- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- N-62-1290-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarimu R. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 4 000 litų bauda.
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, R. P., dirbančio pagal verslo liudijimą, vadovaujamame motelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), teikiančiame apgyvendinimo paslaugas, patikrinimo metu 2006 m. spalio 18 d. rasta nelegaliai dirbusi M. S.
Įvertinęs surinktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad R. P. kaltė dėl M. S. nelegalaus darbo įrodyta visiškai. Atlikto patikrinimo metu M. S. išsamiai paaiškino apie savo darbo pobūdį bei gaunamą atlyginimą, R. P. taip pat parodė, kad 2006 m. spalio 18 d. M. S. dirbo už atlyginimą.
Apklaustos teisme šios liudytojos pakeitė savo parodymus, tačiau jų nurodyta parodymų pakeitimo priežastis (grasinimas iškviesti policiją) negali būti pripažinta svarbia, kadangi policijos iškvietimas šiuo atveju joms negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių.
Todėl remtasi jų parodymais, duotais atlikto patikrinimo metu. Atlikę patikrinimą Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnui nurodė, kad šios liudytojos parodymus davė savarankiškai surašydamos paaiškinimus, juose nurodė tokias aplinkybes, kurios pareigūnams nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
II.
R. P. apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigiama, kad apeliantas mano, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas nepagrįstai ir neteisingai, nes niekada motelyje, kuriame yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos, nelegaliai niekas nedirbo, nė vieno asmens dirbti motelyje per visą motelio ilgą veiklos laikotarpį nesamdė, nė vienam asmeniui už kokius nors darbus, susijusius su motelio veikla, darbo užmokesčio nemokėjo.
Atkreiptas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir apylinkės teismo nutarimas patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti bauda už nelegalų darbą paremtas tiktai M. S. ir R. P. paaiškinimais, gautais dėl neigiamo psichologinio poveikio, o šie paaiškinimai dėl galimo nelegalaus darbo fakto buvimo prieštaringi. Teismo padaryta išvada, kad R. P. kaltė dėl M. S. nelegalaus darbo įrodyta visiškai, nepagrįsta surinkta medžiaga, neparemta įrodymais. Teismas nustatė tik M. S. 2006 m. spalio 18 d. buvimo jo gyvenamojoje patalpoje, kuri yra bendra su moteliu, faktą, bet esminių Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių, reikšmingų jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apylinkės teismo nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nors apeliantas teigia, kad jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su teismo padarytuoju įrodymų vertinimu. Reikia pripažinti, kad apeliaciniame skunde nėra duomenų, kurie paneigtų teismo išvadą ar parodytų jos prieštaringumą byloje esantiems duomenims. Apylinkės teismas bylos duomenis įvertino ir jo atliktas vertinimas atitinka teisės nuostatas ir įstatymo reikalavimus.
ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma po surinktų įrodymų išanalizavimo, kada būna išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai bei padarė įrodymų analizę ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliantas iš esmės vadovaujasi tais pačiais duomenimis ir pateikia jam palankų situacijos traktavimą. Apeliaciniame skunde nėra tokių duomenų, kurie būtų buvę nežinomi bylos nagrinėjimo metu.
Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto pateiktojo prašymo, nes, kaip buvo minėta, apylinkės teismo nutarimas savo esme atitinka jam keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.