- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-229-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- L. T.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. T. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2013-12-17 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti tenkinti jos skundą ir 2013-11-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutartimi atmestas pareiškėjos L. T. skundas dėl 2013-12-17 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti tenkinti skundą ir 2013-11-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
L. T. apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį bei prokurorų 2013-12-17 ir 2013-11-08 nutarimus panaikinti ir tęsti ikiteisminį tyrimą.
Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas šališko teismo, todėl naikintinas.
Mano, kad teismo, priėmusio skundžiamą nutartį šališkumas pasireiškė tuo, kad teisėja K. L. galėjo asmeniškai turėti išankstinį nusistatymą ar būti tendencinga nes ji netrumpą laiką yra dirbusi Utenos apylinkės prokuratūroje su kolegomis prokuroru R. D. ir vyriausiuoju prokuroru A. M.. Be to ji, dar būdama advokate atstovavo R. D. teisme šeimos byloje, todėl teisėją su Utenos rajono prokuratūroje dirbančiais prokurorais siejantys bendri interesai pareiškėjai kelia abejonių dėl teisėjos šališkumo priimant ir skundžiamą nutartį.
Mano, kad skundžiama nutartis priimta neatidžiai išanalizavus situaciją, pateiktus duomenis ir įrodymus, padarytos skubotos išvados, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimų požymių, nepakankamai ištirta, ar 1938-09-29 Utenos apylinkės teismo nutarimo nuorašas suklastotas ar tikras, nes nustačius, kad dokumentas suklastotas, kiltų klausimas ir dėl veikos, numatytos BK 182 str. sudėties buvimo, nes šio dokumento suklastojimas būtų kaip priemonė, svetimam turtui įgyti.
Nurodo, kad tiek prokurorai nutarimuose, tiek teismas skundžiamoje nutartyje dokumento klastojimo požymių nebuvimą grindė atlikto rašysenos tyrimo išvadomis, kad tuo pačiu antspaudu kaip tiriamame dokumente buvo tvirtinami ir kiti to meto dokumentai, be to šį dokumentą kaip ir kitus tuometinius dokumentus pasirašė ta pati teisėja ir ta pati sekretoriaus padėjėja, tačiau buvo neatsižvelgta į tai, kad minėta 1938-09-29 teismo nutarimo nuorašo kopija Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM buvo pateikta tik 1999-04-08, t.y. praėjus daugiau kaip 8 metams po prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo, suvokiant, kad pateikus tokį dokumentą nuosavybės teisės bus atkuriamos tik vienam pretendentui - K. S. (B. S. tėvui). Pretendentas K. S., kartu su seserimi M. L. pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo A. S. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo nuosavybę, aštuonerius metus tylėjo ir suinteresuotoms institucijoms nepranešė informacijos, jog sesuo neturi teisės pretenduoti į atkuriamas nuosavybės teises. Tokio dokumento pateikimo suinteresuotai institucijai faktas buvo nuslėptas ir nuo pretendentės M. L., tuo užkertant jai galimybes pateikti argumentus dėl minėto teismo nutarimo atsiradimo aplinkybių. Teisminiu būdu konstatuotas M. L. atsisakymas nuo mirusio A. S. palikimo būtų svarbiausias dokumentas nustatant pretendentų ratą į atkuriamas nuosavybės teises. Tai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose nerastas 1938-09-29 Utenos apylinkės teismo nutarimo originalas, suponuoja pareigą ypač kruopščiai ištirti pateikto neegzistuojančio nutarimo nuorašo tikrumą. Prokuroras ir teismas šių aplinkybių neįvertino. Todėl pareiškėjos nuomone atlikto specialisto tyrimo dėl teismo nutartyje pasirašiusių asmenų parašų tikrumo nepakanka daryti išvadai, kad dokumentas yra nesuklastotas, nes būtina atlikti šio dokumento ekspertizę, nežiūrint į tai, kad dėl jos atlikimo teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad tokia ekspertizė nepatvirtintų teismo nutarimo nuorašo netikrumo.
Be to tyrimo metu nebuvo apklausta svarbi liudytoja, P. S., o tai, kad ji yra senyvo amžiaus (83 metai) ir mirusiojo asmens ( galimai ir įtariamojo) sutuoktinė, neatleidžia jos nuo pareigos duoti parodymus, nes pareiškėjos nuomone ją apklausti būtina, nors nei teismas nei prokurorai savo sprendimuose tokio būtinumo neįžvelgė.
Apibendrindama pareiškėja nurodo, kad visos teisiškai reikšmingos aplinkybės ikiteisminio tyrimo byloje nenustatytos, skundą išnagrinėjo šališkas teismas, prokurorų ir teismo daromos išvados grindžiamos prielaidomis, bet ne surinktų įrodymu visuma todėl teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
Teismo nešališkumo principas iš esmės reiškia, kad nagrinėjant bylą teismas su abiem proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas vienai iš šalių priimti palankų sprendimą. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėja praeityje yra dirbusi ar turėjusi kitokių ryšių su skundžiamus nutarimus priėmusiais prokurorais, neduoda pagrindo manyti, kad teismas yra šališkas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad skundžiamus nutarimus priėmę prokurorai ar bent vienas iš jų būtų asmeniškai suinteresuoti šios bylos baigtimi, tokių duomenų skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė ir pareiškėja, todėl skundo teiginys dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo šališkumo, yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra atskleisti padarytą nusikalstamą veiką ir nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį. BPK 3 straipsnyje nurodyta, kad, be kita ko, jei nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Pažymėtina, kad tik prokuroras, ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Šio klausimo sprendimas yra išimtinėje ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencijoje ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 str. 5 d. ), o, savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl, jos manymu, galimo svetimo turto užvaldymo apgaule, kuri pasireiškė dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu, kas atėmė jai galimybę įgyti nuosavybės teisę į jos senelio žemę. Anot pareiškėjos, tokia teisė iš jos buvo atimta dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises buvo panaudotas galimai suklastotas dokumentas – 1938 m. rugsėjo 29 d. Utenos apylinkės teismo nutarimo, kuriuo patvirtintas M. S.- L. (pareiškėjos motinos) atsisakymas nuo palikimo į jos tėvo A. S. po mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nuorašas, kuris 1940 m. birželio 6 d. buvo išduotas K. S..
Taigi, šiuo atveju sprendžiant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, svarbiausia nustatyti, ar minimas nutarimo nuorašas yra suklastotas, nes tik nuo to priklauso klausimo, ar buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, išsprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad rašysenos specialistai ištyrė šiame dokumente esančius visus tris parašus ir nustatė, kad jie yra padaryti asmenų, kurie yra pasirašę ir ant kitų to meto Utenos apylinkės teismo dokumentų. Specialistų išvadoje nurodyta, kad lyginant tiriamuosius parašus tarpusavyje ( t.y. tiek parašus ant nutarimo nuorašo, tiek ant kitų specialistams pateiktų to meto Utenos apylinkės teismo dokumentų) nustatyti visų bendrųjų požymių (išlavinimo, judesių koordinacijos, pasirašymo tempo, parašų elementų dydžių, nuolinkio, įbėgio) elementai tarpusavyje sutampa. Kadangi dokumentas vieno lapo, o parašai ant jo nėra nukopijuoti (specialistų išvadoje nurodyta - „pasirašyta pilkos ir juodos spalvų dažomosiomis medžiagomis“), nėra jokio pagrindo manyti, kad šis, daugiau nei 70 metų senumo dokumentas gali būti suklastotas ir jį šiuo požiūriu tirti nėra jokios prasmės, o pareiškėja, teigdama, kad būtina atlikti ekspertizę dokumento tikrumui nustatyti, nenurodė tam jokio logiško motyvo. Be to, šį dokumentą matė ir jo kopiją patvirtinusi notarė, kas, sutinkamai su Notariato įstatymo 35 straipsnio nuostata taip pat reiškia, kad šiame dokumente nėra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitokių taisymų. Šias aplinkybes patvirtino notarė R. R. apklausta liudytoja šioje byloje.
Nesant jokios abejonės, kad minimas teismo nutarimo nuorašas yra tikras, jo panaudojimas šio ikiteisminio tyrimo kontekste negali niekam užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą.
Kadangi surinktų duomenų visetu neabejotinai nustatyta, kad šiuo atveju jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių padaryta nebuvo, pareiškėjos skunde nurodyti neva būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (P. S. apklausa, aplinkybių, kodėl nutarimo nuorašas buvo pateiktas suinteresuotai institucijai praėjus tam tikram laiko tarpui po kreipimosi dėl nuosavybės atkūrimo aiškinimasis ir pan.) būtų akivaizdžiai pertekliniai, todėl prokuroro nutarimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, kaip ir tai patvirtinantys sprendimai – tiek aukštesnio prokuroro nutarimas, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.
Vien tai, jog minėti procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjos interesų, nėra pagrindas abejoti jų pagrįstumu bei teisėtumu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-11-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro 2013-12-17 nutarimas atsisakyti panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-11-08 nutarimą yra teisėti ir pagrįsti, todėl ir 2014-01-31 Utenos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria prokurorų nutarimai palikti galioti, taip pat yra visiškai pagrįsta ir teisėta ir ją naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. T. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. sausio 31 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.