Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G., UAB „Jolvalda“ atstovui Valdui Kvederiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir UAB „Jolvalda“, įmonės kodas 17481364, buveinės adresas Kauno g. 44b, Girėnų k., Šakių r. sav., skundą dėl 2016 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 spalio 14 d., 11 val.10 min. Klaipėdoje, N.Uosto gt. 23 paliko stovėti vilkiką MAN TGA valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, priklausantį UAB“Jolvalda“, nesilaikydamas saugaus atstumo prie traukinio bėgių, ko pasekoje šilumvežis, stumdamas vagonus, jį kliudė. Apgadintas automobilis ir vagonas. (b. l. 10).

2016 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 30N-75317217-16 A. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 35,00 Eur bauda (b. l. 7).

2016 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. G. ir UAB „Jolvalda“ skundas, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30N-75317217-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant veikoje pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, jog eismo įvykis įvyko Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, be to, geležinkelio kelyje, todėl jam kelia abejonių Kelių policijos tarnybos jurisdikcija toje vietoje, mano, kad tyrimą turėjo atlikti Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Skundžiamą nutarimą surašiusi institucija netyrė aplinkybių dėl kurių nukentėjusios transporto priemonės buvo įvykio vietoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra įsitikinęs, kad jis nėra kaltas dėl šio įvykio, kadangi jis atliko jam privalomą procedūrą – svėrimą. Svėrimo vieta buvo nurodyta Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, kurioje pastoviai vyksta krovos darbai. Mano, kad geležinkelio transporto saugos užtikrinimui ir yra traukinių derintojas, kuris šiuo atveju, laiku nepastebėjo, kad priekyje stovintis vilkikas yra ne gabarito zonoje (b. l. 3-6).

2016 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepimas į A. G. ir UAB „Jolvalda“ skundą, kuriame nurodoma, kad įrodymai, jog A. G. pažeidė kelių eismo taisykles, surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje bei prašo A. G. reikalavimų netenkinti (b. l. 42).

Teismo posėdžio metu UAB „Jolvalda“ atstovas parodė, kad tyrimą turėjo atlikti Valstybinė geležinkelio inspekcija kartu su Kelių policijos tarnyba, tačiau tinkamai tyrimas nebuvo atliktas, jo nuomone, kaltas turi būti pripažintas tas, kuris judėjo, o ne tas, kuris stovėjo . Ne gabarito zonoje vilkikas stovėjo dėl to, kad nėra tinkamo ženklinimo, ten vilkikų eilė stovi nuolat, ką patvirtina pateikta palydovinė nuotrauka, už eismo saugumą šioje vietoje turi atsakyti uosto ir geležinkelio įmonės.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. D. paaiškino, kad byloje priimdamas nutarimą vadovavosi pateikta medžiaga. Taip pat susisiekė su įvykį tyrusiu tyrėju Ž. S., kuris paaiškino, kad vilkikas buvo pastatytas ant linijos ir nebuvo laikytasi saugaus atstumo.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. S. paaiškino, kad visa teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, yra Naujojo Uosto gatvėje, todėl minėta gatvė buvo nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Įvykio vietoje vilkikas buvo pastatytas geležinkelio apsaugos zonoje, kuri pažymėta ištisine balta linija, kurios vilkikas negalėjo kirsti. Jeigu nėra kelio ženklų, reikia vadovaujanti kelio ženklinimu, tačiau vairuotojas ženklinimu nesivadovavo. Mašinistas teigė, kad vilkiko nematė. Taip pat nurodė, kad vilkikams pakaktų vietos eismo juostoje prasilenkti, jeigu vilkikai stovėtų eismo juostoje. Specialiojoje teritorijoje taip pat galioja kelių eismo taisyklės.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. P. (I. P.)- Klaipėdos regiono stočių skyriaus viršininkas paaiškino, kad vilkikas buvo užkliudytas dėl to, kad buvo pastatytas per arti geležinkelio. Traukinių derintojas atliko savo pareigas, jis stebėjo situaciją , būdamas užsilipęs ant šilumvežio, pamatęs stovintį ne gabarito zonoje vilkiką , jis radijo ryšiu perspėjo šilumvežio mašinistą, tačiau sustabdyti šilumvežio buvo nebeįmanoma, nors ir bandyta tai padaryti. Įvykis kilo dėl to, kad vilkikas buvo per arti geležinkelio. Klaipėdos geležinkelio stotyje buvo atliktas įvykio tyrimas, nustatyta, kad šilumvežio mašinistas buvo blaivus, iš radijo ryšio įrašo buvo matyti, kad derintojas taip pat savo pareigas atliko-apie per arti stovintį vilkiką jis mašinistą perspėjo kelis kartus. Visa ši tyrimo medžiaga perduota valstybinei geležinkelio inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

A. G. ir UAB „Jolvalda“ skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu A. G. paskirta administracinė nuobauda –35,00 Eur bauda už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti minėtų taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti kelių eismo taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas kelių eismo taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje kelio ženklų, draudžiančių jam sustoti eismo įvykio vietoje, nebuvo. Minėtą aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Ž. S., tačiau jis nurodė, kad įvykio vietoje yra kelio ženklinimas, t. y. ištisinė balta linija, kurios nebuvo galima kirsti.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 priedo, kuris numato kelių ženklinimą ir jo charakteristiką, 1 punkto 1.1. papunktyje nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelės (b. l. 21, 22-28) matyti, kad eismo juostos, kurioje stovėjo vilkikas, kraštas yra paženklintas siaura ištisine balta linija. Taip pat iš minėtų byloje esančių įrodymų matyti, kad vilkikas užfiksuotas stovintis per vidurį išilgai siauros ištisinės linijos. Todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. pažeidė kelių ženklinimą, t. y. kirto ištisinę liniją.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. G. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 punktą, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punkte numatyta, kad pavojingoji geležinkelio zona – zona, kuri tęsiasi 2,5 m į abi puses nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų, arba zona, kuri tęsiasi nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų iki asmenų prieigą prie geležinkelio kelio ribojančių techninių priemonių. Taip pat minėto įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose. Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelės (b. l. 21, 22-28) matyti, kad eismo juosta, kurioje įvyko eismo įvykis, driekiasi lygiagrečiai geležinkelio kelio. Minėtos eismo juostos kraštas, kuris paženklintas siaura ištisine linija, taip pat driekiasi lygiagrečiai geležinkelio. Iš to seka, kad minėta ištisinė linija žymi ir pavojingos geležinkelio zonos ribą. Konstatavus, kad A. G. pažeidė kelio ženklinimą kirsdamas ištisinę liniją, darytina išvada, kad A. G. pastatė vilkiką pavojingoje geležinkelio zonoje, kas yra draudžiama ir kas buvo eismo įvykio kilimo priežastimi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateiktame skunde iškėlė abejonę dėl Kelių policijos tarnybos jurisdikcijos tiriant nagrinėjamą eismo įvykį, mano, kad tyrimą turėjo atlikti Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte numatyta, kad eismo įvykis– įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės – vilkikas ir vagonai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 225 straipsnio 1 dalimi, Kelių policijos tarnyba turėjo teisę ir privalėjo tirti nagrinėjamą eismo įvykį bei priimti procesinį sprendimą, todėl skunde iškelta abejonė dėl Kelių policijos tarnybos jurisdikcijos, laikytina nepagrįsta.

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, kad nutarimą surašiusi institucija netyrė aplinkybių dėl kurių nukentėjusios transporto priemonės buvo įvykio vietoje. A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad gatvė, kurioje įvyko įvykis yra siaura, atsistojo taip, kad galėtų pravažiuoti iš priekio važiuojančios mašinos, todėl pastatydamas vilkiką, kirto baltą liniją. Teismo manymu, tokios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. nurodytos vilkiko pastatymo priežastys nesudaro pagrindo pažeisti kelių eismo taisykles, todėl nelaikytinos svarbiomis tiriant šį eismo įvykį. Teismas mano, kad minėtos aplinkybės galėtų turėti įtakos civiline tvarka sprendžiant klausimą dėl transporto priemonių savininkų patirtos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, asmens veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas (LR ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

A. G. ir UAB „Jolvalda“ skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 30N-75317217-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.