- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-355-511/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-15 nutarties, kuria patenkintas prokuroro prašymas ir įtariamajam M. G. palikta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jo terminą trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. G. įtariamas padaręs BK 147 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. Tuo, kad jis, siekdamas, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir būtų pelnomasi iš prostitucijos, veikdamas organizuotoje grupėje su R. S., A. K., G. P., J. V., E. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą-verbuoti, gabenti, įgyti, pirkti ir parduoti D. K. darbui prostitute Jungtinėje Karalystėje bei pelnytis iš jos prostitucijos, kiekvienam atliekant tam tikrą užduotį, pasinaudodamas nukentėjusios D. K. pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, socializuoto elgesio sutrikimu, lengvu protiniu atsilikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, ribotu intelektu, adaptacijos sutrikimu, taip pat apgaule-melagingai žadėdamas gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, pirko ir pardavė D. K., o būtent: 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną per kelis kartus, R. S. tiesiogiai bei telefoninių pokalbių metu įkalbinėjo ir tokiu būdu užverbavo D. K. vykti į Angliją tvarkyti kambarių viešbutyje. D. K. sutikus, R. S. paskambino M. G. ir pasiūlė nukentėjusiąją kaip tinkamą dirbti prostitute. M. G. 2011-01-23, paskambinęs I. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), paprašė nuvykti prie parduotuvės „Maxima“ A. Baranausko a. 4, Anykščių mieste, ir, pasiėmus ją apgyvendinti savo namuose. Tą pačią dieną I. K. nuvyko prie parduotuvės „Maxima“ A Baranausko a. 4, Anykščių mieste, paėmė D. K. ir ją apgyvendino L. K. gyvenamame bute (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji gyveno iki 2011-01-24. Už tai M. G. sumokėjo I. K. 100 litų bei davė alaus. 2011-01-24, ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu M. G. nugabeno nukentėjusiąją į namą (duomenys neskelbtini), pas A. K., kuris, turėdamas tikslą D. K. parduoti dirbti prostitute ir pelnytis iš jos prostitucijos, telefonu susisiekęs su G. P., pasiūlė jam įsigyti nukentėjusiąją D. K.. 2011-01-25 G. P., turėdamas tikslą įsitikinti ar nukentėjusioji tinkama dirbti prostitute, nurodė J. V. atgabenti nukentėjusiąją pas jį į namus, esančius A. P. su J. V. apžiūrėjo nukentėjusiąją ir nusprendė, kad ji yra tinkama dirbti prostitute. Jie pažadėjo nukentėjusiajai darbą viešbutyje, pusnuogę nufotografavo, davė naujus darbužius. Po to J. V. parvežė atgal nukentėjusiąją pas A. K. į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur M. G. ir A. K. už 1000 litų pardavė nukentėjusiąją J. V. ir G. P., kurie, įgiję nukentėjusiąją atėmė iš jos asmens dokumentą ir iki 2011-01-27 laikė A. K. gyvenamame bute (duomenys neskelbtini). Po to J. V., susitaręs su G. K. (kuris dėl šios nusikalstamos veikos nėra kaltas) dėl jos nugabenimo į Jungtinę Karalystę, 2011-01-27 apie 03.28 val., Parodos g. 2 esančioje degalinėje „Lukoil“, Biržų m., įsodino nukentėjusiąją į mikroautobusą VVV LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. K. ir R. K., turint tikslą nugabenti ją į Jungtinę Karalystę, sumokėjo už jos nugabenimą 320 litų ir 2011-01-27 apie 09.48 val. išgabeno nukentėjusiąją D. K. iš Lietuvos Respublikos. 2011-01-29 apie 01.31 val. E. B. su G. P. pasitiko D. K. Jungtinėje Karalystėje ir perleido ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims už nenustatytą sumą pinigų. Po to, nukentėjusiajai atsisakius verstis prostitucija ir gražinus D. K. G. P. ir E. B., pastarieji pardavė nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims už 500 svarų sterlingų (ne mažiau kaip už 2500 litų), bei susitarė, kad, įgiję D. K., asmenys mokės G. P. ir E. B. 10 procentų nuo D. K. uždirbtų pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, įgiję nukentėjusiąją atėmė išjos asmens dokumentus ir, panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, laikė ją nelaisvėje ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, kur D. K. buvo verčiama dirbti prostitute iki 2011-02-17, kol nukentėjusioji pabėgo.
2011-12-23 nutarimu M. G. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška, kadangi M. G. buvimo vieta nebuvo žinoma. 2011-12-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi M. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. 2013-05-23 M. G. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2014-03-15 pagal Europos arešto orderį pargabentas į Lietuvą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-15 nutartimi patenkintas prokuroro prašymas ir įtariamajam M. G. palikta Panevėžio m. apylinkės teismo 2011-12-28 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jo terminą trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamojo M. G. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-15 nutartį kaip nepagrįstą ir M. G. iš suėmimo paleisti. Mano, kad ši teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias kardomosios priemonės suėmimo skyrimo tvarką, be to, iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamojo proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones (BPK 119 str.) gali būti pasiekti M. G. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad M. G. 2013-05-23 buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir pagal Europos arešto orderį pargabentas į Lietuvą 2014-03-15, t. y. pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotas M. G. suimtas buvo iš viso daugiau kaip devynis mėnesius. Todėl, gynėjo manymu, prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino nustatymo turėjo nagrinėti ne Panevėžio m. apylinkės teismo teisėjas, o Panevėžio apygardos teismo teisėjas. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja G. Kazilionienė, nustatydama M. G. suėmimo terminą trims, t. y. dešimtam - dvyliktam mėnesiui, viršijo savo kompetenciją (BPK 127 str. 2 d.). Kadangi skundžiama nutartis yra neteisėta, iš esmės pažeidžianti M. G. teises, todėl naikintina, o M. G. iš suėmimo paleistinas. Be to, gynėjas teigia, jog skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai teismas nurodė, jog yra BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, nes M. G. niekada nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, turi pastovią gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, turi legalų, oficialų dirba, moka mokesčius, nors nevedęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje su F. S., augina mažametį vaiką E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Esant reikalui – kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, M. G. Lietuvoje gali gyventi pas tėvus ir kviečiamas visada atvyks į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir teismą, todėl baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ir M. G. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nesutiktina su gynėjo skundo argumentu, jog prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino nustatymo turėjo nagrinėti ne Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, o Panevėžio apygardos teismo teisėjas. Iš bylos matyti, jog 2011-12-23 nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje M. G. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta paieška, nes jo buvimo vieta nebuvo žinoma. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-12-28 nutartimi BPK 123 str. 2 d. numatyta tvarka M. G. skirta kardomoji priemonė - suėmimas nenustatant termino. 2013-05-26 M. G. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį ir 2014-03-14 pristatytas į Lietuvos Respubliką bei suimtas. BPK 123 str. 3 d. numato, jog pagal BPK 123 str. 2 d. numatytą nutartį suimtą asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimto asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko pagal Europios arešto orderį suimtasis buvo laikomas užsienio valstybėje, spręsti dėl BPK 123 str. 2 d. tvarka suimto įtariamojo kardomosios priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jis pristatomas ne apygardos teismo teisėjui, o apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris ir išsprendžia tolimesnį suėmimo taikymo (netaikymo) klausimą. Skundžiama nutartimi M. G. nustatant suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pažeista.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis M. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šie duomenys yra nukentėjusiosios, liudytojų bei kitų įtariamųjų apklausų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, akistatų protokoluose.
Nustatydamas suėmimo terminą, ikiteisminio tyrimo teisėjas teisingai konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., t. y., kad M. G., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Nors suimtasis turinti pastovią gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, nurodo ten legaliai dirbantis, gyvenantis faktinėje santuokoje bei auginantis mažametį vaiką, tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, nepaneigia suėmimo pagrindų buvimo bei taikymo pagrįstumo. M. G. įtariamas padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir jam gresia labai griežta laisvės atėmimo bausmė, jis turi ryšių užsienyje, nes pastaruoju metu ten ir gyveno. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad M. G. yra teistas, o dabar jis įtariamas labai sunkiu savanaudiško pobūdžio nusikaltimu, leidžia pagrįstai manyti, jog jis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįsta apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų M. G. pasiekti negalima.
Kadangi skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Įtariamojo M. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-15 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.