- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-1732-342/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00456-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama pakeisti 2024-04-11 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-77-2024, kuriuo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirta ekonominė sankcija – 8 000 Eur dydžio bauda ir sumažinti paskirtą baudą iki 2 000 Eur.
Nurodo, kad skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2023-10-12 patikrinimo metu (Patikrinimo aktas Nr. PA-4545) buvo nustatyta, kad iškastame sklype, telkinyje per apskaitomą laikotarpį karjere 970 m³ žvyro iškasta 0,0766 ha plote už išteklių gavybai suplanuoto ploto ribos, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė leidimo Nr. KN-18-36p naudojimo sutarčių sąlygas ir neteisėtai išgavo 970 m³ žvyro.
Mano, kad skundžiamu nutarimu paskirta bauda turi būti pakeista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 str. Bendrovė neginčija pažeidimo padarymo fakto, pripažįsta skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes apie karjere iškastą 970 m³ žvyro kiekį už išteklių gavybai suplanuoto ploto ribos, tačiau teigia, kad šį žvyrą panaudojo savo reikmėms, tokio žvyro komercinė kaina sudaro apie 3 000 Eur, (pati UAB (duomenys neskelbtini) savo veiklai žvyrą perka už 3 - 3,5 Eur/ m³), todėl paskirta 8 000 Eur bauda neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijaus.
Mano, kad pakankama ir pagrįsta už padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė galėtų būti 2 000 Eur bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su jame pateiktais argumentais ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pareigūnai 2023-10-12 atliko bendrovės planinį naudingųjų išteklių naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pagal 2023 m. atliktą (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinių apmatavimų ataskaitą nustatyta, kad išskirtame kasybos sklype 2023-06-29 d. yra likę 0 tūkst. m3 išteklių, iš jų žvyro yra likę 0 tūkst. m3 ir smėlio 0 tūkst. m3. Per apskaitomą laikotarpį karjere iškasta 4 tūkst. m3 smėlio ir 18 tūkst. m3 žvyro, iš jų 970 m3 žvyro iškasta 0,0766 ha plote už išteklių gavybai suplanuoto ploto ribos. Tokiais savo veiksmais bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių 1995-07-05 įstatymo Nr. I-1034 27 straipsnio 2 dalį ir LGT leidimo Nr. KN-18-36p naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes priedo (sutarties) sąlygas. 2024-03-13 bendrovei, atstovaujamai direktoriaus, buvo surašytas įstatymo pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje - neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto. 2024-04-11 nutarimu bendrovei už padarytą įstatymo pažeidimą, numatytą AAĮ 111 straipsnio 4 dalyje paskirta 8 000 Eur ekonominė sankcija. Nutarimą pareiškėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Skundu prašoma pakeisti nutarimą ir paskirtą 8 000 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 2 000 Eur.
Departamentas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai už padarytą pažeidimą buvo skirta minimali ekonominė sankcija, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių paskirta ekonominė sankcija teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, sudarančių pagrindą paskirti mažesnę baudą, nei nustatyta minimali. Taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, jog pareiškėjos finansinė padėtis labai sunki, jog ji negalėtų sumokėti paskirtos ekonominės sankcijos. Kadangi nustatytas AAĮ 111 straipsnio 4 dalies pažeidimas, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir jos tinkamai įvertintos Nutarime, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ar išimtinės (išskirtinės), todėl Departamentas nesutinka su pareiškėjos reikalavimu mažinti paskirtą ekonominę sankciją, nes ji atitinka pažeidimo pobūdį ir AAĮ tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-04-11 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-77-2024, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 8000 Eur bauda už padarytą pažeidimą AAĮ 111 straipsnio 4 dalyje.
2018-07-02 Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos išdavė bendrovei leidimus naudoti smėlio ir žvyro telkinius žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas (2018-07-02 (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis Nr. KN-18-36p.; 2018-07-02 (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis Nr. KN-18-36p.
2023-10-12 UAB GJ Magma pagal bendrovės užsakymą atliko (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro markšeiderinių apmatavimų ataskaitą už apskaitomą 202-04-08 – 2023-06-29 laikotarpį.
2023-10-12 Aplinkos apsaugos prie Aplinkos ministerijos Ag valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrinimo aktu nustatė, kad pažeistos kasybos sklypo ribos (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinyje, atsakingam asmeniui surašytas administracinio pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini)
2024-03-13 Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Nr. AM-AAD-ANR_P-67-2024 surašė įstatymo pažeidimo protokolą bendrovei už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 str. 4 d. pažeidimą. Pažeidimas truko nuo 2021-04-08 iki 2023-06-29, pažeidimo vieta Lietuva, (duomenys neskelbtini)
2024-04-11 Aplinkos apsaugos departamentas priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-77-2024 įstatymo pažeidimo byloje skirti 8000 Eur baudą bendrovei, nustačius, jog juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) padarytas pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiką – neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto.
Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Ginčo santykius byloje reguliuoja Lietuvos žemės gelmių įstatymas, Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-03 įsakymu Nr. D1-444 Dėl naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo, markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-12-22 įsakymu Nr. 1-262 Dėl markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo; Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-06 įsakymu Nr. D1-451 Dėl grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas žemės gelmių apsaugą apibrėžia kaip veiksmus ir priemones, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmonių veiklos, visiškai ar iš dalies atkurti tas savybes, taip pat racionaliai ir tvariai naudoti žemės gelmių išteklius.
Nagrinėjamu atveju įstatymo pažeidimo protokolas atsakovei surašytas dėl to, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja pripažįsta padariusi pažeidimą, t. y. bendrovė neužtikrino žemės gelmių ir jų vertingųjų savybių apsaugos, nors veikdama kaip fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 193 straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkine veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos 1992-01-21 įstatymo Nr. I-222319 straipsnio 2 dalies redakcija). 2023-10-12 patikrinimo metu nustatyta, kad atlikus bendrovės planinį naudingųjų išteklių naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad pagal 2023 atliktų (duomenys neskelbtini) telkinio markšeiderinių apmatavimų ataskaitą nustatyta, kad išskirtame kasybos sklype 2023-06-29 yra likę 0 tūkst. m3 išteklių, iš jų žvyro yra likę 0 tūkst. m3 ir smėlio 0 tūkst. m3. Per apskaitomą laikotarpį (2021-04-08 – 2023-06-29) karjere 970 m3 žvyro iškasta 0,0766 ha plote už išteklių gavybai suplanuoto ploto ribos, taip bendrovė pažeidė leidimo Nr. KN-18-36p naudojimo sutarčių sąlygas ir neteisėtai išgavo 970 m3 žvyro.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Šio straipsnio 4 punktas įtvirtina atsakomybės neišvengiamumo principą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą ir pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes.
Departamentas, skirdamas pareiškėjai minimalią baudą, nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių – padarytas pažeidimai nebuvo nuginčytas. Bendrovės kaltė buvo įrodyta aktų pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu. privalomuoju nurodymu bei rašytiniais paaiškinimais bei kitais duomenimis surinktais bylose. Nenustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas būtų pažeidęs viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ar ekonominę sankciją nebūtų paskyręs netinkamas subjektas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo praleistas senaties terminas skirti ekonominę sankciją: pagal Įstatymo 50 straipsnio 8 dalį ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimą.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo kompetenciją skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, įtvirtinta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, rodančios, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Pareiškėja sankcijos sumažinimą grindžia paaiškinimu, kad 970 m³ žvyro pažeidžiant leidimo sąlygas buvo iškasta savo reikmėms ir paskirta 8000 Eur bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad pareiškėjos lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta – nėra pagrindo švelninti ar sunkinti bausmę.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 str. 4 d. nustato, kad neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.
Atsižvelgiama, jog ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, baudos dydį, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje neteikė duomenų apie galimai sunkią bendrovės padėtį, pelno – nuostolių balansą. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjai paskirta 8000 Eur ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai nustatė pažeidimą ir pagrįstai nutarė pareiškėjai skirti ekonominę sankciją. Byloje nenustatyta esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti 2024-04-11 Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-77-2024 ir sumažinti paskirtą ekonominę sankciją – 8000 Eur baudą pareiškėjai iki 2000 Eur, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.