- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2-250-786/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00137-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Išvadą teikia
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Darius Karvelis, Vidmantas Žilinskas
valstybės institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Rūtai Miškinytei ir Zitai Karaliūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui V. Ž., valstybės institucija teikianti išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei I. N., valstybės institucija, teikianti išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, jog Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. teismo įsakymu iš atsakovo V. Ž. priteisė išlaikymą sūnui K. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 130 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teigė, kad šiuo metu vaiko poreikiai padidėjo, nes vaikas paaugo. Taip pat pasikeitė ir kiti materialiai poreikiai – drabužiai, higienos priemonės, maistas, laisvalaikio priemonės, šie dalykai ženkliai pabrango. Reikalinga daugiau dėmesio skirti vaiko savišvieta, įgūdžių ugdymui, laisvalaikiui, mokslams. Sūnus turi sveikatos problemų, tris kartus per savaitę jis lankosi pas logopedą. Paaiškino, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas. Ieškovė pradėjo dirbti, tačiau jos pajamų neužtenka. Ieškovei sūnų padeda išlaikyti jos motina. Mano, kad abu tėvai turi rūpintis vaiku. Atsižvelgiant į tai prašė pakeisti 2010 m. rugpjūčio 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 eurų iki jo pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo prašė atmesti, kadangi ji neabejoja, kad atsakovas yra jos sūnaus tėvas, bet to yra praleistas senaties terminas ginčyti tėvystę, ekspertizės išvada tai pat patvirtino, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis moka priteistą išlaikymą sūnui, pagal galimybes stengiasi mokėti daugiau. Jo turtinė padėtis nėra gera ir nuo teismo įsakymo priėmimo nėra pagerėjusi. Dabartiniu metu jis nedirba, neturi pajamų ar nekilnojamojo turto. Jokių papildomų vaiko išlaikymo išlaidų ieškovė neturi, ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra išaugę vaiko poreikiai, jokios papildomos priežiūros išlaidos sūnui nereikalingos. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas V. Ž. pateikė teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kur nurodo, kad jis abejoja ar yra biologinis K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nors vaikui gimus tėvystę yra pripažinęs. Prašė nustatyti, kad jis nėra K. Ž. biologinis tėvas ir panaikinti 2010-08-19 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą K. Ž.. Kadangi ekspertizės išvada patvirtino, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, todėl priešieškinį prašė atmesti.
Valstybės institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškovės ieškinį palaikė. Nurodė, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tai privalo daryti abu tėvai. Per ketverius metus nuo išlaikymo priteisimo yra padidėją vaiko poreikiai, todėl išlaikymo dydis galėtų būti padidintas. Neprieštaravo ekspertizės dėl tėvystės nustatymo skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina, kuri juo rūpinasi. Ieškovei išlaikyti vaiką padeda jos mama. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, ryšių nepalaiko ir juo nesirūpina. Tačiau kaip jau buvo minėta, abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikaus, auklėti juos ir prižiūrėti. Nustatyta, kad išlaikymas vaikui yra priteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. teismo įsakymu po 130 litų (37,65 eurai) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas moka priteistą išlaikymą. Ieškovė teigė, kad po to kai iš atsakovo buvo priteisti alimentai, ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai, nes vaikas paaugo. Vaikas mokosi mokykloje, kas savaime patvirtina, kad jam reikalingos didesnės lėšos, reikalinga skirti daugiau lėšų maistui, drabužiams, higienos priemonėms ir pan. Be to, berniukas turi sveikatos problemų, tris kartus per savaitę lankosi pas logopedą. Per tą laiką žymiai išaugo kainos už prekes, paslaugas ir t. t. Teismo mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Todėl teismas mano, kad ši nauja aplinkybė, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį įrodyta (CPK 185,197 str.).
LR Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos.
Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Kaip ieškovė paaiškino, atsakovas su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina ir nesidomi jo gyvenimu. Kaip nurodo pats atsakovas, jis sutiktų mokėti teismo įsakymu priteistą išlaikymą ir toliau, nes didesnių pajamų jis neturi. Ieškovė prašo priteisti po 200 eurų kas mėnesį.
Ieškovė kaip pagrindą pakeisti priteistą išlaikymą nurodė, jog padidėjo vaiko poreikiai, nes vaikas paaugo, nuo to laiko, kada buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo. Ieškovės pajamos mažos, jai padeda motina, gyvena iš turimų santaupų. Atsakovas nedirba, paaiškino, kad jį išlaiko motina ir draugė.
Teismas, išklausęs ieškovę, atsakovą, išnagrinėjęs rašytinę medžiagą, nustatė, kad šalių vaikas paaugo ir jo poreikiai pasikeitė. Priteista suma vaiko išlaikymui, teismo nuomone, neužtikrina šiuo metu vaiko poreikių atsižvelgiant į nūdienos kainas, vaiko amžių. Ieškovė dirba, jos pajamos šiuo metu yra apie 500 eurų. Atsakovas nedirba, nors yra sveikas ir darbingas, gyva išlaikomas motinos ir draugės. Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nurodė, jog jos žiniomis atsakovas nelegaliai dirba Norvegijoje ir pajamų turi, važinėja į keliones. Kaip įrodymą pateikė išrašus iš internetinės svetainės (b.l.92-124). Atsakovas taip pat neneigė, jog jis važiuoja į Norvegiją.
LR Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Siekiant užtikrinti vaikų interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir išlaikymo dydis pakeistinas.
Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. vasario 12 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str. 1 d.).
Atsakovo priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas. Atsakovo prašymu 2015 m. balandžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijai. Atlikta ekspertizė patvirtino, jog V. Ž. yra vaiko K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9999999998 % tikimybe.
Ieškovei I. N. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-015-092 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovui V. Ž. pagal 2015 03 02 sprendimą Nr.(1.2)-SP1-15-T-472-0449 buvo suteikta nemoka valstybės garantuojama teisinė pagalba. Įvertinus tai, kad atsakovas pateikė priešieškinį ginčydamas tėvystę, tačiau priešieškinys atmestinas, teismo manymu atsakovo prašymas skirti tėvystės nustatymo ekspertizę, nebuvo tinkamas, dėl ko susidarė didesnės bylinėjimosi išlaidos, tai, kad priešieškinys atmestinas, iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinos teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos (CPK 96 str. 2,5 d.d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. teismo įsakymą ir nuo 2015 m. vasario 12 d. priteisti iš atsakovo V. Ž. sūnaus K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo motinos I. N., išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių atsakovo pajamų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo V. Ž. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.
Išieškoti iš atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą 40,32Eur(keturiasdešimt eurų 32ct) žyminio mokesčio ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ) ir 427,66 euro(keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 66 ct) teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.