Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-318-565/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-23
Bylos Nr.: 2A-318-565/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25492-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas: Ž. D.
Ieškovas: UAB „Būsto švara“
Trečiasis asmuo: AB „Viti“

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-318-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25492-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto švara“ ieškinį atsakovui Ž. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Viti“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 829,70 Lt skolą, 434,67 Lt delspinigius, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007-06-05 tarp UAB „Auksinis varnas“ ir AB-F „Viti“ buvo sudaryta teisių perleidimo sutartis, kuria AB „Viti“ perleido, o UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo vykdyti daugiabučio namo, esančio Vilkpėdės 7, Vilniuje, eksploatavimą, priežiūrą ir komunalinių paslaugų teikimą ar organizavimą, įskaitant, bet neapsiribojant, bendrojo naudojimo patalpų, pastatui priskirto žemės sklypo, inžinerinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą bei remonto darbus, komunalinių ir namo eksploatavimo paslaugų teikimą, sudarant sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, už ką pastato patalpų savininkai atsiskaito šioje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat AB-F „Viti“ perleido UAB „Auksinis varnas“ galimybę tapti daugiabučio namo administratoriumi. UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovas 2007-06-11 sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį, kuria UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo teikti šio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų organizavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovas 2011-04-12 sudarė sutartį dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo, kuria UAB „Auksinis varnas“ nuo 2011-05-02 perleido ieškovui visas jo turimas teises ir pareigas pagal šios sutarties priede nurodytas administravimo sutartis, tame tarpe ir pagal su atsakovu sudarytą sutartį.

UAB „Auksinis varnas, o nuo 2011-05-02 ieškovas laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2013-06-30 teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugas ir kiekvieną mėnesį mokėjimo pranešimais informuodavo atsakovą apie suteiktas paslaugas ir atsakovo pareigą sumokėti už paslaugas pranešimuose nurodytas sumas, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 4 829,70 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas neteisėtai administruoja namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektus, nes ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka nėra paskirtas šio namo administratoriumi. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam nėra aišku, kaip ieškovas apskaičiuoja paslaugų kainas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-26 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neginčijo UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovo 2011-04-12 pasirašytos pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutarties Nr.702, nors apie pasikeitusį administratorių žinojo nuo 2011 m. gegužės mėn. Atsakovas nepateikė duomenų, kad namą būtų administravęs kitas administratorius, atsakovas skundų ir pretenzijų ieškovui kaip administratoriui neteikė, nėra duomenų ir dėl netinkamai ieškovo teikiamų paslaugų. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovo netenkino ieškovo vykdytų funkcijų kokybė ir apimtis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų kreipęsis į ieškovą dėl paslaugų kainų ir jų skaičiavimo principų paaiškinimo. Iš ieškovo pateiktų mokesčių už paslaugas duomenų teismas padarė išvadą, kad paslaugų pavadinimai yra įvardinti suprantamai, o pateikiamų lentelėse duomenų kiekis yra pakankamas suprasti, už kokias paslaugas ir kokius jų kiekius yra paskaičiuotos mokėtinos pinigų sumos. Visos sutartys, kurias atsakovas įvardija kaip niekines, yra nenuginčytos, todėl galiojančios, o jų laikymasis yra privalomas.

Daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus kyla ne iš paslaugų teikimo teisinių santykių, o iš daiktinės teisės normų, todėl bendraturčio pareigai išlaikyti bendro naudojimo turtą neturi reikšmės, ar atsakovas naudojosi administratoriaus teikiamomis paslaugomis, ar jam jų nereikėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovas kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis įgijo CK 4.83 str. numatytą pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais.

1. Negalima perkelti pareigos, kuriai vykdyti būtinas leidimas (licencija). CK 6.116 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta, o tai reiškia, kad skolos perkėlimo sutartis neįsigaliojo, nes UAB „Aukso varnas“, prieš sudarydamas teisių perleidimo sutartį, privalėjo gauti atsakovo sutikimą. UAB „Aukso varnas“ turėjo laikytis tiek reikalavimo perleidimo sutarties, tiek skolos perkėlimo sutarties sudarymo normų, kadangi pagal sutartį turėjo tiek teisių, tiek pareigų (buvo ir kreditorius, ir skolininkas).

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybė, kad atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos, nors byloje nėra duomenų apie šių sąskaitų įteikimą atsakovui, nėra ir negali būti laikomas atsakovo sutikimu, todėl teisių perleidimo sutartis atsakovo atžvilgiu negali būti laikoma sudaryta, o UAB „Aukso varnas“ teisės ir pareigos negali būti perkeltos ieškovui. Be to, UAB „Auksinis varnas“ nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą daugiabučių namų administratorių sąrašą, t.y. neturėjo teisės tokių paslaugų teikti Vilniaus mieste.

2. Ieškovas niekada nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų išrinktas bendro naudojimo objektų administratoriumi, butų savininkai niekada nesprendė bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo klausimo. Be to, ieškovas nėra ir niekada nebuvo registruotas tarp administravimo paslaugų teikėjų Vilniaus mieste. Taigi ieškovas neturėjo teisės teikti atsakovui ir kitiems butų savininkams administravimo paslaugų bei teisės reikalauti atlyginti už suteiktas paslaugas. Ieškovas paslaugas teikė savo rizika, nes nebuvo gavęs butų savininkų pritarimo administruoti bendro naudojimo objektus, todėl dabar turi prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą teismui dėl dokumentų išreikalavimo, prašydamas, kad ieškovas pateiktų dokumentus, pagrindžiančius faktines namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros ir eksploatacines išlaidas. Todėl teismo teiginiai, kad atsakovas neprašė pateikti informacijos apie suteiktas paslaugas, yra nepagrįsti. CK nuostatos, įtvirtinančios butų savininkų pareigą išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, nesuponuoja to, kad butų savininkai privalo apmokėti bet kokio dydžio išlaidas patalpoms išlaikyti. Taip pat ši butų savininkų pareiga nesuteikia paslaugos teikėjui ar administratoriui teisės reikalauti nepagrįstų išlaidų apmokėjimo ar neatleidžia nuo pareigos neteikti butų savininkams faktines išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Šiuo atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovui išrašytos sąskaitos yra pagrįstos, tačiau to nepadarė. Nors atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo posėdžio metu teikė prašymą teismui, prašydamas išreikalauti iš ieškovo faktinius duomenis, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos, teismas ieškovą įpareigojo pateikti šiuos dokumentus, tačiau ieškovas jokių dokumentų į bylą nepateikė. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kiek faktiškai už kitų asmenų suteiktas paslaugas ieškovas yra sumokėjęs, kiek elektros energijos buvo sunaudota, kiek buvo mokama už lifto priežiūrą, šiukšlių išvežimą ar kilimėlių keitimą.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šias argumentais.

1. CK 4.85 str. 5 d. numatyta, kad savininkai sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo bei naudojimo gali priimti ne tik sušaukus susirinkimą, bet ir raštu pareikšdami apie savo sprendimą. Kadangi 88 proc. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų yra sudarę sutartis su ieškovu, darytina išvada, kad namas administruojamas rašytinio daugumos namo savininkų sprendimo pagrindu.

Vadovaujantis CK 4.85 str. 4 d. daugumos savininkų sprendimas galioja visiems savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises po tokio sprendimo priėmimo. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.), todėl atsakovo teiginiai, jog jis nėra pasirašęs sutarties su ieškovu (tik su UAB „Auksinis varnas“), neturi jokios įtakos įstatymu nustatytai pareigai mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymu. Tokia pareiga atsakovui kyla CK 4.76 str., CK 4.83 str. 3 d., CK 4.82 str. 3 d. pagrindais ir remiantis teismų praktika.

Atsakovas teismui patvirtino, kad paslaugos buvo teikiamos ir atsakovas jomis naudojosi. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad joks kitas asmuo, įskaitant patį atsakovą, bendro naudojimo patalpų priežiūros ir administravimo paslaugų pastatui neteikė, nors tokios paslaugos privalo būti teikiamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

2. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus – mokėjimo pranešimus, kurie patvirtina, kad įmokos už komunalines paslaugas bendro naudojimo patalpoms atsakovui skaičiuotos proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiam patalpų plotui. Mokėjimo pranešimuose kiekvienos paslaugos tarifas išreiškiamas litais per mėnesį patalpų naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, taip pat bendra suma už visą atsakovui priklausantį patalpų plotą. 2007-06-05 sutartyje ir su atsakovu sudarytoje sutartyje dėl bendro naudojimo patalpų administravimo yra numatyta paslaugų apimtis bei kaina. Ieškovas, teikdamas administravimo paslaugas, vadovaujasi privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimas. Taip pat 2007-06-05 sutartyje ir su gyventojais pasirašytose individualiose sutartyse numatyta, kad dalies teikiamų paslaugų (administravimo; vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūros; elektros sistemų priežiūros; šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros; laiptinių valymo; teritorijos priežiūros; kilimėlių keitimo, lifto priežiūra) kaina yra fiksuota, o kitų paslaugų (šiukšlių išvežimas, elektra liftuose, kt.) tarifas yra kintamas ir priklauso nuo suteiktų paslaugų apimties.

Atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad paslaugos buvo teikiamos (šviesa laiptinėse, kieme degė, liftas veikė, vanduo buvo tiekiamas, buvo valomos laiptinės, kiemas ir kt.). Be to, paslaugos teikiamos ne išimtinai atsakovui, bet visiems gyventojams. Kiti name esančių butų savininkai mokėjo už teikiamas paslaugas, tokiu būdu patvirtindami paslaugų suteikimo faktą (CK 1.79 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas iš esmės deklaratyviai nesutiko su visomis teikiamomis paslaugomis, nors teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad paslaugos buvo teikiamos ir jis jomis naudojosi. Aplinkybė, kad atsakovo apskritai netenkina ieškovo kaip administratoriaus veikla, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti mokėti už realiai suteiktas paslaugas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovui ne kartą buvo nurodyta, kad jis turi teisę ir galimybę atvykti į ieškovo buveinę ir susipažinti su jam rūpimais dokumentais jeigu atsakovui atrodo, kad ieškovas veikia netinkamai. Atsakovas taip pat turėjo galimybę pateikti ieškovo skaičiavimus paneigiančius įkainius, tačiau to nepadarė. Ieškovo manymu, atsakovas netinkamai naudojosi jam suteikta teise ir pareiga atsikirsti į jam pareikštus reikalavimus ir deklaratyvūs teiginiai bei atsakovo prielaidos dėl ieškovo veiklos neteisėtumo, pirmos instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nepaneigiantys ieškinio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007-06-05 daugiabučio namo, esančio Vilkpėdės 7, Vilniuje, statytojas trečiasis asmuo AB-F „Viti“ ir UAB „Auskinis varnas“ sudarė teisių perleidimo sutartį Nr.355, kuria UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo vykdyti šio namo eksploatavimą, priežiūrą ir komunalinių paslaugų teikimą (organizavimą), įskaitant, bet neapsiribojant, bendrojo naudojimo patalpų, pastatui priskirto žemės sklypo, inžinerinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą bei remonto darbus, komunalinių ir namo eksploatavimo paslaugų teikimą, sudarant sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, už ką pastato patalpų savininkai atsiskaito šioje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat AB-F „Viti“ perleido UAB „Auksinis varnas“ galimybę tapti namo administratoriumi (1 t., 43-47 b.l.). Ieškovas nurodė, kad šios sutarties pagrindu UAB „Auksinis varnas“ su esamais namo butų savininkais sudarė atskiras namo administravimo sutartis. UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovas 2007-06-11 sudarė pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį, kuria UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo teikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų organizavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (1 t., 33-35 b.l.). UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovas 2011-04-12 sudarė sutartį dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo, kuria UAB „Auksinis varnas“ nuo 2011-05-02 perleido ieškovui visas jo turimas teises ir pareigas pagal šos sutarties priede nurodytas administravimo sutartis, tame tarpe ir pagal sutartis dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo (1 t., 38-42 b.l.).

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimą nuo 2007-11-01 atliko UAB „Ausinis varnas“, o nuo 2011-05-02 – ieškovas. Tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: 1 t., 7-12 b.l. esantys išrašai iš asmeninės sąskaitos, iš kurių matyti, kad 2008 m. vasario mėn., 2008 m. liepos mėn. ir 2013 m. kovo mėn. ieškovas UAB „Ausinis varnas“ ir ieškovui atliko mokėjimus už suteiktas administravimo paslaugas, 1 t., 49-81 b.l. esančios ieškovo vardu sudarytos sutartys dėl elektros energijos, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo, liftų priežiūros, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1 t., 82-156 b.l. esantys įrodymai apie ieškovo atliktus konkrečius namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto darbus, 1 t., 157-1852 b.l., 2 t., 1-42 b.l. esantys UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovo mokėjimo pranešimai ieškovui apie suteiktas administravimo paslaugas ir už šias paslaigas mokėtinas sumas, 2 t., 90-92 b.l. esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad namo, esančio Vilkpėdės 7, Vilniuje, bendro naudojimo objektų priežiūrą vykdo ieškovas, ieškovui buvo surašytas reikalavimas pašalinti apžiūros metu nustatytus namo defektus.

Iki 2013-01-01 galiojusioje CK 4.84 str. redakcijoje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorių, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Pagal nuo 2013-01-01 galiojančią CK 4.84 str. redakciją sprendimą dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija, o jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Nei UAB „Auksinis varnas“, nei ieškovas nebuvo paskirti namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriais CK 4.84 str. nustatyta tvarka.

Tačiau, kaip jau nurodyta, šios įmonės realiai teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ar kiti namo butų savininkai būtų prieštaravę, jog administravimo paslaugas teiktų šios įmonės, taip pat nėra įrodymų, kad namo bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė kiti asmenys. Su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją namo bendro naudojimo patalpų administratoriumi skirti UAB „Corpus A“ namo butų savininkai kreipėsi tik 2013-08-14, tačiau byloje nėra įrodymų, kad administratoriumi yra paskirta UAB „Corpus A“.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-07 rašto Nr.A51-82122(3.3.10.2-EM4) (2 t., 90-92 b.l.) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei, kuri pagal CK 4.84 str. priima sprendimą skirti namo bendro naudojimo objektų administratorių ir kurios savarankiškoji funkcija pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. yra namo bendro naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė, buvo žinoma apie tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia ieškovas, tačiau ieškovui nebuvo nurodyta nutraukti administravimo paslaugų teikimą, priešingai, ieškovui kaip namo bendro naudojimo objektų administratoriui buvo surašytas reikalavimas pašalinti nustatytus namo bendro naudojimo objektų trūkumus.

2 t., 117 b.l. esantys bendro naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimą organizuojančios ir tvarkančios VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras duomenys patvirtina, kad ieškovui yra suteikta teisė vykdyti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų priežiūros administravimą, atestatas galioja iki 2013-10-02 (CK 4.237 str. 1 d.). Nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-16 įsakymu Nr.D1-229 buvo panaikintas 2002-04-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr.201 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“ patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo, tačiau nebuvo panaikintas jau išduotų atestatų galiojimas. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras tinklapyje www.spsc.lt skelbiami duomenys rodo, kad UAB „Auksinis varnas“ suteiktas atestatas vykdyti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų priežiūros administravimą galiojo nuo 2007-12-06 iki 2012-12-06. Nors namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti 2009-04-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu (2 t., 68-72 b.l.), nereiškia, kad iki 2009-04-02 nebuvo pagrindo atlikti šio namo bendro naudojimo patalpų administravimo. Atsakovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2007-05-14, iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir 2 t., 159-161 b.l. esančių duomenų apie namo bendro naudojimo objektų administravimo sutarčių sudarymą su kitais namo butų savininkais matyti, kad iki 2009-04-02 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų priklausė atskiriems savininkams, todėl egzistato bendroji dalinė šių butų savininkų nuosavybė, kuri privalėjo būti tinkamai prižiūrima, remontuojama ir tvarkoma (CK 4.83 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-425/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų bendrasavininkas ir turi įstatymu nustatytą pareigą tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir tvarkyti šiuos objektus ir padengti su tuo susijusias išlaidas, kad namo bendro naudojimo objektų administravimą laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2011-05-02 vykdė UAB „Auksinis varnas“, kuris 2011-04-12 sutarties dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo perleido ieškovui reikalavimo teisę į ieškovą už suteiktas administravimo paslaugas, o nuo 2011-05-02 namo bendro naudojimo objektų administravimą vykdo ieškovas, kad atsakovas naudojosi UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovo teikiamomis administravimo paslaugomis ir tam neprieštaravo, kad UAB „Ausinis varnas“ ir ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymo Nr.201 nustatyta tvarka buvo suteikta teisė vykdyti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų priežiūros administravimą, darytina išvada, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui už laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2013-06-30 suteiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl iš atsakovo prašomų priteisti išlaidų už bendro naudojimo objektų administravimą dydžio ir pagrįstumo. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovas turi pareigą įrodyti iš atsakovo prašomų priteisti išlaidų už bendro naudojimo objektų administravimą pagrįstumą. Ieškovo pateikti mokėjimo pranešimai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, nes pagal šiuos pranešimus nėra galimybės nustatyti, kokių pradinių duomenų pagrindu ir pagal kokį principą buvo apskaičiuoti pranešimuose nurodyti mokesčiai. Nors dalis šių mokesčių apskaičiuoti pagal 2007-06-11 sutartyje nurodytus konkrečius tarifus už paslaugas, dauginant juos iš atsakovui priklausančio buto naudingo ploto, tačiau kiti mokesčiai priklauso nuo tam tikrų kintančių dydžių, sutarčių su paslaugų teikėjais sąlygų, duomenimis apie kuriuos disponuoja ieškovas. Atsakovas šių duomenų neturi, todėl tinkamai įgyvendinti CPK 178 str. nuostatas gali tik ieškovui pateikus duomenis ir paaiškinimus apie apskaičiuotų mokesčių dydį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.9. p. nustatyta, kad mokesčiai už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją apskaičiuojami vadovaujantis sutartimis su energijos tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Pagal Nuostatų 9 p. mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą administratorius apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir vadovaudamasis su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, jeigu tokios sutartys sudarytos. Mokesčiai už liftą apskaičiuojami vadovaujantis lifto priežiūros sutartyje nustatyta paslaugų kaina ir sunaudotos elektros energijos kiekiu, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis (Nuostatų 8.5 p.). Todėl nustatyti mokesčių už bendro naudojimo patalpų apšvietimui ir liftui sunaudotą elektros energiją pagrįstumą galima tik turint duomenis apie elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Ieškovo ir UAB „Kone“ 2011-04-29 sudarytoje liftų techninės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartyje Nr.595 (1 t., 70-72 b.l.) nustatyta, kad už 5-oje laiptinėje, kurioje yra atsakovui priklausantis butas, esančio lifto priežiūrą mokama po 266,20 Lt per mėnesį su PVM. Nesant duomenų, kokiam butų skaičiui dalinamos šios išlaidos ar kaip kitaip skaičiuojamas mokestis už lifto priežiūrą, nėra galimybės nustatyti mokesčio už lifto priežiūrą pagrįstumą, neaišku, kodėl mokesčio dydis nuolat keičiasi, kokių išlaidų pagrindu buvo apskaičiuoti mokesčiai už lifto priežiūrą iki 2011-04-29, t.y. iki sutarties su UAB „Krone“ sudarymu. Tai, kad mokestis už šiukšlių išvežimą neviršija minimalių atliekų išvežimo tarifų, nustatytų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, neįrodo atsakovui apskaičiuoto mokesčio už šiukšlių išvežimą pagrįstumo, nes šio mokesčio dydis priklauso ir nuo už šiukšlių išvežimą mokamų sumų pagal sudarytas sutartis.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu prašė teismą išreikalauti iš ieškovo duomenis apie paslaugų teikėjų ieškovui išrašytas sąskaitas su konkrečiais atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kiekiais ir kainomis, taip pat informaciją, kaip yra apskaičiuojama ir kokiais kriterijais remiantis už paslaugas sumokėtos sumos yra paskirstomos namo gyventojams, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti šiuos dokumentus ir duomenis, tačiau ieškovas dokumentų ir duomenų nepateikė, o ieškovo 2013-12-16 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išsamiais paaiškinimais apie tai, kokių pradinių duomenų pagrindu ir pagal kokį principą buvo apskaičiuoti mokesčiai atsakovui. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad paslaugų pavadinimai yra įvardinami suprantamai, o pateikiamų lentelėse duomenų kiekis yra pakankamas suprasti, už kokias paslaugas ir kokius jų kiekius yra apskaičiuotos mokėtinos sumos.

Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovo ir atsakovo ginčo dėl prašomų priteisti sumų už bendro naudojimo objektų administravimą pagrįstumo. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma (CPK 301 str.), o ne bylos nagrinėjimas iš naujo. Teismo sprendimo pagrįstumo ir kontrolės instancinė sistema užtikrina kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę, jog jo argumentai bei įrodymai būtų išnagrinėti iš pradžių pirmosios instancijos teisme, o vėliau pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrinti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Rūta BurdulienėGoda Ambrasaitė-BalynienėVidas Stankevičius