Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-12 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-11-21 priimto nutarimo atsisakyti patenkinti skundą, kuriuo paliktas galioti 2011-10-21 tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011-11-05 buvo gautas iš LR Generalinės prokuratūros persiųstas R. S. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. M. atžvilgiu.

Išnagrinėjus R. S. skundą, Vilniaus aps. VPK NTV ENTS 2011-10-21 priimtas tyrėjo J. K. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodoma, kad pareiškime nurodyti faktai nėra baudžiamojo proceso nagrinėjimo dalykas, nes G. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. požymių.

Šį 2011-10-21 tyrėjo nutarimą kaip nepagrįstą pareiškėja apskundė prokurorui.

2011-11-21 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė L. G., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė nutarimą atmesti skundą ir paliko galioti tyrėjo 2011-10-21 nutarimą, motyvuodama, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šį nutarimą pareiškėja apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-12-12 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Skundu R. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Skunde pareiškėja nurodo, kad teismas nepasisakė dėl visų jos skundo motyvų. Atliekant tyrimą, ji ir V. P. nebuvo apklausti kaip liudytojai, kurie gerai žino bylai reikšmingas aplinkybes. Nebuvo atlikti būtini veiksmai ir dėl to ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė G. M. atliktų nesąžiningų ir nusikalstamų veiksmų pareiškėjos ir V. P. atžvilgiu. G. M. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Pareiškėjos R. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagal LR BK 182 str. 2 d. atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Būtinas šio nusikaltimo požymis – apgaulė. Apgaulė yra sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulės požymis yra būtinas ir LR BK 186 str. požymis. Pagal LR BK 186 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktu darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 186 str. kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, tai yra pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo negalimumas dėl kaltininko veiksmų, o būtent, apgaulės panaudojimo.

Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė prokurorė nutarime, ir teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja apgaulės buvimą G. M. veiksmuose sieja su aplinkybe, kad 2010-06-08 sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta nepagrįstai maža parduodamų žemės sklypų kaina, nors surašant įgaliojimą tarp bendrasavininkų buvo susitarta, kad turtas bus parduotas ne mažesne nei vidutinė rinkos kaina. R. S. įgaliojimą G. M. suteikė savo noru ir jis atitiko jos valią, tačiau ji laiko save ir V. P. apgautais dėl to, kad G. M. žemės sklypus pardavė mažesne nei rinkos kaina. Šiuos veiksmus pareiškėja vertina kaip G. M. piktnaudžiavimą jų pasitikėjimu. Pažymėtina, kad suteikdama įgaliojimą R. S. apgauta nebuvo. Akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai spręstini civilinio proceso tvarka. Be to, galimybė atkurti galimai pažeistus pareiškėjos interesus civilinio proceso tvarka nėra apsunkinta ar suvaržyta. Tai aiškiai nurodė ir prokurorė nutarime, ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Duomenų, kad G. M. būtų pasisavinusi jai patikėtą ar jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, byloje nėra. Taigi G. M. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str., 183 str. 186 str. sudėties.

Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, G. M. veikė 2009-04-09 išduoto įgaliojimo ribose, kuriame nėra nurodytos sąlygos, jog turtas turi būti parduotas ne mažesne nei vidutinė rinkos kaina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-413 yra pažymėjęs, kad vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba apskirtai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S., gindama savo galimai pažeistas teises, turėjo teisę ginti jas civilinio proceso tvarka, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje tokių duomenų nėra.

Priešingai, nei nurodoma skunde, tiek prokurorė, tiek apylinkės teismas visiškai įsigilino į nagrinėjamą situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.