Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Byla Nr. ATP-426-149/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
ATP-426-149/2014
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00023-8-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Leonarda Gurevičienė
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-426-149/2014Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00023-8-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45;79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir jam paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-25 apie 22.00 val. Šalčininkų r., Čiužakampio k., vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,11 promilių ±5% girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą reikalavimą, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad apylinkės teismas nevertino, kad jis tek policijoje, tiek ir teisme tvirtino, kad 2013 m. gruodžio 25 d. apie 22:00 val. Čužakampio k., Šalčininkų r., automobilio Volvo V70 v/n. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o tik sėdėjo už vairo įjungęs variklį, kadangi buvo šalta. Į griovį įvažiavo jo tėvas, kuris tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo išėjęs ieškoti pagalbos.

Teigia, kad nei policininkai, nei kiti asmenys nematė, kad jis vairavo transporto priemonę. Pareigūnai surašė kažkokius dokumentus ir pasakė pasirašyti, nurodė, kad surašė juos iš jo pasakojimo. Jokio paaiškinimo jis savo ranka nerašė. Pasitikėdamas pareigūnais, viską pasirašė, pateiktų dokumentų dėl girtumo ir dėl to, kad buvo tamsu (surašyti įvykio vietoje, naktį) jis neperskaitė. Tą pačią naktį, jiems atvykus į Šalčininkų rajono policijos komisariatą, 2013-12-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 97P- 5330245-13, kurį jis perskaitė ir savo ranka surašė paaiškinimą, kuriame nenurodyta, jog 2013 m. gruodžio 25 d. jis vairavo automobilį, pažymėta, jog automobilyje tik sėdėjo.

Apelianto manymu, administracinės teisės pažeidimo byloje, kaip tinkamu įrodymu, būtina vertinti jo paaiškinimą, kurį ji pats savo ranka, būdamas neblaivus, parašė administracinio teisės pažeidimo protokole ir jo parodymus, duotus apylinkės teisme, kadangi tiek policijoje, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje neigė automobilį vairavęs būdamas neblaivus. Ši aplinkybė, apelianto teigimu, byloje nebuvo paneigta – iš liudytojo (policijos pareigūno) parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad pareigūnai eismo įvykio nematė, todėl negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o ginčijamą eismo įvykį mačiusių ir apie jį policijai pranešusių asmenų nenustatyta.

2014-03-17 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nors V. M. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1); Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 2); fotolentele (b.l. 3); asmens blaivumo testu (b.l. 4) V. M. paaiškinimu (b.l. 10); teismo posėdyje apklausto liudytojo I. B. parodymais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų I. B. ir A. S. parodymais, kurie yra išsamūs ir nepriekaištingi, papildo vienas kitą bei kartu su kitais ištirtais įrodymais patvirtina, kad būtent V. M. 2013-12-25 apie 22.00 val. Šalčininkų r., Čiužakampio k., vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,11 promilių ±5% girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

V. M. apeliacinio skundo argumentus, kad 2013 m. gruodžio 25 d. apie 22.00 val. Čužakampio k., Šalčininkų r., automobilio Volvo V70 v/n. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o tik sėdėjo už vairo įjungęs variklį, kadangi buvo šalta, kad į griovį įvažiavo jo tėvas, kuris tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo išėjęs ieškoti pagalbos, kad, pasitikėdamas pareigūnais, po jų surašytais dokumentais pasirašė jų neskaitęs, apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip nubaustojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M., D. Š., T. A., D. S. ir V. P. su V. M. sieja artimi giminystės ir draugystės santykiai, todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste jų parodymai vertintini, kaip siekis padėti V. M. išvengti administracinės atsakomybės.

Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. M., D. Š., T. A., D. S. ir V. P. pasirašytinai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo šių asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d. yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis dirba, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, V. M. elgesį jam inkriminuoto administracinių teisės pažeidimo metu ir po jo padarymo, paskirta jam nuobauda, būdama artima 126 str. 4 d, sankcijoje numatytos šios nuobaudos vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, atitinka administracinei nuobaudai keliamiems tikslams, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. p.

nutarė:

palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėja (parašas) Leonarda GurevičienėNuorašas tikras:Teisėja Leonarda Gurevičienė