Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinius kartus :

2015 m. sausio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu, - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2016 m. liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. 2017 m. vasario 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

2017 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį - 20 parų arešto bausme, ją atliekant poilsio dienomis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - automobilio konfiskavimą, draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. 2017 m. lapkričio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 20 parų arešto, 2017 m. gruodžio 20 d. paleistas atlikęs bausmę;

2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 d. - 32 MGL (1205,12) Eur bauda. 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 32 MGL -1205,12 Eur dydžio bauda subendrinta su 2017 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta – 20 parų arešto bausmė ir 32 MGL- 1205,12 Eur dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs, 2020 m. gegužės 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straispnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 2 dalimi, - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir bauda 32 MGL (1205,12 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydytis priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2020 m. sausio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta nesumokėta 32 MGL (MGL - 1205,12 Eur) dydžio bauda ir nuteistas galutine – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme ir 32 MGL - 1205,12 Eur) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos, 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta baumė su 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL - 1205,12 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais, per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydytis priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2019 m. gruodžio 27 d. paleistas atlikus arešto bausmę. 2020 m. gegužės 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, toliau priežiūra vykdoma pagal 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį, bausmės - 32 MGL ( 1205, 12 Eur) neatlikęs, (baudos nesumokėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. lapkričio 12 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. P. metu, tyčia metaliniu strypu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. žaizdą dešinio smilkinio srityje. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą;

A. V. toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, apie 20.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. P. metu, tyčia metaliniu strypu sudavė nemažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam S. P. į galvos sritį ir į galvą dengiančią dešinę ranką, tuo padarė nukentėjusiajam S. P. muštines žaizdas nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos II piršto vidurinės falangos projekcijoje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad įvykis buvo 2019 m. lapkričio 12 d. Jis su sugyventine vartojo alkoholį pas kitus asmenis. Ten atėjo ir A. P.. A. P. yra nepageidaujamas, todėl jis su savo sugyventine išėjo ir nuėjo pas savo seserį, gyvenančia (duomenys neskelbtini). A. P. yra buvęs jo sugyventinės, D. P., sugyventinis. Iki įvykio su A. P. nebuvo susipykę. D. P. nekvietė A. P. eiti kartu su jais, nes žino, kad A. P. išgėręs būna agresyvus. Nežino kaip, tačiau A. P. atsekė iki jų. Kartu su (duomenys neskelbtini) atėjo ir S. P.. Kaip jie pateko į butą nematė, galimai buto durys buvo atrakintos. Jie pas seserį vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. A. P. ir S. P. atėję gėrė savo atsineštus gėrimus. A. P. pradėjo priekaištauti, sakydamas, kodėl jie išėjo ir jį paliko, kodėl jie nenori su juo gerti. Tie jo pasakymai darėsi vis agresyvesni. Po to A. P. užsitempė sau ant kelių jo sugyventinę, tai vyko prieš sugyventinės valią. Tada ir prasidėjo piktumai. Jis supyko, kad jo sugyventinė sėdi ant A. P. kelių. A. P. pradėjo ant jo sugyventinės kažką negražaus sakyti. Jis nukentėjusiųjų prašė išeiti iš sesės buto, sakė, kad jie nekviesti ir nepageidaujami. A. P. nieko neatsakė ir niekur nėjo. Tada jis supykęs, nuo spintelės paėmė armatūros gabalą, norėjo juos pagąsdinti, išprašyti iš namų nepageidaujamus žmones. Taip išėjo, kad uždavė A. P. per galvą. A. P. sudavė sėdinčiam, sugyventinė tuo metu nesėdėjo ant (duomenys neskelbtini) kelių. Sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Sudavė tikrai netyčia, neapskaičiavo, kad pataikys. Jis nenorėjo nukentėjusiųjų sužaloti, bet dėl girtumo taip pasielgė. Blaivus būdamas būtų kvietęs pareigūnus, jo veiksmams turėjo įtakos išgertas alkoholis, sužaloti nukentėjusiųjų nenorėjo. Po A. P. sužalojimo, (duomenys neskelbtini) iš karto išbėgo pro duris. Jis nespėjo pamatyti jo sužalojimų. A. P. išbėgus, S. P., norėdamas apginti draugą, ėjo link jo agresyviai nusiteikęs. Jis suprato, kad S. P. gins savo draugą, todėl ir jam sudavė su ta pačia armatūra. Kur S. P. pataikė ir kiek smūgių sudavė, nežino. Galėjo suduoti ne mažiau 4 smūgius į galvos sritį. S. P. blaškėsi po kambarį, maskatavosi rankomis. Galėjo būti, kad suduodamas smūgius S. P., galėjo jam pataikyti ir per rankas. Nei A. P. nei S. P. prieš jį smurto nevartojo. Jis nematė, ar S. P. iškrito mobilus telefonas, jei iškrito, galėjo netyčia užlipti ant telefono. S. P. po jo suduotų smūgių irgi išbėgo iš buto. Jis nei padarytų sužalojimų, nei kraujo nematė. Jis tokiu būdu išprašė nekviestus svečius. Jam buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas. Blogai vertina savo elgesį. A. V. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo S. P., jis jam atleido. Jis atsiprašė ir A. P.. Su pareikštu Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu 70,88 eurų sumai sutinka, jo neatlygino. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Alkoholio visiškai nevartoja 5 mėnesius, gydosi priklausomybę nuo alkoholizmo. Prašo švelnesnės bausmės, labai stengiasi tvarkytis gyvenimą. Su sugyventine laukia šeimos pagausėjimo.

Teisėja vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalimi perskaito nukentėjusiojo S. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2019 m. lapkričio 12 d. jis kartu su A. P., D. P. A. V. ir dar su dviem jam nepažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) (buto tikslaus numerio nežino). Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis su A. P. nuėjo į balkoną parūkyti. Išėjus iš balkono jis ėjo link vonios kambario. Jam priėjus prie vonios kambario iš jo išėjo A. V. ir laikydamas rankoje metalinį strypą sudavė jam vieną smūgį į galvą, tiksliau į pakaušį. Jis nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų. Jam gulinčiam ant grindų A. V. metaliniu strypu sudavė jam vieną smūgį į nosį ir nemažiau kaip 2 smūgius sudavė metaliniu strypu į dešinę ranką, su kuria jis buvo užsidengęs sau galvą. Jam nukritus ant žemės iš rankos iškrito jo mobilusis telefonas. A. V. tyčia užlipo ant jo mobiliojo telefono ir sulužė jo ekraną, kurį turėjo sutvarkyti ir sumokėti už jo taisymą 150 eurų. Po suduotų smūgių jis atsistojo ir pastebėjo, kad A. P. nebebuvo bute. Kada A. P. išėjo jis nežino, nematė. Atsistojęs jis išbėgo iš buto. Išbėgęs iš buto nuėjo į Lietavos gatvėje esančią parduotuvę „Maxima“ ir apsaugos darbuotojo paprašė, iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvykę GMP medikai jį pristatė į VšĮ Jonavos ligoninės priimamąjį. Priėmime jį apžiūrėjo medikai ir išleido gydytis ambulatoriškai į namus. Jonavos ligoninėje kol jį apžiūrėjo medikai buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis pareigūnams nurodė kur buvo sumuštas. Jis pats nematė, kada ir kaip A. V. užsipuolė ir sužalojo A. P.. Ar A. P. matė kaip jį užsipuolė ir sužalojo A. V., nežino. Po minėto įvykio jis matėsi su A. V.. A. V. jo atsiprašė už minėtą įvykį, tačiau jis pretenzijų turi ir dėl jo sužalojimų ir dėl sudaužyto mobiliojo telefono. Civilinį ieškinį pateiks teisme (1 t., b. l. 53-56, 57-60, 61-63).

2019 m. lapkričio 13 d. pareiškimu nustatyta, jog A. P. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. apie 20.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu D. P. atsisėdus jam ant kelių, sugėrovas, vardu A. V., kietu daiktu sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį. Patyrė sužalojimus, kreipėsi į VšĮ Jonavos priėmimo skyrių (1 t., b. l. 8-9).

2019 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 18-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3043/2019(02) nustatyta, kad A. P. nustatyta: žaizda dešinio smilkinio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktu judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir savigynos metu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3078/2019(02) nustatyta, kad S. P. konstatuota: muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos II piršto vidurinės falangos projekcijoje, odos nubrozdinimai plaštakose, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti ne mažiau 4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų S. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima. Poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir odos nubrozdinimai bei žaizda plaštakose galėjo susidaryti S. P. ginantis nuo žalojimo kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 80).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad A. V. 2019 m. lapkričio 12 d. 21.38 val. nustatytas 3,29 promilių girtumas (2 t., b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. V. nežymiai sutrikdė A. P. ir S. P. sveikatą bei sukėlė jiems fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. pripažino sudavęs smūgį A. P. metaliniu strypu į galvos sritį. Tai padarė dėl agresyvaus A. P. elgesio, iš pykčio, nes nukentėjusysis, būdamas neblaivus, prie jo kibo, vartojo necenzūrinius žodžius, jo sugyventinę pasisodino sau ant kelių ir kažką negražaus ant jos pasakė. S. P. sužalojo manydamas, kad jis gins savo draugą, nes agresyviai prie jo artėjo, smūgius į galvą, į rankas, sudavė gindamasis nuo jo. Jis nukentėjusiųjų prašė išeiti iš sesers buto, sakė, kad jie nekviesti ir nepageidaujami, tačiau jie neišėjo, todėl jis tokiu būdu nukentėjusiuosius išprašė. Teigia, kad nukentėjusiuosius sužalojo netyčia, jų sužaloti nenorėjo, jis tik norėjo juos pagasdinti, dėl girtumo neapskaičiavo, kad jiems pataikys. Ji taip pasielgė dėl girtumo, girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Jis atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, nukentėjusieji jam atleido.

Kad nukentėjusieji A. P. ir S. P. tiriamo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus, patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir įrodymų tyrimo teisme metu, taip pat ir nukentėjusiojo A. P. parodymai teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusiojo S. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti įrodymų tyrimo teisme metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bei liudytojos D. P. parodymai, taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3043/2019(02), kuria nustatyta, kad A. P. padarytas sužalojimas - žaizda dešinio smilkinio srityje, padaryta buku daiktu, dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio, ir kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei medicinos specialisto išvada Nr. G3078/2019(02), kuria nustatyta, kad S. P. konstatuota: muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos II piršto vidurinės falangos projekcijoje, odos nubrozdinimai plaštakose, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, ne mažiau 4 parų laikotarpyje iki apžiūros, konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad A. V. metaliniu strypu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį, ir ne mažiau keturis smūgius į galvą, galvos sritį ir į galvą dengiančia ranką, nukentėjusiajam S. P. ir taip sužalojo nukentėjusiuosius A. P. ir S. P..

Kaltinamojo A. V. keliama gynybinė versija, jog jis gynėsi nuo S. P., kuris agresyviai artėjo prie jo, manydamas, kad jis gins sužalotą savo draugą A. P., teismo vertinimu nepasitvirtino, nes šiuo atveju nenustatyta privalomųjų būtinosios ginties sąlygų. Visų pirma, nenustatytas pavojingas kėsinimasis į A. V. gyvybę, sveikatą ar turtą. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po smūgio sudavimo A. P., S. P. šoko ginti savo draugo ir tuomet jis, su ta pačia armatūros dalimi, trenkė keletą smūgių S. P., tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis S. P., norėdamas apginti savo draugą ėjo link jo agresyviai nusiteikęs, ir jis tai palaikė puolimu, bei sudavė smūgius su ta pačia armatūra, kuria sužalojo A. P.. Teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko nenuosekliais ir juos vertina, kaip jo norą sušvelninti savo padėtį, nes jie paneigti nukentėjusiojo S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka teisiamojo posėdžio metu, kur nukentėjusysis apklausiamas nurodė, kad jam išėjus iš balkono, A. V. išėjo iš vonios kambario ir rankoje laikytu metaliniu strypu sudavė jam vieną smūgį į galvą, tiksliau į pakaušį, jis nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų, gulinčiam ant grindų, metaliniu strypu, sudavė jam vieną smūgį į nosį ir nemažiau kaip 2 smūgius į dešinę ranką, su kuria jis buvo užsidengęs sau galvą. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. P. paaiškinimais, kadangi juos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos II piršto vidurinės falangos projekcijoje, odos nubrozdinimai plaštakose, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje, padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais metu, poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir odos nubrozdinimai bei žaizda plaštakose galėjo susidaryti S. P. ginantis nuo žalojimo kietais bukais daiktais ar įrankiais. Be to, kad ir tikint kaltinamojo iškelta versija, jog nukentėjusysis ėjo link jo agresyviai nusiteikęs, tačiau vien nukentėjusiojo artėjimas prie kaltinamojo nepagrindžia jo veiksmuose buvus pradėtą ar tiesiogiai gresiantį pavojingą kėsinimąsi, kuris būtinosios ginties sąlygomis turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis neveikė tiesioginio pavojaus sąlygomis, todėl teisė į būtinąją gintį, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, negali būti laikoma pateisinama ir jo atsakomybę šalinančia aplinkybe BK 28 straipsnio prasme. Taigi, šioje situacijoje A. V. nebuvo nuo ko gintis ir smūgius metaliniu strypu jis sudavė tyčia. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad jis tik tokiu būdu – panaudojęs prieš abu nukentėjusiuosius fizinį smurtą, galėjo juos išprašyti iš sesers buto. Iš šių kaltinamojo parodymų taip pat akivaizdu, kad jokios grėsmės jam nebuvo, o smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo tyčia, norėdamas, kad nukentėjusieji išeitų iš sesers buto. Pagal veiksmų pobūdį ir intensyvumą, akivaizdu, kad kaltinamojo tyčia buvo sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą bei neabejotinai apėmė atsiradusias pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šios ištirtos bylos aplinkybės rodo, jog A. V. suvokė, jog smūgiuodamas metaliniu strypu gali padaryti sužalojimus nukentėjusiesiems: A. P. ir S. P. ir nors nenorėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet sąmoningai leido jiems kilti, tai yra, A. P. ir S. P. jis sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia.

Be to, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikti trumpame laikotarpyje, iš esmės dėl tos pačios konfliktinės situacijos, veiksmai tapatūs, inkriminuoti du atskiri pavieniai nusikaltimai, tačiau kaltinimuose padarius materialias veikas, nurodomos vienos ir tos pačios konkrečios pasekmės (sužalojimai), teismas sprendžia, kad A. V. veikė vieninga tyčia ir tikslu, jo veika tęstinė. Tokiu atveju veika turi būti kvalifikuojama kaip vienas pavienis baigtas nusikaltimas, veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip sudarantys nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje realiąją sutaptį. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo A. V. veiksmai iš dviejų pavienių nusikalstamų veikų, perkvalifikuojami į vieną tęstinę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 70,88 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 96-97). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Ieškinio dydis įrodytas prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 70,88 Eur iš A. V. jo kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Bausmės skyrimas

Nenustatytas kaltinamojo A. V. nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų, todėl lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę.

A. V. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 7 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda 22 Eur (2 t., b. l. 99-102), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, šią nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, įvykdė praėjus trumpam laikui po apkaltinamojo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo taip pat neatlikęs bausmės už smurtinio nuusikaltimo padarymą, VšĮ Jonavos pirminės sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė (2 t., b. l. 105), registruotas Užimtumo tarnyboje, pripažįsta civilinį ieškinį ir sutinka jį atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, todėl laisvės atėmimo trukmė nustatoma maksimaliai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės trukmei.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. naują nusikalstamą veiką už kurią teisiamas šioje byloje padarė po 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas atidėtas, ir kuri 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrina su 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, kurią kaltinamasis yra atlikęs ir kuri yra įskaityta į minėta nutartimi subendrintos bausmės laiką (galutinė bausmė A. V. paskirta 8 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo ir 32 MGL - 1205,12 Eur dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams), todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi (subendrintos 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ir 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės) subendrintą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL - 1205,12 Eur dydžio baudą. Parinkdamas bausmių subendrinimo būdą teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. V. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis pripažįsta ir sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad A. V. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, civiliniam ieškovui galimybės gauti žalos atlyginimą nepadidės, atvirkščiai, tokios galimybės neliks, nes kaltinamasis neturės galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas ir taip laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepadės užtikrinti civilinio ieškovo interesų. Taip pat akcentuotina, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė, nukentėjusieji kaltinamajam atleido, nusikaltimas padarytas bendro su nukentėjusiaisiais girtavimo metu, kaltinamasis jo paties teigimu, su sugyventine laukiasi šeimos pagausėjimo, jis kelis mėnesius visiškai nevartoja alkoholio, teismui pateikė duomenis, kad gydosi nuo šios priklausomybės (2 t., b. l. 166). Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. V. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. V. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu taip pat prašė kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą maksimaliam 3 metų terminui, skiriant įpareigojimus. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį A. V. – visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), gydytis (tęsti gydymą) dėl priklausomybės ligų (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas), per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

A. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, subendrinta su 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, visiškai jas sudedant ir paskirti kaltinamajam A. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1205,12 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. V. paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant:

1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi;

3) tęsti gydymą (gydytis) priklausomybės ligas;

4) visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. V. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 70,88 Eur (septyniasdešimt eurų 88 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).