- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-08-24
- Bylos Nr.
- 1A-412
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Regina Gaudutiene, Valdimaras Bavejanas
- Nuteistasis
- Z. P.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.8.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teiseja V. Žinduliene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.9.1.
2005 m. rugpjucio 24 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios Z. P. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. gegužes 24 d. nuosprendžio, kuriuo Z. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteista laisves atemimu 2 (dvejiems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Iš Z. P. priteista 2603,50 Lt Valstybinei ligoniu kasai.
Aprašomoji dalis
nustate:
Z. P. nuteista už tai, kad 2004 m. gruodžio 13 d. apie 14 val., Šiauliu mieste, buto, esancio adresu Gardino g. 23-76, virtuveje, tycia dure peiliu savo sunui G. K. viena karta i nugara, padarydama jam durtine pjautine kiaurymine žaizda krutines dešineje puseje su dešinio plaucio sužalojimu, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma.
Šalies argumentai
Nuteistoji Z. P. apeliaciniu skundu prašo 2005-05-24 Šiauliu apygardos teismo nuosprendi pakeisti, jos veiksmus perkvalifikuoti i BK 136 str., pritaikius BK 75 str. paskirti jai bausmes atidejima.
Apeliantes nuomone, ji nepagristai pripažinta kalta tycia sužalojus savo sunu. Z. P. nurodo, kad ši nusikaltima padare labai susijaudinusi del netinkamo sunaus elgesio. Sunus nuolat ja skriaude, naudojo smurta prieš ja, pasisavindavo jos pensija. Z. P. aiškina, kad tuo metu ji buvo sumušta ir isitikinusi, kad sunus paeme jos pinigus labai susijaudino ir paemusi peili norejo jam suduoti rankena i nugara, bet del didelio susijaudinimo ir nelabai suprasdama savo veiksmus idure su peilio ašmenimis.
Nuteistoji tvirtina, kad del padaryto nusikaltimo labai gailisi, savo veiksmus pilnai pripažino, su sunumi susitaike, jis jai atleido. Atkreipia demesi, jog ji išlaiko savo nepilnamete dukra, kuri jai, Z. P. , atemus laisve liktu be globos prie girtaujancio brolio. Z. P. nurodo, jog jos sveikata labai bloga, ji visa laika turejo 2 invalidumo grupe, artimiausiu metu jai turejo buti atliktos kelios operacijos ir atstatyta 2 invalidumo grupe.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistosios gyneja prašo skunda patenkinti, o prokuroras prašo skunda atmesti.
Skundas patenkinamas iš dalies.
Skundo dalis del Z. P. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 135 str. 2 d. 3 p. i BK 136 str. ir bausmes vykdymo atidejimo taikymo yra netenkinama.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate Z. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai ivertino bylos irodymus ir padare teisingas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu ir veikos kvalifikavimo.
Sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas gali buti pripažistamas padarytas staiga labai susijaudinus ( BK 136 str. numatyta sudetis) tik tada, kai jis ivyko tuoj po nukentejusiojo neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka ar jo artimus asmenis poelgio, tik kaip greita atsakomoji reakcija i toki poelgi. Jei nuo nukentejusiojo poelgio iki sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo yra praejes ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas paprastai negali buti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus. Nes laiko tarpo buvimas rodo, kad staigaus emocinio protrukio busena kaltininkui jau buvo praejusi. Ir jis smurtiniu veiksmu atlikimo metu jau nebebuna fiziologinio afekto busenoje, kur galimybe suvokti savo veiksmu faktini pobudi ir ju pavojinguma visuomenei bei juos valdyti yra žymiai sumažejusi.
Šioje byloje nustatytomis aplinkybemis Z. P. nusikalstami veiksmai peiliu seke ne iškarto po to, kai jai jos sunus, G. K. , sudave jai i veida, o praejus laiko tarpui, nuteistajai pagulejus kambaryje, pagalvojus ir tik po to grižus i virtuve. Be to nuteistoji buvo išgerusi nemažai alkoholio, kas irgi turejo itakos jos veiksmams. Girtumas daugumoje atveju trukdo pripažinti asmeni esant fiziologinio afekto busenoje. Apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje savaime keiciasi situacijos suvokimas ir ivertinimas, sunkeja tinkamu sprendimu paieška, pervertinamos savo galimybes, susilpneja savikontrole, keiciasi emociniu išgyvenimu ir poelgiu pobudis.
Todel pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje atkreipes demesi i konkrecias smugiavimo peiliu aplinkybes, Z. P. elgesi, pagristai konstatavo, kad Z. P. nebuvo didelio susijaudinimo busenoje.
Taciau apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija ižvelgia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino visu reikšmingu bylos aplinkybiu, turinciu reikšme teisingos bausmes skyrimui Z. P. , padare netinkamas išvadas del BK 62 str. 1 d. numatytu salygu nebuvimo ir be pagrindo nuteistajai netaike švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skyrima reglamentuojanciu BK bendrosios dalies normu. Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nuosprendi pakeicia ( BPK 328 str. 1 p., 2 p. 3 p.).
Apygardos teismas svarste BK 62 str. taikymo klausima Z. P. , taciau neižvelge BK 62 str. 1 d. esanciu salygu vien del to, kad nustate, jog Z. P. pati neatvyko ir nepraneše apie padaryta nusikalstama veika. Išties butent tokiu fiziniu veiksmu nuteistoji neatliko. I policija ji pati nenuejo, o apie ivyki policijai tuoj po smugio peiliu praneše telefonu ne nuteistoji, o nuteistosios dukra, nepilnamete liudytoja A. P. . Taciau bylos medžiaga rodo, kad nuteistoji tokiems dukters veiksmams neprieštaravo ir pritare, atvykus policijos pareigunams iš karto prisipažino padariusi smurtinius veiksmus peiliu, pati parode, kuriuo peiliu dure G. K. ir ši peili atidave. Tai rodo, kad Z. P. tuoj po ivykio ne kokiu nors objektyviu aplinkybiu ar surinktu irodymu verciama, o savanoriškai padejo išaiškinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes surinkti daiktinius irodymus. Apie ivykio aplinkybes nuteistoji viso proceso metu aiškino nuosekliai, neklaidino teismo ir butent jos nurodytos aplinkybes buvo pagrindu teismui galutinai nustatant faktines ivykio aplinkybes. Toks nuteistosios elgesys tuoj po ivykio bei aktyvioji atgaila leidžia prilyginti nuteistosios veiksmus BK 62 str. 1 d. numatytam pranešimui apie nusikalstama veika.
Tai, kad BK 62 str. 1 d. esanti salyga, savanoriškas atvykimas ir pranešimas apie nusikalstama veika, neturetu buti suprantamas tiktai formaliai ir interpretuojamas paraidžiui yra pasisakes ir Aukšciausiasis teismas savo nutartyje Nr. 2K-222/2004.
BK 62 str. 1 d. numatyta išimtis iš bendruju bausmes skyrimo taisykliu, kada teismas gali paskirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme. Tai padaryti teismas gali tada, kai yra BK 62 str. 1 d. numatytu salygu visuma ir kartu byloje nustatoma, kad pati švelniausia sankcijoje numatyta bausme konkreciam asmeniui yra per griežta, o bausmes paskirtis gali buti pasiekta paskyrus švelnesne bausme. Butent tokia galimybe taikyti išimtine bausmes skyrimo taisykle šioje byloje ir ižvelgia apeliacines instancijos teismas.
Teismas tokios išvados prieina atsižvelges i baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri akivaizdžiai mažina nuteistosios asmenybes pavojinguma (nuteistoji yra anksciau neteista, administracinem nuobaudom nebausta, charakterizuojama teigiamai ( b. l. 69), ji yra 58 metu amžiaus, trecios grupes invalide, silpnos sveikatos, augina penkiolikos metu dukra, esant ribotom finansinem galimybem aktyviai stengiasi atlyginti valstybinei ligoniu kasai padaryta turtine žala).
Aplinkybes, kuriom esant padaryta nusikalstama veika ir nukentejusiojo pozicija nuteistosios bausmes klausimu irgi mažina jos padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ( sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu duriu duonriekiu peiliu, nusikaltimas padarytas esant dviem lengvinanciom aplinkybem, salygotas provokuojancio ir neteiseto nukentejusiojo elgesio, nukentejusysis atleido nuteistajai ir nenori, kad ji butu baudžiama laisves atemimo bausme).
Iš viso to, kad išdestyta, kolegija daro išvada, kad šiuo konkreciu atveju net ir minimalios BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos ar mažesnes už minimalia laisves atemimo bausmes paskyrimas Z. P. butu neadekvati bausme jos padarytos veikos pavojingumui ir jos asmenybei.
Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija esant salygoms, numatytoms BK 62 str. 1 d., taiko nuteistajai BK 62 str. 3 d. 3 p. esancia išimtine bausmes skyrimo taisykle ir pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. skiria Z. P. švelnesne bausmes ruši, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje. Kolegijos nuomone Z. P. skiriamos bausmes paskirti labiausiai atitiktu maksimalios trukmes laisves apribojimo bausme.
Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiauliu apygardos teismo 2005 m. gegužes 24 d. nuosprendi pakeisti.
Vadovaujantis BK 62 str. 1 d., Z. P. , nuteistai pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikyti BK 62 str. 3 d. 3 p. ir už ši nusikaltima paskirti jai bausme – laisves apribojima 2 ( dvejiems) metams.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.