, reikia mokėti nuomą už butą 70,00Lt, mokėti už suvartotą elektros energiją, pirkti malkas, ji sutiktų, kad atsakovas bendrautų su vaikais daugiau, tačiau nenori, kad jis juos vestųsi į dabartinius namus, kuriuose yra girtaujama.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis neprieštarauja, kad vaikai gyventų su ieškove, tačiau mano, kad išlaikymui priteistus pinigus ji gali panaudoti savo reikmėm tenkinti, atsakovas nurodė, kad daugiau išlaikytinių neturi, jo pajamos yra apie 1 500,00Lt ir daugiau per mėnesį, tačiau ir jam reikia gyventi, jis norėtų nusivežti vaikus į muziejų, per atostogas – į Palangą.

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau vaikus ji prižiūri tinkamai, pranešimų apie jos šeimą skyriuje, kad vaikai būtų neprižiūrėti, negauta, ko negalima pasakyti apie moterį, su kuria šiuo metu gyvena atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. E. ir J. E. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), J. E. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), L. E. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7-9, 29), jai yra mokama išmoka vaikui 149,50Lt (b.l. 10), VSDF duomenimis ji yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų amžiaus (b.l. 31), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) jam priskaičiuojamas darbo užmokestis apie 1 900,00- 2 000,00Lt (b.l. 15, 32), V. E. pagal susitarimą su ieškove iki 2013 kovo mėnesio teikė išlaikymą vaikams po 200,00Lt kiekvienam vaikui per mėnesį (b.l.18), atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 30), J. E. moka 70,00Lt nuompinigius už butą (b.l. 28).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių vaikai yra labai mažo amžiaus, nuo gimimo ir šiuo metu faktiškai gyvena su motina, atsakovas su vaikais negyvena, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, kenktų vaikų interesams, nėra, VTAS skyriaus atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai nepilnamečių J. E. ir L. E. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina J. E. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra šiuo metu jau yra 1 000,00Lt. Ieškovė prašo priteisti mažiau nei pusę tos sumos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, poreikius, įskaitant būsto išlaikymą, maitinimą, medicininę priežiūrą, aprangą, lavinimą, bendra abiejų tėvų suteikta 800,00Lt suma būtų optimali tenkinant būtiniausius vaikų poreikius. Ieškovė nurodo, kad jos gaunamos socialinės pašalpos ir atsakovo teikiamo išlaikymo vaikam nepakanka. Abu vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, aprūpina maistu ir rūpinasi jais kasdien. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka ir kasdienė jų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kartu su vaikais gyvenantis tėvas ar motina patiria daugiau išlaidų vaikų išlaikymui, kurių dažnai negalima numatyti iš anksto, be to ji pati siekia įgyti profesiją.

Šalys daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi.

Įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, šalių paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė, nei atsakovo. Ji nedirba, nes augina du mažamečius vaikus, jokių pajamų, išskyrus pašalpą vaikams, neturi, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis ir, kaip pat patvirtino, galėtų vaikams teikti išlaikymą po 400,00Lt per mėnesį, tai sudarytų apie pusę jo gaunamų pajamų. Gyvendamas kartu su vaikais, rūpindamasis jais kasdien, atsakovas vaikų išlaikymui skirtų nemažesnę dalį savo pajamų jų išlaikymui. Atsakovo nuogastavimai, kad pinigai bus panaudoti ne tik vaikų poreikiams tenkinti, neparemti jokiai objektyviais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad išlaikymo pinigus ieškovė galėtų panaudoti ne vaikų poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikė išlaikymą iki bylos iškėlimo ir po to, taip pat į tą pinigų sumą, kurią atsakovas yra sumokėjęs vaikų išlaikymui po bylos iškėlimo, iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo 2013 05 01 iki jų pilnametystės. (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

Ieškovė skirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str. 1d., 3.190str. 1d.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas pinigines lėšas ji privalo naudoti tik jų poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Bendravimo tikslas yra dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Šalių vaikai yra dar labai mažo amžiaus, jaunesniajam sūnui netrukus sueis tik vieneri metai amžiaus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisingą raidą, siekiant išsaugoti jų ryšius su abiem tėvais, nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią jis galėtų bendrauti su sūnumis jų namuose (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.). Tokiu būdu vaikai bendraus su tėvu jiems įprastoje aplinkoje, kurioje jie auga nuo kūdikystės, taip būtų užtikrintas vaikų teisė ir poreikis į saugią ir stabilią aplinką, kol galutinai bus išspręstas atsakovo gyvenamosios vietos klausymas (pats atsakovas paaiškino teismui, kad jis nuomojasi butą, bet gyvena pas draugę, kuri augina tris savo vaikus, tai yra jis pats nėra tvirtai apsisprendęs dėl savo gyvenamosios vietos) todėl negalima teigti, kad jo vaikams toje aplinkoje gali būti saugu, kad jie galėtų būti ilgesnį laiką su atsakovu. Be to nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais (bent jau su vyresniuoju sūnumi) per ryšio priemones.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodytos kiekvieno mėnesio pirmas ir paskutinis šeštadienis eina vienas po kito, o visa likusi kiekvieno mėnesio dalis lieka laisva, bei siekiant užtikrinti stabilų bei maksimalų tėvo bendravimą su vaikai, nustatytina, kad atsakovas galės bendrauti su sūnumis pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 16.00 iki 19.00val., be to galės bendrauti su vaikais antrą Kalėdų, Velykų dienomis, Tėvo dieną, per vaikų gimtadienius nuo 15.00 iki 19.00val., atsakovas galės pasiimti vaikus iš jų namų tik ieškovės sutikimu, iš anksto su ja apie tai susitaręs, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, tokiu atveju atsakovas privalės informuoti ieškovę, kur ir su kokiais asmenimis bus vaikai.

Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, tėvo ir vaikų pasimatymų trukmę ir laiką keisti abipusiu susitarimu.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba (b.l. 4, 24), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p., 14p.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 3p., 80str. 1d. 1p. nuostatas (400,00Ltx2x12mėn.x3proc) 288,00Lt, taip už du neturtinio pobūdžio reikalavimus po 144,00Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80str. 1d. 5p.), iš viso 576,00Lt žyminio mokesčio ir 560,00Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. E., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis 400,00Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis, kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2013 05 01 iki jiems sueis pilnametystė.

Nepilnamečiams J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jų motiną J. E., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo V. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. E. ir L. E. tvarką, pagal kurią V. E. turi teisę bendrauti su vaikais ieškovės J. E. namuose kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 16.00 iki 19.00val., be to galės bendrauti su vaikais antrą Kalėdų, antrą Velykų dienomis, Tėvo dieną, per vaikų gimtadienius nuo 15.00 iki 19.00val., atsakovas galės pasiimti vaikus iš jų namų tik ieškovės sutikimu, iš anksto dėl to su ja susitaręs, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, tokiu atveju atsakovas privalės informuoti ieškovę, kur ir su kokiais asmenimis bus vaikai, be to nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais per ryšio priemones, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, tėvo ir vaikų pasimatymų trukmė ir vieta gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu.

Priteisti iš atsakovo V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 576,00Lt (penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 560,00Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 1 136,00Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis litus).

Žyminis mokestis (576,00Lt) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (560,00Lt) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Lukšienė