- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-391/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. K. nukentėjusiajai J. D. priteista 1750 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. K. į valstybės biudžetą nuspręsta išieškoti 165,90 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 13 dienos vakare, tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Rokiškio r. Laibgalių k. Laibgalių gatvėje Nr. 14 esančio gyvenamojo namo kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pavydo bei pykčio metu, suduodamas kumščiu ne mažiau dviejų smūgių B. S. (nuosprendyje klaidingai nurodyta – Stunžienei) į veidą ir dešinį dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajai apatinio žandikaulio lūžį bei poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, suspausdamas jos kaklą buku daiktu, tuo padarydamas B. S. poodines kraujosruvas kakle, ir suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajai į pilvą, tuo padarydamas jai durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sužalojimą su skrandžio pažeidimu ir dėl to įvykusiu vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, sukėlusiu nukentėjusiosios mirtį, nužudė B. S. .
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. , skunde nurodė, jog nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis skunde mano, kad ekspertas, atlikęs psichiatrinę ekspertizę, buvo neobjektyvus ir nesigilino į jo pasakytus žodžius, dėl ko padarė neteisingas išvadas.
Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jo girtumą patvirtinantys duomenys yra tik jo paties parodymai. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas jo girtumo laipsnis, mano, kad tai turėtų patvirtinti medicininiai dokumentai.
Šalies argumentai
V. K. skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai prieš mirtį buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas.
Nuteistasis mano, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir tiriant įrodymus teisme, nebuvo atsižvelgta į tai, kad davęs parodymus liudytojas V. Č. yra nekartą teistas, dėl priklausomybės nuo alkoholio neseniai buvo gydytas Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nuteistasis mano, kad pats V. Č. galėjo padaryti nusikaltimą, tačiau ši versija nebuvo ištirta. Nusikaltimas buvo padarytas V. Č. namo kieme ir tam, kad išvengtų įtarimo jam pareiškimo, jis kartu su savo broliu A. Č. susitarė dėl analogiškų parodymų davimo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad abu broliai areštinėje sėdėjo kartu ir galėjo dėl susitarti kokius parodymus duos.
Apeliantas neigia išgertuvių pas Č. metu turėjęs peilį. Apklausiamas V. Č. parodė, kad nuteistasis su savimi tuo metu neturėjo peilio. Minėtas peilis ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo rastas nuteistojo namuose.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta viena durtinė -pjautinė žaizda, o specialisto išvadoje Nr. M423/05 (05) nurodyta, kad du peiliai gali atitikti nukentėjusiajai padarytą žaizdą. Išvadoje nėra pasakyta, kad būtų rastas nukentėjusiajai priklausantis kraujas ant minėtų peilių, nėra nurodyta ar yra kraujo pėdsakų ant palaidinės. Ekspertizės akte Nr. MK 64/06 (01) nėra kategoriškos išvados, kad būtent nurodomu peiliu buvo padarytas sužalojimas. Nenurodyta ar buvo rasti ant peilio pirštų atspaudai ir kraujo ar kūno mikrodalelės. Nuteistasis nurodo, kad pagal specialisto išvadoje nurodytą nukentėjusiosios mirties laiką ji turėjo mirti 2005-07-13 apie 14-20 val., o jis išėjo namo apie 21 val. ir nukentėjusioji buvo gyva.
Atsižvelgiant į šias skunde nurodytas aplinkybes, nuteistasis mano, kad jo kaltė, padarant šį nusikaltimą, nėra nustatyta, nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, todėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo kaltę padarius nužudymą, įrodo visuma įrodymų, kuriuos ištyrė ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.
Vieninteliai prieš įvykį su nuteistuoju ir B. S. buvę liudytojai V. ir A. Č. gana nuosekliai ir gana vienodai parodė, kad po išgertuvių jų namo kieme abu nuėjo į namą miegoti, palikę kieme ant sofos nuteistąjį ir jo sugyventinę B. S. , kurie ir anksčiau kartais likdavo ten nakvoti. Tikslaus laiko, kada nuėjo miegoti, liudytojai nenurodo. V. Č. teigė, kad tai buvo pavakary, o A. Č. – kad apie 21 val. Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad B. S. mirties laikas galėjo būti 2005-07-13 apie 14-20 val, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai buvo 2005-07-13 vakare. Jokie bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginio, kad jis apie 21 val. palikęs B. S. girtą Č. sode pats išėjo ir tik ryte grįžęs rado ją negyvą. Iš pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradžią matyti, kad B. S. lavonas rastas apie 5 val. ryto (b. l. 1, t. 1), o nuteistasis teigia tai buvus dar anksčiau – apie 4 val. ryto. Kolegija mano esant labai mažai tikėtina, kad nuteistasis, būdamas labai girtas (taip teisme nurodė jis pats –b. l. 132, t. 2) jis būtų nuėjęs į namus ir taip anksti grįžęs atgal į įvykio vietą. Kad jis liko su B. S. ir net neketino eiti namo, parodė ir liudytojai Č., o vienas jų - A. Č. parodė ir tai, kad tarp nuteistojo ir B. S. tą vakarą buvo kilęs konfliktas, kurio metu V. K. bandė suduoti savo sugyventinei. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė, kad po suduoto B. S. smūgio į veidą pastaroji nugriuvo ant sofos, o jis prigulė šalia miegoti ir nieko neaiškino apie priešingą veiksmą – išėjimą miegoti į savo namus ar bent ketinimą tai padaryti (b. l. 124-130, t. 1). Šie duomenys duoda pakankamą pagrindą atmesti kaip nepagrįstą nuteistojo aiškinimą, kad B. S. kažkas mirtinai sužalojo tuo metu, kai jis neva buvo išėjęs iš Č. sodo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas tą vakarą pykosi su sugyventine iš pavydo ir dėl pinigų, kad sudavė jai smūgį į veidą (pastarosios aplinkybės, beje, neneigė ir apeliantas). Byloje nėra duomenų, kad liudytojai Č. sakytų netiesą apie tai, kad palikę apeliantą ir B. S. ant sofos sode, nuėjo miegoti ir neišėjo iš namo iki ryto, kai juos prikėlė apeliantas, pranešdamas apie sugyventinės mirtį. Niekas neparodė ir apie tai, kad sode įvykio vakarą būtų lankęsi kiti asmenys. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nusikaltimą galėjo padaryti kas nors iš brolių Č., kad jie susimokę apeliantą apkalbėti, niekuo nepagrįsti. Nenustatyti ir jokie motyvai, dėl ko šie asmenys galėtų pyktis su B. S. ar apkalbėti apeliantą.
Visuma nurodytų aplinkybių davė pakankamą pagrindą teigti, kad B. S. mirtinai sužalojo būtent apeliantas. Svarbus jo kaltės įrodymas yra 2005-07-19 kratos metu jo namuose paimtas atlenkiamas peilis šviesiai mėlynos spalvos plastmasine rankena. Kratos metu buvo paimtas ir kitas peilis – nesulankstomas su dantyta geležte (b. l. 39-49, t. 1). Tačiau iš specialisto išvados Nr. M 423 a /05 (05) matyti, kad mažai tikėtina, jog sužalojimas padarytas pastaruoju peiliu, nes žaizda neatspindi dantytos geležtės poveikio (b. l. 63, t. 1). Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad specialisto išvadoje Nr. M423/05 (05) nurodyta, kad abu peiliai gali atitikti nukentėjusiajai padarytą žaizdą vertintinas kaip prieštaraujantis specialisto išvados turiniui ir atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu galimybė, kad B. S. mirtinai sužalota kitu pas apeliantą namie paimtu peiliu specialistų išvadoje neatmesta. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu paskyrė ekspertizę ir ekspertės išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog tikėtina, kad B. S. durtinė-pjautinė pilvo odos žaizda ir jos projekcijoje esantis durtinis-pjautinis palaidinės pažeidimas padaryti tyrimui pateiktu peiliu (b. l. 116-121, t. 2). Ši išvada, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, nėra kategoriška, tačiau teismų praktikoje labai retai sutinkamos ekspertų išvados, kad žmogaus kūnas sužalotas būtent kažkuriuo konkrečiu peiliu, nes paprastai individualūs peilio pėdsakai neužsifiksuoja. Tačiau ir ši tikėtina išvada, atsižvelgiant į kitus su peiliu susijusius įrodymus, vertintina kaip apelianto kaltumo įrodymas. Įrodomosios reikšmės nepaneigia ir kraujo ar kitų pėdsakų neradimas ant peilio, nes peilis paimtas praėjus beveik savaitei po įvykio, o apeliantas sulaikytas taip pat ne iš karto, o tik 2005-07-15, todėl per šį laiką peilis galėjo būti naudotas pagal paskirtį, dėl šios ar dėl kitų priežasčių galėjo būti valytas, plautas ar panašai paveiktas. Kad šį peilį turėjo 2005-07-13 dirbdamas prie kultūros namų, o po to ir girtaujant pas Č. turėjo, pripažino ir pats apeliantas pirmosios instancijos teisme. Todėl jo teiginys apeliaciniame skunde kad peilio girtaujant pas Č. neturėjo, prieštarauja jo paties parodymams. To, kad girtaujant pas Č. peilio apeliantas neturėjo, nepatvirtina ir A. Č. parodymai. Šis tik parodė nematęs peilio, tačiau tai negalima suprasti, kad apeliantas išvis neturėjo su savim peilio. Parodymo atpažinti peiliu A. Č. tą patį peilį, kuris buvo tirtas ekspertizės metu atpažino tarp kitų kaip tą, kurį apeliantas turėjo išgertuvių prie kultūros namų metu (b. l. 81-82, t. 1). Atsižvelgus dar ir į nuteistojo bei liudytojų Č. parodymus, kad nuo kultūros namų, kur apeliantas dirbo ir po to su liudytojais girtavo visi paminėtieji, neužsukdami į apelianto namus, nuėjo tiesiai pas Č., galima tvirtinti, kad įvykio vietoje (Č. sode) apeliantas tikrai turėjo tą peilį, kuriuo, pasak ekspertų, galėjo būti padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas B. S. .
Įvertinusi visumą šių aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvadą apie apelianto kaltumą yra pagrįsta, net ir neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde kritikuojamą įrašą teismo psichiatrinės ekspertizės akte apie tai, kad tiriamasis V. K. pats pasisakė ekspertui, jog apimtas pykčio nužudė sugyventinę (b. l. 8, t. 2). Išvados dėl kaltumo neįtakoja ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo padaryti lengvi kūno sužalojimai. Iš specialisto išvados Nr. M 423 /05 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos krūtyje, šlaunyse, kelio sąnaryje yra nešviežios, kelio parų senumo, todėl jos įtakos mirčiai neturėjo ir su įvykiu nesietinos. Todėl jų netyrimas byloje priimtam nuosprendžiui nepadarė jokios įtakos.
Jau minėta, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė įvykio metu buvęs stipriai girtas. Šiuos parodymus atitinka ir liudytojų Č. parodymai, kad tą dieną buvo išgerti bent 4 dideli buteliai (pūslės) stipraus alaus. Įvykio vietos apžiūros metu rastų plastikinių butelių nuo alaus talpa yra 2 litrai. Šie duomenys davė pakankamą pagrindą pripažinti, kad įvykio metu apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl nepaisant to, kad girtumas nenustatytas mediciniškai, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam pripažinta taip pat pagrįstai. Esant atsakomybę sunkinančiai ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus ir kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus bausmės paskyrimo motyvus, V. K. paskirta sankcijos vidurkiui lygi bausmė nėra per griežta ir nešvelnintina.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.