Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Panevėžio būstas“, išvadą teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Ramanauskas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 44).

Suinteresuotas asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 47).

Suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio būstas“ atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 46).

Išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka, kad pareiškėjos prašymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Netenkinus pareiškėjos prašymo, kiltų pavojus nepilnamečiams vaikams, kadangi jie liktų be gyvenamosios vietos ir tokiu būdu būtų pažeistos vaikų teisių apsaugos ir jų interesų gynimo principas. Prašo pareiškėjos prašymą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 593 str. 3 d., pareiškėjos prašymas dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 663 str. 4 d. teismas skolininko ar jo šeimos prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus elektros energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjai priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2007-05-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2008-11-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinių teisių į šią dalį pareiškėja neįregistravusi (b.l. 65-66).

Iš antstolio teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje vykdoma vienuolika vykdomųjų bylų pareiškėjos atžvilgiu (b.l. 57-58). Bendra vykdomų išieškojimų suma yra 3834,40 Eur (į šią sumą neįskaitant 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą, vykdymo išlaidų), iš jų 2453,88 Eur AB „Panevėžio energija“, 861,52 Eur UAB „Aukštaitijos vandenys“, 519 Eur UAB „Panevėžio būstas“ (b.l. 57-58). 2010-03-03 turto arešto aktu antstolis Saulius Ramanauskas areštavo pareiškėjai priklausantį 1 kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 12; 13).

Pareiškėja augina keturis nepilnamečius vaikus: R. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. I., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8; 9; 10; 11; 13). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp J. L. ir Ž. L., kuria Ž. L. įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą ir teikti išlaikymą R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos po 200 Lt (58 Eur) kiekvienam vaikui nuo 2007-08-01 iki jų pilnametystės. Ž. L. nevykdant minėtos nutarties, J. L. buvo išduotas vykdomasis raštas. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009-07-15 sprendimais dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuspręsta nepilnametei G. L. nuo 2009-03-09 kiekvieną mėnesį mokėti 195,00 Lt (56 Eur) dydžio išmoką; nepilnamečiui R. L. nuo 2009-03-09 kiekvieną mėnesį mokėti 195,00 Lt (56 Eur) dydžio išmoką (b.l. 23; 24). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-03-22 sprendimais dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuspręsta nepilnametei G. L. nuo 2011-09-20 iki 2011-09-30 išmokėti 71,50 Lt (21 Eur) dydžio išmoką, nuo 2011-10-01 iki 2020-11-30 kiekvieną mėnesį mokėti 195,00 Lt (56 Eur) dydžio išmoką, nuo 2020-12-01 iki 2020-12-22 išmokėti 174,58 Lt (51 Eur) dydžio išmoką; nepilnamečiui R. L. nuo 2011-09-20 iki 2011-09-30 išmokėti 71,50 Lt (21 Eur) dydžio išmoką, nuo 2011-10-01 iki 2019-09-26 kiekvieną mėnesį mokėti 195,00 Lt (56 Eur) dydžio išmoką (b.l. 21; 22). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimu patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp J. L. ir A. J., kuria A. J. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72 Eur) nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės (b.l. 26). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. J. nevykdant minėto sprendimo, J. L. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėja pateikė sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014-10-21 iki 2015-09-21, iš kurių matyti, kad A. J. pervesdavo pinigines lėšas A. L. išlaikymui. 2015-12-29 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad pasak pareiškėjos, L. I. tėvas M. I. prisideda prie dukros išlaikymo, nupirkdamas jai reikalingus daiktus, sauskelnes, maistą.

Pareiškėja niekur nedirba, neregistruota darbo biržoje (b.l. 51; 71), mėnesines pajamas sudaro - apie 160 Eur socialinė pašalpa, 74,10 Eur išmokos vaikui, 186,41 Eur vaikų išlaikymui skirtos piniginės lėšos (b.l. 14; 17; 25; 21; 22; 23; 24; 25; 30-41), kitų pajamų neturi (b.l. 75; 76). Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos duomenimis, pareiškėja nuo 2007-07-17 iki 2009-07-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-09-14 iki 2012-10-19 dirbo (duomenys neskelbtini), A. S. asmens AB „Panevėžio energija“ pateiktais skolos balanso duomenimis, pareiškėja 2007 m. yra sumokėjusi tik 48,97 Lt (14,18 Eur), 2008 m. – 0,00 Lt, 2009 m. - 137,00 Lt (39,67 Eur), 2010 m. - 30,00 Lt (8,68 Eur), 2011 m. – 40,00 Lt (11,58 Eur), 2012 m. – 99,63 Lt (28,85 Eur), 2013 m. – 20,00 Lt (5,79 Eur), 2014 m. – 10,00 Lt (2,89 Eur), 2015 m. – 0,00 Eur, t.y. laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2015-12-31 AB „Panevėžio energija“ yra sumokėjusi 111,68 Eur iš 3790,26 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja neieškojo būdų kaip išvengti skolų didėjimo, o pasyviai leido joms didėti. Net turėdama darbą, gaudama darbo užmokestį, pareiškėja nemažino skolų, nemokėjo einamųjų mokėjimų už energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos galimybes atlyginti išieškomas sumas kitokiu būdu, kad pareiškėjai būtų nustatytas nedarbingumas ar jos nepilnamečiai vaikai būtų neįgalūs. Teismas konstatuoja, kad ilgą laiką pareiškėja savo pasyviu elgesiu nesistengia dengti skolų, nesirūpina kompensacijų už šildymą ir vandenį gavimu, todėl pareiškėjos sunki materialinė padėtis yra dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo. Net gaudama minimalias pajamas pareiškėja turėjo ir turi galimybę nors mažomis dalimis dengti įsiskolinimus.

Pareiškėja, prašydama neišieškoti iš paskutinio buto, remiasi ir nepilnamečių vaikų interesais, tačiau pati savo elgesiu juos pažeidinėja, t.y. ne kartą bausta administracine tvarka už motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams ar už motinos valdžios nepanaudojimą nepilnamečių vaikų interesais (Lietuvos teismų informacinis sistemos LITEKO duomenimis), įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros (b.l. 49-50; 53). Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja nedaro išvadų ir nededa pastangų, siekiant išsaugoti paskutinį gyvenamąjį būstą.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėja, tiek nepilnamečių vaikų tėvai yra atsakingi už vaikus ir jų gyvenimo sąlygas. Vaikų teisę į jų vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas pirmiausia privalo užtikrinti vaikų tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaikų tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Nepilnamečiai vaikai: G. L. ir R. L. turi tėvą – Ž. L., A. L. turi tėvą – A. J., L. I. turi tėvą M. I. (b.l. 8; 9; 10; 11), kurie taip pat turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų ar nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.30, 3.192 str.).

Prioritetiniai vaikų interesų apsaugos principai numatyti Konstitucijoje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme negali būti suabsoliutinami, kadangi turi būti ginami teisėti ir kitų, šiuo atveju – kreditorių, interesai. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėja neturi, išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio galimybių nėra, išieškoma suma beveik du kartus viršija areštuoto pareiškėjos buto vertę (buto vidutinė rinkos vertė 1723 Eur) (b.l. 57-58; 65-66). Net ir gaudama minimalias pajamas, pareiškėja privalo mokėti einamuosius mokėjimus už energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja ateityje bus finansiškai pajėgi įvykdyti prievoles kreditoriams.

Vaikų teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikams būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Nepilnamečių vaikų teisės į būstą apsauga taip pat gali būti užtikrinta siekiant gauti socialinį būstą, apsigyvenant pas giminaičius. Be to, pareiškėjai yra išaiškinta, kad netekus gyvenamojo būsto, šeima galėtų 6 mėnesių laikotarpiui apsigyventi Šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Esant nurodytoms aplinkybės, prašymas neišieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 593 str., 663 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos J. L. prašymą neišieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui Sauliui Ramanauskui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.