- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- eI2-1871-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00051-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl veiksmų teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo pripažinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 23 d. atsisakymą priimti dokumentus neteisėtu ir įpareigoti priimti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo 2019 m. gruodžio 23 d. prašyme nurodytu pagrindu; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Armėnijos Respublikos pilietis A. G. 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kreipiantis dėl leidimo išdavimo visi privalomi tokio pobūdžio prašymams dokumentai buvo pateikti 2019 m. gruodžio 20 d. per elektroninę Migracijos paslaugų sistemą emigris.lt, prašymui suteikiant numerį „1912-LLG-2651“. Pateikus dokumentus buvo paskirtas vizitas pareiškėjo apsilankymui 2019 m. gruodžio 23 d. 13.40 val. Migracijos departamente; įprasta tvarka vizito metu būna patikrinami pateiktų per elektroninę sistemą dokumentų originalai ir sprendžiamas priėmimo klausimas. 2019 m. gruodžio 23 d. 13.15 val. pareiškėjas, vykdamas į Migracijos departamentą, sulaukė skambučio iš dokumentus priimančios specialistės, kuri nurodė, kad pareiškėjas gali nevykti į Departamentą, kadangi dokumentus bus atsisakyta priimti. Pareiškėjui telefonu nesupratus tokio atsisakymo priežasties, jis vis tiek nuvyko rezervuotu vizito laiku į Departamentą, kur jam buvo paaiškinta, kad atsisakoma priimti dokumentus, nes pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. spalio 1 d. yra priimtas sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas dokumentus priimančiai specialistei paaiškino, kad 2019 m. spalio 1 d. priimtas sprendimas dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir nėra įsiteisėjęs; šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nagrinėjama byla Nr. eA-3224-442/2020. Nurodo, kad atsakovo atstovė, pasikonsultavusi su kitais skyriaus darbuotojais, atsisakė priimti pareiškėjo dokumentus, tokiu būdu pažeisdama jo teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu. Be to, atsakovo atstovė atsisakė nurodyti atsisakymo priežastį raštu ir pažymėjo, kad pareiškėjas gali raštu kreiptis į Departamentą, kuris jam atsakys per 20 darbo dienų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas jo atžvilgiu pasielgė neteisingai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad Departamentas 2019 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-412 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiui A. G.“, kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir Teismas, ir VAAT). Teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teismo sprendimu, apskundė jį LVAT apeliacine tvarka, kur 2020 m. vasario 19 d. numatytas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka. 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, rezervavo vizito laiką – 2019 m. gruodžio 23 d. 13.40 val., kurio metu sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas. Tačiau Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis neturi teisės teikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi nepraėjo vieneri metai nuo Migracijos departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-412 priėmimo. Departamento darbuotoja žodžiu pareiškėjui paaiškino, kad jo prašymą atsisakoma priimti, nurodydama tokio atsisakymo motyvus ir informuodama pareiškėją, kad jis gali raštu kreiptis į Departamentą, kur jam bus raštu išdėstyti tokio atsisakymo motyvai. Pažymi, kad vizito metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai, taip pat skundo teiginiai patvirtina, jog jis, nors ir nesutikdamas, tačiau suprato atsisakymo priimti dokumentus priežastis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Tad Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis galėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi Įstatyme aiškiai įtvirtinta imperatyvi nuostata ir Migracijos departamentas neturi galimybės jos netaikyti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 6 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl ginčo
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. atsisakymo priimti pareiškėjo A. G. prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-412 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiui A. G.“.
Pareiškėjas A. G., nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė Teismui skundą, kuris 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-5437-983/2019, buvo atmestas.
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 18 d. apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą LVAT, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-3224-442/2020 atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2020 m. kovo 25 d.
6. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas A. G. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) 2019 m. gruodžio 20 d. užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo Nr. 1912LLG-2651). Jam buvo paskirtas vizitas apsilankymui 2019 m. gruodžio 23 d. 13.40 val. Vizito dieną pareiškėjas, vykdamas į Migracijos departamentą, 13.15 val. sulaukė skambučio iš dokumentus priimančios specialistės, kuri nurodė, kad pareiškėjas gali nevykti į Departamentą, kadangi dokumentus bus atsisakyta priimti.
Tačiau pareiškėjui vis tiek nuvykus į Departamentą, jam buvo paaiškinta, kad dokumentus atsisakoma priimti, nes pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. spalio 1 d. jau yra priimtas Departamento sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovė atsisakė raštu nurodyti atsisakymo priimti dokumentus priežastis, paaiškino, kad pareiškėjas gali raštu kreiptis į Departamentą, tuomet jam bus atsakyta raštu per 20 darbo dienų. Atsakovas šių aplinkybių neneigia.
7. Pareiškėjas, minėta, su tokiu Migracijos departamento sprendimu nesutinka ir prašo laikyti jį neteisėtu bei įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz., 2012-04-02 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr. pvz., 2013-02-28 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir Migracijos departamentui priimant individualius administracinius aktus, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą sprendimą (veiksmą) – atsisakant priimti pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011-06-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014-03-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014).
9. Nagrinėjamu atveju aktualūs ir specialūs teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykį, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Įstatymo 35 straipsnyje reglamentuojami atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.
Aprašo 56 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas prašymą išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą <...> priima Migracijos departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Priimdamas prašymą išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą <...> sutikrina su šiais prašymais pateiktus dokumentus su užsieniečio pateiktais dokumentų originalais ir užsieniečio pateiktų dokumentų originalus grąžina užsieniečiui, o priimdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą – nuskaito užsieniečio biometrinius duomenis <...>.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 59 punkte aiškiai nustatyta, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą <...> nepriimamas, žodžiu ir raštu paaiškinus grąžinimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu: prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (59.1 papunktis); užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis (59.2 papunktis); prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų (59.3 papunktis); nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos arba konsulinio mokesčio, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą arba konsulinį mokestį ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą arba konsulinį mokestį Įstatymo 28 straipsnyje nurodytoje institucijoje (59.4 papunktis); pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti (59.5 papunktis); prašymas pakeisti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų (59.6 papunktis).
10. Taigi, apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovas atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo privalėjo ne tik žodžiu, bet ir raštu pareiškėjui paaiškinti prašymo grąžinimo priežastis bei suteikti reikiamą informaciją. Be to, atsakovo sprendime turėjo būti nurodytas ir pagrįstas vienas iš prašymo nepriėmimo pagrindų, nurodytų Aprašo 59 punkto papunkčiuose.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas iš viso raštu nepaaiškino pareiškėjui jo prašymo nepriėmimo priežasčių bei nesuteikė raštu jam reikiamos informacijos. Vien informacijos pateikimas tik žodžiu yra nepakankamas. Juo labiau, kad pareiškėjas pageidavo, jog jam būtų raštu paaiškintos prašymo grąžinimo priežastys. Atsakovo darbuotojo reikalavimas, kad pats pareiškėjas pirmiausia turėjo kreiptis raštu dėl raštiško atsakymo gavimo, - yra nepagrįstas.
12. Be to, atsakovas net ir žodžiu nenurodė nei vieno iš prašymo nepriėmimo pagrindų, nurodytų Aprašo 59 punkte. Sprendimo nepriimti prašymo ir dokumentų pagrindimas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata nelaikytinas tinkamu, tuo pačiu nelaikytinas sprendimu pagrįstu teisės aktų normomis. Tad toks atsakovo sprendimas vertintinas kaip nemotyvuotas.
LVAT yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014-03-25 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo priimtas sprendimas (veiksmas) – nepriimti pareiškėjo pateikto prašymo ir dokumentų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą priimti jo (pareiškėjo) 2019-12-23 prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo prašyme nurodytu pagrindu. Tačiau toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, kad tokio pobūdžio sprendimas teismo negali būti priimtas, nes tai reikštų, jog teismas iš esmės ėmėsi viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų ir specialių ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o pats ginčas iš esmės nevertintas. Tad nagrinėjamu atveju, pripažinus skundžiamą atsakovo sprendimą (veiksmus) neteisėtu, yra pagrindas įpareigoti atsakovą ne priimti jo 2019-12-23 prašymą (kaip reikalauja pareiškėjas), bet išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas ne pilnoje apimtyje, o tik jo dalyje.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014-01-08 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014-02-04 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-346/2014; 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014 ir kt.).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, taikomus apskaičiuojant rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, tai reiškia, jog ir sprendimas pareiškėjo naudai yra priimtas tik iš dalies. Tad atitinkamai pareiškėjas turi teisę tik į dalį savo patirtų pagrįstų, racionalių ir būtinų išlaidų.
17. Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio.
Taip pat pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė 1 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Visų pirmiausia, iš teismui pateiktos 2020-02-26 sąskaitos faktūros Nr. 000165 matyti, kad minėta pinigų suma advokato padėjėjui buvo sumokėta už skundo teismui surašymą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tačiau teismas pažymi, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tad pareiškėjo atstovas neatstovavo ir negalėjo pareiškėjo atstovauti teisme. Tuo pačiu tai reiškia, kad dalis pareiškėjo sumokėtų lėšų jo atstovui negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir pareiškėjui priteisiamos iš atsakovo. Antra, teismas taip pat vertina, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nespręsta jokių komplikuotų ir naujų teisinių klausimų, nereikėjo specialių žinių, byla buvo išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, viename teismo posėdyje, atstovas pareiškėją ir anksčiau atstovavo įvairiais panašiais teisiniais klausimais, tad jam situacija pakankamai buvo žinoma ir nereikalavo daug papildomų laiko sąnaudų, pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, kurio teikiamos teisinės paslaugos vertinamos 80 proc. advokato teikiamų analogiškų paslaugų kainoms.
Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtos pagrįstos, racionalios ir būtinos išlaidos atstovo teisinei pagalbai yra tik 800 Eur sumoje.
Taigi, pareiškėjas iš viso patyrė priteistinų bylinėjimosi išlaidų 823 Eur (800 Eur + 23 Eur) sumoje. Tačiau, minėta, kad pareiškėjas turi teisę tik į dalį savo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl sprendimo (veiksmų) teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą (veiksmus) nepriimti pareiškėjo A. G. prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.