Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-533/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
2A-533/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASsprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Acumen“, uždaroji akcinė bendrovė „YIT technika“ ir „If P&C Insurance“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. sudarė su atsakovu UAB „RIMI Lietuva“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovui mažmeninei prekybai išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2011 m. liepos mėn. atsakovo nuomojamose patalpose įvyko sanitarinė avarija, kurios metu nuotekomis ir fekalijomis buvo užpiltos šios patalpos bei po jomis esantis ieškovui nuosavybės teise priklausantis rūsys. Atsakovui nepašalinus avarijos padarinių – nesutvarkius trūkusio kanalizacijos vamzdžio, dėl ko nuomojamos patalpos ir rūsys buvo nuolat užpilami, – ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties vykdymo ir pareikalavo nedelsiant pašalinti avarijos pasekmes bei susitvarkyti nuomojamose patalpose esančią atsakovo šaldymo įrangą, kadangi būtent dėl tikėtinos šaldymo įrangos sistemos gedimo per gelžbetonines plokštes į rūsį teka vanduo. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu informavo ieškovą, kad ėmėsi visų priemonių kilusioms problemoms išspręsti bei nurodė, jog pranešimo pateikimo dieną kanalizacijos sistemos nuomojamose patalpose funkcionuoja tinkamai. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamo atsakovo nuomojamų patalpų ir jose esančių kanalizacijos tinklų įrengimo ir eksploatavimo avarijos patalpose įvykdavo ir anksčiau. Ieškovo teigimu, rūsyje, be kita ko, buvo saugomos trečiojo asmens UAB „Acumen“ prekės, kurios dėl 2011 m. liepos mėn. įvykusios avarijos buvo sugadintos; UAB „Acumen“ pareiškė ieškovui pretenziją dėl 890 902,43 Lt žalos atlyginimo. Ieškovo nuomone, dėl aptariamos avarijos yra kaltas atsakovas, kadangi jis, būdamas nuomojamų patalpų naudotoju bei turėdamas nuomos sutartyje nustatytą pareigą laikytis patalpas eksploatuojančiam subjektui keliamų sandėliavimo, darbų saugos, elektros saugos, priešgaisrinės apsaugos, sanitarinių ir kitų taisyklių reikalavimų (8.2.2 p.) ir savo sąskaita savalaikiai atlikti patalpų einamojo remonto ir tinkamos priežiūros darbus (apdaužytų ir išteptų sienų dažymas, išdužusių stiklų keitimas, sanitarinių mazgų keitimas ir remontas, pažeistos grindų ar lubų dangos keitimas ir kitų panašių darbų atlikimas) (7.3.2 p.), buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas bei laiku nesiėmė veiksmų užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog panašios avarijos buvo įvykusios ir anksčiau. Dėl šios priežasties būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti 890 902,43 Lt dydžio nuostolius ieškovui, kuriuos ieškovas patirs patenkinęs trečiojo asmens UAB „Acumen“ pretenzijas. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 890 902,43 Lt nuostoliams atlyginti bei procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 351 906,46 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 4 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, jog iš nuomojamų patalpų dėl kanalizacijos tinklų gedimų yra nuolat užpilamos žemiau esantis rūsys, dėl ko yra daroma žala jo būklei bei gadinamas rūsyje esantis nuomininkų turtas, jog avarijos vyksta dėl atsakovo nekokybiškai įrengtų kanalizacijos tinklų bei netinkamo jų eksploatavimo, bei prašė imtis priemonių, kad avarijos ateityje nebesikartotų. Teismas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 2 d. tarp UAB „Serneta“ ir trečiojo asmens UAB „Acumen“ buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Acumen“ iš UAB „Serneta“ nupirko drabužius bei įsipareigojo atsiskaityti už juos iki 2010 m. birželio 1 d. Teismo vertinimu, 2009 m. gruodžio 6 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad UAB „Serneta“ pardavė UAB „Acumen“ drabužių už 359 673,71 Lt, o 2009 m. gruodžio 22 d. sąskaita faktūra – kad taip pat pardavė drabužių ir avalynės už 531 228,72 Lt. Mokėjimo pavedimai ir kasos pajamų kvitas patvirtina, kad UAB „Acumen“ sumokėjo UAB „Serneta“ už prekes 2010 m. rugpjūčio 13 d. – 2010 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu. Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 7 d. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Acumen“ sudarė pasaugos sutartį, kuria ieškovas priėmė saugoti 890 902,43 Lt vertės UAB „Acumen“ turtą (drabužiai ir avalynė); saugojimo laikotarpis – iki 2012 m. sausio 6 d., saugojimo kaina – 24 000 Lt. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti remonto darbų aktai patvirtina, kad 2011 m. spalio 6 d. buvo atlikti trapų montavimo kamerose, kanalizacijos ir vandentiekio įrengimo, kanalizacijos vamzdyno įrengimo grindyse, boilerio pastatymo, radiatorių keitimo darbai, 2011 m. rugsėjo 30 d. – santechninių prietaisų demontavimo darbai, o 2011 m. spalio 25 d. – kanalizacijos sistemos demontavimo, kanalizacijos trasų įrengimo ir prijungimo prie esamų sistemų darbai. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas pateikė atsakovui pakartotinę pretenziją, kurioje nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 10 d. buvo išsiųsta pretenzija dėl patalpų užpylimo fekalijomis, tačiau nuo pretenzijos išsiuntimo praėjus daugiau kaip savaitei nebuvo imtasi veiksmų dėl nuostolių likvidavimo. 2011 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas atsakė, jog ėmėsi visų priemonių problemoms išspręsti, pridėjo trečiojo asmens UAB „YIT Technika“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštą, kuriame paaiškinta, kad kanalizacijos sistemos yra išplautos, patikrintos ir funkcionuoja tinkamai, bei tam, kad galėtų tinkamai ir laiku fiksuoti atsirandančias problemas bei gedimus, prašyta raktų nuo rūsio patalpų. Teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota: rūsyje ant grindų yra susidariusios balos, lubos yra drėgnos, ant patalpose esančių daiktų yra susidaręs pelėsis; ant stelažų yra daiktai, kurių dauguma sudėti į popierines dėžes, kai kurios dėžės su daiktais yra drėgnos, matosi vandens paliktos žymės, ant dėžių yra susidariusios juodos spalvos dėmės; virš tokių dėžių su daiktais patalpos lubos yra drėgnos, yra susidarę vandens lašai, ant grindų susikaupęs vanduo, patalpos dalyje yra susidariusi vandens bala, šioje patalpos dalyje palubėje yra išvedžioti įvairios paskirties vamzdžiai, ant pilkos spalvos plastmasinio vamzdžio yra susidariusios rudos spalvos žymės. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. trečiasis asmuo UAB „Acumen“ pareiškė ieškovui pretenziją dėl saugomo turto sugadinimo užliejus patalpas vandeniu; sugadinto turto (drabužių ir avalynės) verte įvardyta 890 902,43 Lt suma. Teismas nurodė, kad byloje esantys darbų atlikimo aktai patvirtina, kad 2011 m. liepos – rugpjūčio mėn. sanitarinių mazgų, lietaus kanalizacijos, šulinių priežiūros darbus pagal sutartį su ieškovu atliko trečiasis asmuo UAB „YIT Technika“, įskaitant 2011 m. liepos 29 d. atliktą kanalizacijos valymą rūsyje, 2011 m. rugpjūčio 17 d. kanalizacijos defektų apžiūrą. 2011 m. spalio 24 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovo užsakymu atlikti kanalizacijos sistemos demontavimo ir pakeitimo nauja darbai. Teismo vertinimu, UAB „Ekobars“ išduota atliekų deklaracija patvirtina, kad 2012 m. balandžio 6 d. trečiasis asmuo UAB „Acumen“ pristatė įvairias tekstilės atliekas, kurių svoris 9,546 t. Vietinio mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2012 m. liepos 25 d. ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Acumen“ kaip žalos atlyginimą 480 000 Lt, 2012 m. liepos 30 d. – 390 902,43 Lt, iš viso 870 902,43 Lt. Teismas nurodė, kad liudytojas P. G., UAB „YIT Technika“ technikas, paliudijo, jog: pagal iškvietimą buvo atvykęs su kitais darbuotojais į atsakovo parduotuvės rūsį; problema buvo dėl vieno vamzdžio, iš kurio liejosi vanduo į gilesnę rūsio vietą; patalpos drėgnos savaime, netvarkingos, rūsyje buvo laikomi padėvėti drabužiai ant stelažų maišuose ar šiaip susukti buitiškai; į tą patį rūsį dėl tos pačios problemos – dėl užliejimo užsikišus vamzdžiams naudojant netirpias medžiagas – buvo kviečiamas tris-keturis kartus. Liudytojas S. L., atsakovo technikos vadovas, paliudijo, kad: gavęs pranešimą iš ieškovo atstovų, kvietė į objektą avarinę tarnybą; į patalpas rūsyje savarankiškai patekti negalėjo, nes raktus turėjo ieškovo atstovai; būdamas patalpose ant stelažų matė daiktus maišuose, senus sandėliuojamus daiktus; rūsys buvo drėgnas, per rūsio patalpas eina visi pastato nutekamieji vamzdžiai; dėl parduotuvės patalpų perplanavimo 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo keičiami vamzdynai; apie užpylimu sugadintus daiktus jo niekas neinformavo ir susitikimo apžiūrėti užpiltus daiktus nebuvo. Liudytojas S. M., ieškovo technikos priežiūros vadybininkas, paliudijo, kad: apie rūsio užpylimą sužinojo iš administratorės, kuriai apie tai pranešė ieškovo atstovai; užpylimas įvyko toje vietoje, kurioje rūsyje yra įdauba, kurioje rinkosi vanduo; kita patalpos dalis buvo netvarkinga, joje sandėliuojami seni daiktai; atvykusi D. V. sakė, kad jai duotas nurodymas atrinkti prekes, bet jos buvo jau senos ir netinkamos; su ieškovo atstovais patalpas apžiūrėjo kelis kartus, neprisimena, ar prieš ar po avarijos. Liudytojas A. B., UAB „Ekstra švara“ vadovas, paliudijo, kad: 2011 m. vasarą, trūkus atsakovo patalpose vamzdžiui sienoje, buvo užlietos rūsio patalpos; apie avariją pranešė atsakovo atstovams; vanduo sunkėsi per lubas, rūsyje buvo susikaupęs vanduo; po avarijos raktai nuo rūsio buvo palikti pas atsakovo direktorę; rūsyje buvo saugomi trečiojo asmens UAB „Acumen“ rūbai, sudėti ant padėklų dėžėse; rūsio patalpos buvo naudojamos sandėliavimui ir drėgnos nebuvo; trūkus vamzdžiui, vanduo bėgo per visas lubas, buvo supilti ir drabužiai, kartoninės dėžės buvo permirkę, trūkus permirkusiam kartonui, drabužiai buvo išvirtę iš dėžių; avarijos vyko ir per fekalinį vamzdį, kuris vėliau, atliekant rekonstrukciją po avarijų, buvo panaikintas nuotekas nukreipiant kita kryptimi; po užpylimo buvo daroma rekonstrukcija ir vamzdžiai keičiami. Teismo vertinimu, pateikti fekalinio vamzdyno, vandentiekio, karšto vandens vamzdyno ir šildymo magistralės brėžiniai rodo, kad atsakovo nuomojamose patalpose vamzdynai išvedžioti po visą nuomojamą plotą, virš rūsio, kuris, kaip nurodo ieškovas, buvo užlietas, eina ir vandentiekio bei fekaliniai vamzdynai, dalis vamzdynų paslėpta perdangoje į rūsį. Pateikti patalpų planai patvirtina, kad virš rūsio, kuris, ieškovo teigimu, buvo užpilamas iš pirmo aukšto patalpų, antrajame aukšte nebuvo suformuota patalpų, kuriuose būtų vamzdynai. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „YIT Technika“ pateikė rūsio patalpų apžiūros pažymą, iš prie kurios pridėtų nuotraukų matyti, jog per rūsio patalpas eina vamzdynai, jose yra iškabinti drabužiai, sudėti vaikiški minkšti žaislai, patalpų lubomis eina eilė vamzdynų.

Teismas nurodė, kad pagal bendrą taisyklę įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas taikytinas šioje byloje, kadangi šalys nėra pateikę tiesioginių įrodymų, kurie aiškiai pagrįstų, kad atsakovas pripažino ieškovui priklausančių patalpų užpylimo ir turto sugadinimo faktą, o ieškovas nepasirūpino, jog laiku ir tinkamai būtų fiksuotas patalpų užpylimo ir turto sugadinimo faktas. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo nuomojamomis patalpomis naudotis laikantis saugumo taisyklių, remontuoti patalpas, rekonstruoti jas be savininko sutikimo, atsakyti už savo veiksmus, kuriais būtų padaryta savininkui žala. Taigi nuomininko pareiga buvo rūpintis ir saugiu vandens bei nuotekų vamzdynų eksploatavimu, reikalui esant – jo remontu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, liudytojų parodymai bei aplinkybės, kad 2011 m. spalio mėn. ieškovas pakeitė vandens ir kanalizacijos vamzdyno sistemos išsidėstymą ir pakeitė vamzdyną nauju, patvirtina, kad 2011 m. vasarą dėl vamzdyno avarijos bei vamzdžių užsikišimo įvyko rūsio po nuomojamomis patalpomis užpylimas ir dėl šio užpylimo buvo sulieti rūsyje saugomi daiktai. Todėl, teismo nuomone, atsakovas yra atsakingas už netinkamai prižiūrėtą vamzdyną ne tik dėl vamzdyno remonto, tačiau ir dėl sugadintų vandens užpylimu daiktų. Atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentas, kad rūsys savaime yra drėgnas, be ventiliacijos ir netinkamas saugoti drabužiams, atmestinas įvertinus trečiojo asmens UAB „YIT Technika“ pateiktą rūsio patalpų apžiūros pažymą, iš kurios nuotraukų matyti, jog ir šiuo metu rūsyje saugiai laikomi drabužiai, patalpos, pakeitus vamzdyną, sausos ir tinkamos sandėliavimui, nors jų lubomis yra pravesta eilė vamzdžių, kuriais, atsakovui naudojantis išsinuomotomis patalpomis prekybai ir maisto ruošimui, cirkuliuoja vanduo ir nuotekos. Teismo vertinimu, byloje esanti pasaugos sutartis, drabužių perdavimo saugoti ir įsigijimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Acumen“ turėjo savo apskaitoje drabužių ir avalynės už 890 902,43 Lt sumą, kuriuos perdavė saugoti ieškovui. Tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek drabužių ir avalynės perdavimo saugoti aktai patvirtina, kad rūsyje, virš kurio patalpas nuomojosi atsakovas, buvo sandėliuojami perduoti saugoti drabužiai ir avalynė. Liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad rūsyje, aiškinantis rūsio užpylimo priežastis, buvo saugomi drabužiai ir avalynė. Todėl, teismo nuomone, atmestini atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentai, kad neįrodyta, jog rūsyje buvo saugomi ieškovo nurodyti drabužiai ir avalynė. Teismas pažymėjo, kad tiek liudytojų parodymai, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo aktas rodo, jog rūsys buvo užlietas per lubas, ir vanduo tekėjo ne tik prie rūsio įgilinimo vietos, bet pratekėjimas buvo paplitęs po visą patalpą. Pateikti fekalinio vamzdyno, vandentiekio, karšto vandens vamzdyno ir šildymo magistralės brėžiniai rodo, kad ieškovo nuomojamose patalpose vamzdynai išvedžioti po visą nuomojamą plotą. Virš rūsio, kuris buvo užlietas, eina ir vandentiekio, ir fekaliniai vamzdynai, dalis vamzdynų paslėpta perdangoje į rūsį. Brėžiniai patvirtina, kad antrajame aukšte virš rūsio patalpų nebuvo suformuota patalpų, kuriuose būtų vamzdynai. Todėl, teismo manymu, atmestinas atsakovo argumentas, kad rūsio patalpa galėjo būti užpilta kitų nuomininkų. Taigi ieškovui atlyginus nuostolius dėl drabužių ir avalynės sugadinimo, atsakovas turi pareigą atlyginti žalą, padarytą dėl vamzdynų nepriežiūros. Teismas laikė, kad, nustatant atlygintinos žalos dydį, į ją negali būti įskaičiuotas ieškovo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, todėl realiai trečiajam asmeniui padaryta žala siekia 703 812,92 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismo nuomone, ieškovas, prisiėmęs saugoti prekes pagal apyrašą, įvykus šių prekių užliejimui vandeniui, privalėjo kviesti atsakovo atstovus į sugadinto turto apžiūrą, siūlyti suskaičiuoti sugadintą turtą, siūlyti perimti sugadintą turtą ir sumokėti už jį. Įrodymų, kad tai buvo atliktas, ieškovas nepateikė. Iškėlus bylą teisme, 2012 m. balandžio 6 d. prekės buvo utilizuotos, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Acumen“ nepasiūlė atsakovui prieš utilizavimą apžiūrėti prekių ir, jei atsakovas laikytų, kad jas galima dar panaudoti, perimti jas, atlyginant ieškovui patirtą žalą. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, rūsio užpylimas iš atsakovo patalpų įvyko ne vieną kartą, drabužiai dėl drėgmės buvo pradėję pelyti, todėl ieškovas taip pat turėjo būti atsargus ir pasirūpinti turto išgabenimu iš užpilamų patalpų. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovas visiškai gali būti atleistas nuo atsakomybės. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovo atstovai buvo kviečiami į užpiltą rūsį, matė jame sandėliuojamus daiktus, kurie buvo sugadinti drėgmės ir virto iš suplyšusių popierinių dėžių. Po 2011 m. spalio mėn. atsakovo atlikto vamzdynų remonto patalpos yra sausos ir jose vyksta prekyba drabužiais. Todėl atsakovas, veikdama sąžiningai, taip pat privalėjo domėtis padarytos žalos dydžiu ir imtis priemonių jam užfiksuoti. Taigi, teismo nuomone, esant abiejų pusių netinkamam elgesiui fiksuojant padarytos žalos dydį, ji dalintina per pusę, ieškovui iš atsakovo priteisiant 351 906,46 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo, trečiojo asmens UAB „Acumen“ bei UAB „Serneta“ tarpusavio ryšių negali būti pagrindas ieškiniui dėl padarytos žalos atmesti, todėl šioje byloje nenagrinėjami.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas UAB „RIMI Lietuva“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškinio, – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 str.). Sprendime būtinumas taikyti tikimybių pusiausvyros principą nepagrįstai sietas su tuo, kad šalys nepateikė atitinkamų įrodymų. Šis principas gali būti taikomas ne įrodinėtinoms aplinkybėms apskritai, o trūkstamiems įrodinėtinų aplinkybių elementams. Šiuo atveju įrodymų visuma neleido spręsti, kad kokia nors vamzdynų avarija apskritai įvyko, tuo labiau išnuomotose patalpose. Geriausiu atveju įrodymai teismui leido spręsti tik tai, kad: ieškovas rūsyje sandėliavo kažkokius senus daiktus (galbūt ir senus drabužius); buvo problemų su pastato, kuriame yra rūsys, kanalizacijos sistema; sisteminga rūsio nepriežiūra iš ieškovo pusės buvo veiksnys pastoviai ilga laiką gadinęs tuos daiktus. Tuo tarpu teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, nustatė ne tik tariamą įvykį (užpylimą), bet ir nuomos sutarties pažeidimą, užpylimo priežastis (užsikimšę vamzdynai), pasekmes (daiktų sugadinimą) bei kaltus asmenis. Ieškovas neįrodinėjo ir teismas nenustatė nei tos avarijos vietos, nei jos pobūdžio, nei masto, nei konkretaus laiko. Toks nepagrįstai platus aptariamo principo taikymas lėmė netesingo sprendimo priėmimą.

2. Teismas pripažino atsakovą atsakingu už žalą nesant civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str. 1 d.):

2.1. Dėl neteisėtų veiksmų. Teismas pripažino atsakovą atsakingu už tariamą žalą ne dėl to, kad atsakovas neįvykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o todėl, kad padarė deliktą – pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai kaip pastato savininkui, t. y. ieškovo, kaip pastato visų patalpų ir tuo pačiu vamzdyno savininko, pareigas be pagrindo perkėlė atsakovui (nuomininkui) ir jam faktiškai taikė ne sutartinę, o iš dalies deliktinę atsakomybę – įpareigojo rūpintis viso pastato vamzdynais. Tokia teismo išvada neatitinka Nuomos sutarties. Sutartyje nėra įvardyta atsakovo pareiga rūpintis saugiu vandens bei nuotekų vamzdynų eksploatavimu, jų remontu visame pastate. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už neeksploatuojamą rūsį. Faktas, kad atsakovas jau po 2011 m. liepos mėn., reaguodamas į pastovius nepagrįstus ieškovo grasinimus ir norėdamas užsitikrinti savo verslui gyvybiškai svarbių vandentiekio ir kanalizacijos sistemų funkcionavimą, 2011 m. rugsėjo – spalio mėn. savanoriškai, o ne vykdydamas savo, kaip nuomininko. pareigas, atliko rūsio vamzdynų pertvarkymus, nesudaro pagrindo teismui keisti nuomos sutartį ir priskirti atsakovui papildomas sutartyje nenumatytas pareigas, tuo labiau priskirti jam sutartinę atsakomybę už tokių veiksmų neatlikimą anksčiau. Atsakovo neteisėti veiksmai galėtų būti pripažinti tik įrodžius, kad užliejimas įvyko dėl netinkamo ar aplaidaus naudojimosi išsinuomotomis patalpomis, o deliktinės atsakomybės atveju – kad atsakovas savo veiksmais gadino vamzdynus. Tačiau tokių įrodymų nėra. Ieškovas turėjo pareigą pats atlikti rūsyje esančių inžinerinių sistemų priežiūrą ir savo rizika atlikti jų remontą, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias inžinerinių sistemų gedimams ir avarijoms, ypač tose dalyse, kurios buvo atsakovui neišnuomotose patalpose. Teismas nenurodė, kad būtent atsakovas nesaugiai ar netinkamai eksploatavo jo nuomojamose patalpose esančius vamzdynus ir (ar) sistemas ir kad tai buvo ieškovo nurodytos avarijos priežastis. Priešingai, pats ieškovas nurodė kitokias aplinkybes: avarijos priežastis buvo netinkama vamzdyno, galbūt įrengto 2001 m., priežiūra, kai per rūsyje esančio vamzdyno sudūrimus, jiems tapus nesandariems, vanduo sunkdavosi į rūsį. Tuo tarpu ieškinys grindžiamas nuomos sutartimi, kuri buvo sudaryta 2010 m. rugsėjo 13 d. Teismas taip pat neįvertino ir atsakovo bei trečiojo asmens argumentų, kad nei vienas ieškovo pateiktas planas nepatvirtina, jog kažkuris konkretus rūsyje esantis vamzdis buvo naudojamas tik atsakovo. Sprendime nepasisakyta, kuo remiantis atmesti brėžiniai, patvirtinantys, kad pastate esančiais vamzdžiais bendrai naudojosi ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys, o taip pat ir ieškovas. Be to, pateikti vamzdynų planai rodo, kad išnuomotose patalpose buvo išvedžioti vamzdynai jose susidariusiai drėgmei surinkti, bet ne nuotekoms ar panašaus masto vandens kiekiui iš patalpų pašalinti. Tai paneigia netgi prielaidas, kad įvykus kokiai nors avarijai patalpų vamzdynuose, juose esantis vanduo būtų galėjęs staiga persisunkti per gelžbetoninę perdangą ir sukelti pagal vieną iš ieškovo versijų nurodytas pasekmes (masyvų užliejimą per visą lubų perimetrą). Pažymėtina, kad apie didelio kiekio užliejimą liudijo vienintelis liudytojas A. B., patvirtinęs, kad užliejimas buvo iš vamzdžio sienoje, t. y. vamzdžio rūsyje ir net esančio ne lubose.

2.2. Dėl žalos. Sprendimu ieškovas iš esmės buvo atleistas nuo pareigos pagrįsti patirtus nuostolius, ir vien dėl to, kad dėl paties ieškovo kaltės atitinkami įrodymai neišliko – jis juos sunaikino. Byloje nustatyta, kad nei ieškovas, nei tretysis asmuo UAB „Acumen“ nesiėmė jokių priemonių, kad sugadintomis įvardintos prekės būtų įvertintos, tuo labiau dalyvaujant atsakovui. Byloje nėra jokių įrodymų, kokio pobūdžio tos prekės, kada, iš ko įsigytos ir kieno, kada jos pagamintos, kitų svarbių duomenų bent apytiksliai jų vertei ir kiekiui nustatyti. Ieškovas ne tik nedėjo pastangų objektyviai ištirti aplinkybes, bet sąmoningai naikino įrodymus, darė viską, kad atsakovas negalėtų nustatyti tiesos. Ieškovas niekada nėra nurodęs konkrečios avarijos laiko ir priežasčių, negalėjo paaiškinti, kokio pobūdžio avarija įvyko, iš kur ir koks vanduo tekėjo, kas tai nustatė, nuolat keisdavo savo poziciją dėl to, galų gale pats suremontavo rūsį taip, kad iš esmės visi įrodymai buvo sunaikinti. Esant tokioms aplinkybėms, spręsti žalos dydžio klausimą vien tik pagal ieškovo apskaitos dokumentus, sudarytus su susijusiais asmenimis, nėra pagrindo. Šie asmenys pasirašė prekių pirkimo–pardavimo, pasaugos sutartis ir kitus dokumentus siekdami išimtinai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Teismas visiškai nevertino ir netyrė realios 2009 m. įsigytų prekių vertės. Turto turėjimas apskaitoje dar nereiškia faktinio turto turėjimo ir juo labiau nereiškia realios jo vertės. Byloje nėra prekių perdavimą UAB „Acumen“ iš UAB „Serneta“ patvirtinančio priėmimo–perdavimo akto, kitų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar prekės tikrai buvo įsigytos už nurodomą kainą. UAB „Acumen“ teigimu, prekes UAB „Serneta“ įsigijo iš kažkokios Kanados įmonės, tačiau įrodymai patvirtina, kad ilgiau kaip vienerius metus prieš prekių pardavimą trečiajam asmeniui UAB „Acumen“ UAB „Serneta“ nevykdė jokių importo operacijų. Taigi, jei prekės ir buvo įsigytos, tai jau UAB „Serneta“ ilgą laiką buvo nerealizuojamos. Teismas turėjo įvertinti, ar buvo galimybė tikėtis parduoti prekes parduoti už įsigijimo kainą. Jau vien pats faktas, kad drabužiai nebuvo iškabinti realizavimui – buvo sandėliuojami rūsyje popierinėse dėžėse ir taip prabuvo kelerius metus – neleido daryti išvados, kad drabužiai yra vertingi. Faktas, kad UAB „Acumen“ juos laikė prastos būklės patalpose ir net nebandė jų pardavinėti, rodo, kad jų vertė net jų savininko požiūriu buvo simbolinė ir tikrai nesiekė sprendimu priteistos sumos. UAB „Acumen“ pateiktos sąskaitos, kuriomis grįstas drabužių įsigijimo faktas, nepaneigė abejonių, kad būtent jose nurodyti drabužiai buvo sandėliuojami rūsyje ir kad jų vertė sugadinimo dieną buvo lygi vertei juos tik įsigijus.

2.3. Dėl priežastinio ryšio. Teismo išvados apie priežastinį ryšį yra labai abstrakčios. Sprendime neįvertinta, ar būtent konkrečiu užpylimu buvo sugadinti konkretūs daiktai, ar jie buvo sugadinti nuo jų laikymo nuolatos drėgname rūsyje. Teismas akcentavo vamzdyno išdėstymą atsakovui išnuomotose patalpose, kuriose jokios avarijos nebuvo, ir neteisingai nurodė, kad per lubas galėjo tekėti vanduo tik iš jų. Rūsio planai ir jo nuotraukos patvirtina, kad viso pastato nuotekų stovas ėjo per visas patalpas, prie jo buvo prijungtas išnuomotų patalpų vamzdynas, o per rūsį (per vamzdžius, pakabintus ant jo lubų) tas vamzdynas buvo išvestas į lauko tinklus. Tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys yra tarp prekių laikymo netinkamoje patalpoje, o ne tarp nenustatytos vamzdynų avarijos ir galbūt jos padarytos nenustatytos žalos. Teismas neįvardijo, ar drabužiai buvo sugadinti dėl rūsio užliejimo fekalijomis, ar pamažu lašant vandeniui. Tai esminė aplinkybė, kadangi, esant pasikartojančiam vandens lašėjimui per nesandarų vamzdį, ieškovas, kaip viso pastato savininkas ir rūsio naudotojas, privalėjo sandėliuojamas prekes iš rūsio pašalinti. Ieškovas teisme teigė, kad bėdos dėl rūsio buvo dar 2009 m., tačiau, kaip nurodė UAB „Acumen“ atstovė, įmonė 2011 m. sausio 3 d. pasaugos sutarties pasirašymo metu apie tai nebuvo įspėta. Nuomos sutartis buvo sudaryta po to, kai visos sąlygos žalai atsirasti jau buvo susidariusios ir iš esmės nebepriklausė nuo atsakovo. Šios aplinkybės yra pagrindas atleisti atsakovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, jei ir būtų formalus pagrindas ją taikyti (CK 6.259 str.). Jeigu ieškovas manė, kad pareiga pasirūpinti vandens ar kanalizacijos sistemos remontu priklauso atsakovui, jis vis tiek turėjo reikiamus darbus atlikti savo sąskaita, kad būtų išvengta žalos atsiradimo, o po to pareikalauti atsakovo kompensuoti išlaidas. Neabejotina, kad bent vidutiniškai atsakingas ir protingas prekių saugotojas, saugantis prekes atlygintinai, būtų pasirūpinęs jų nepalikti problemiškame rūsyje ir apskritai jų nepriimti saugoti į tam netinkamas patalpas. Vandens patekimas į rūsį savaime nereiškia žalos atsiradimo, tai yra žalą galinti sukelti aplinkybė, kurią turėjo įrodyti ieškovas. Tačiau jis net neįvardijo, kas konkrečiai nutiko prekėms. Prekių pakenkimo pobūdis būtų leidęs nustatyti, ar jos buvo sugadintos vienkartiniu įvykiu ar lėtu poveikiu ir nepriežiūra. Taip pat būtų buvę galima nustatyti, ar prekės galėjo būti „išgelbėtos“, jas išvalius ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Dėl kaltės. Tiek viso pastato, tiek rūsio, kuriame kaupėsi drėgmė, tariamai sugadinusi prekes, savininku buvo pats ieškovas, todėl už rūsyje atsiradusią žalą atsako jis pats (CK 6.266 str.). Rūsio ir tuo pačiu jame esančio vamzdyno valdymas atsakovui niekada nebuvo perduotas. Teismo išvada, kad atsakovo atstovai buvo kviečiami į užpiltą rūsį, matė jame sandėliuojamus daiktus, kurie buvo sugadinti drėgmės ir virto iš suplyšusių popierinių dėžių, todėl atsakovas negali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, yra nepagrįsta. Aplinkybė, jog rūsyje buvo ilgai sandėliuojami jau sugadinti daiktai, reiškia tik tai, kad pats ieškovas yra kaltas dėl visų atsiradusių nuostolių. Atsakovas niekada nėra gavęs pretenzijų ar informacijos apie patirtą žalą, tuo labiau padarytą UAB „Acumen“ prekėms. Dėl šios priežasties nėra pagrindo kaltinti atsakovą, kad jis nesiėmė kažkokių veiksmų, nesiaiškino aplinkybių, kai tik įvyko įvykis. Ieškovas, būdamas rūpestingas, ne tik galėjo, bet ir privalėjo imtis protingų veiksmų, kad daiktai rūsyje nebūtų saugomi. Teismas šios aplinkybės apskritai nevertino ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra per pusę atsakingas už tariamai kilusius nuostolius. Teismas privalėjo atskleisti kaltės įvertinimo kriterijus ir argumentuoti, kodėl šalims atsakomybė už žalą paskirstoma būtent tokiomis dalimis. Tai, kad, pasak teismo, šiuo metu rūsys yra sausas ir tinkamas sandėliavimui, dar nereiškia, kad anksčiau jis buvo netinkamas sandėliavimui dėl atsakovo kaltės. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos matyti, kad rūsys buvo apleistas ir iš esmės nenaudojamos. Dabartinį stovį rūsys įgavo po ieškovo atlikto remonto.

Tretieji asmenys UAB „YIT technika“ ir „If P&C Insurance“ pareiškė prisidedantys prie atsakovo apeliacinio skundo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Spendime visiškai pagrįstai vadovautasi tikimybių pusiausvyros principu, nes byloje esančių įrodymų visuma leido daryti išvadą buvus atitinkamus faktus. Tai, kad teismas pripažino, jog tam tikru klausimu nėra tiesioginių įrodymų, kurie aiškiai įrodytų tam tikrus faktus, nereiškia, kad teismas tikimybių pusiausvyros principą taikė įrodinėtinoms aplinkybėms, o ne dėl įrodinėjamų aplinkybių trūkstamų elementų.

2. Teismas tinkamai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas:

2.1. Dėl neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad nuomojamos patalpos buvo užlietos nuotekomis, leidžia spręsti apie atsakovo padarytą nuomos sutarties 7.3.2 ir 8.2.2 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų pažeidimą. Tai, kad atsakovas suvokė nurodytus sutarties punktus kaip pareigą užtikrinti nuomojamoms patalpoms priklausančių vamzdynų tinkamą eksploatavimą bei jų remontą, parodo ir atsakovo veiksmai – 2011 m. rugsėjo – spalio mėn. atsakovas savo sąskaita atliko vamzdynų remonto darbus. Be to, vamzdyną, dėl kurio avarijos buvo padaryta žala, eksploatavo ir savo veikloje naudojo būtent atsakovas, dėl ko jis ir turėjo pareiga rūpintis aptariamų vamzdynų priežiūra. Atsakovo argumentas, kad vamzdynų priežiūra buvo ieškovo pareiga, yra nepagrįstas, nes ši pareiga nuomos sutartimi buvo perduota atsakovui. Taip pat visiškai nepagrįstas argumentas, kad nurodytas vamzdynų remontas buvo atliktas ne vykdant įsipareigojimus pagal sutartį, o laisva valia, nes tai neatitinka protingo ir apdairaus verslininko elgesio standarto, faktinių aplinkybių. Byloje esantys brėžiniai patvirtina, kad nuomojamose patalpose vamzdynai išvedžioti po visą plotą, virš rūsio eina ir vandentiekio bei fekaliniai vamzdynai, dalis vamzdynų paslėpta perdangoje į rūsį. Be to, būtent virš rūsio nuomojamose patalpose buvo mėsos cechas, kuriame yra nemažai kriauklių bei kitų nuotekų surinkimo įrenginių. Taigi byloje aiškiai nustatyta, kad vamzdynas, dėl kurio netinkamos priežiūros padaryta žala, buvo atsakovo nuomojamose patalpose.

2.2. Dėl žalos. Trečiajam asmeniui UAB „Acumen“ padarytą žalą, prekių laikymo rūsyje faktą patvirtina pasaugos sutartis, prekių perdavimo saugoti ir įsigijimo dokumentai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kiti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas kartu su UAB „Serneta“ ir UAB „Acumen“ siekia iš jo pasipelnyti, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo argumentai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė patikrinti nuostolių dydį, taip pat yra nepagrįsti, nes atsakovas galėjo ir turėjo pats domėtis prekėms padaryta žala bei jų likimu. UAB „Acumen“ reikalavimas atlyginti nuostolius buvo visiškai pagrįstas, todėl ieškovas geranoriškai juos atlygino, tokiu būdu išvengdamas sau papildomų nuostolių.

2.3. Dėl priežastinio ryšio. Prekės tapo netinkamos naudoti ir žala atsirado ne dėl vandens nutekėjimo, o dėl užliejimo nuotekomis. Net laikant, kad prekės visiškai sugedo (supelijo) dėl to, jog tam tikrą laiką po apliejimo buvo rūsyje, tai vis tiek nekeičia fakto, jog pagrindinė žala prekėms buvo padaryta jų užliejimu nuotekomis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad po užliejimo nuotekomis prekės dar galėjo būti kažkur panaudotos ar turėti kokią nors realią ekonominę vertę.

2.4. Dėl kaltės. Vamzdynai, dėl kurių netinkamos priežiūros bei gedimo kilo žala, buvo patalpų, kurias nuomos sutartimi išsinuomojo būtent atsakovas, dalis, todėl visą atsakomybę už vamzdynų priežiūrą bei dėl jo gedimo atsiradusius padarinius prisiėmė būtent atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovas galbūt nėra gavęs jokios pretenzijos dėl žalos ir jos dydžio, neturi teisinės reikšmės atsakovo kaltei.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Acumen“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime iš esmės pateikiami analogiški nurodytiems ieškovo argumentai. Papildomai pažymima:

1. Dėl žalos. Byloje nebuvo pateikta jokių realių įrodymų, kurie paneigtų prekių vertę. Prekių rinkos vertė apskritai buvo didesnė nei 890 902,43 Lt, nes jos buvo įsigytos ne naudojimui, o perpardavimui. Prekės buvo nauji ir pakankamai paprasti kokybiški daiktai, kurie nenuvertėja dėl mados pokyčių. Iki išgabenant prekes iš rūsio, atsakovas neprašė leisti apžiūrėti prekių, nors ir žinojo, kad jos yra sugadintos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prekės iš tiesų buvo saugomos rūsyje. Neaišku, ko dar reikia šiai aplinkybei pagrįsti; jokių priešingų įrodymų nebuvo pateikta. Pervežus prekes į kitas patalpas, kurį laiką buvo svarstoma kaip elgtis, tačiau prekės skleidė blogą kvapą ir jų laikyti toliau nebebuvo nei įmanoma, nei ekonomiškai tikslinga, todėl prekės buvo atiduotos utilizuoti.

2. Dėl avarijos. Nors nebuvo aišku, kada tiksliai buvo užlietas rūsys, taip pat nebuvo galimybės nustatyti, iš kurio tiksliai vamzdžio tekėjo nuotekos, tačiau byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad rūsyje laikytų prekių užliejimas buvo. Jokie kiti nei atsakovo išsinuomotas patalpas aptarnaujantys vamzdžiai nėjo per tą vietą, kurioje buvo prekės. Atsakovo atstovai patys pripažino avarijos faktą. Būtent atsakovas naudojosi rūsyje, jo perdangose esančiais vamzdynais, kurių gedimai ir nulėmė prekių sugadinimą. Patalpomis atsakovas naudojasi nuo 2001 m., o 2010 m. buvo sudaryta atnaujinta nuomos sutartis. Rūsys sudrėko būtent po avarijos, anksčiau jis buvo sausas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – padidinti priteistiną nuostolių atlyginimą iki 703 812,92 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai paskirstė atsakomybę tarp šalių (CK 6.248 str. 4 d.), nes: ieškovas nėra kaltas dėl žalos atsiradimo; teismo nurodyti ieškovo veiksmai nesietini su žalos padidėjimu ar sumažėjimu; teismas iš esmės nepasisakė, kodėl sumažino ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą būtent per pusę.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „RIMI Lietuva“ ir trečiasis asmuo „If P&C Insurance“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Ieškovo atsiliepime iš esmės nurodomi tokie patys motyvai, kaip ir ieškovo skunde. Trečiojo asmens argumentai yra panašūs ieškovo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ieškinys grindžiamas atsakovo sutartine civiline atsakomybe. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, atsakovo kaltę (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.). Iš nurodytų sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovui kyla pareiga paneigti savo kaltę (CK 6.248 str. 1 d., CPK 182 str. 4 p.). Pastebėtina, kad susiklosčiusius santykius teisiškai kvalifikuoja teismas, tačiau, net ir siekiant taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti įrodytos iš esmės tokios pačios būtinosios sąlygos (CK 6.245 str. 1-4 p.); jų įrodinėjimo pareigos paskirstymas taip pat nesiskiria.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Civiliniame procese tam tikra aplinkybė laikoma įrodyta, kai dėl jos egzistavimo nekyla didesnių abejonių, t. y. labiau tikėtina tai aplinkybei buvus nei nebuvus. Teismo įsitikinimui nepasiekus nurodyto laipsnio, įrodinėjama aplinkybė laikoma neįrodyta. Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė visumos būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys turėjo būti netenkintas. Pažymėtina, kad ieškovo negalėjimą įrodyti tam tikrų reikšmingų aplinkybių lėmė paties ieškovo (susijusių asmenų) nesąžiningi veiksmai. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste laikytina itin reikšminga.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti kitų byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėtas ieškovo, trečiojo asmens UAB „Acumen“ ir UAB „Serneta“ sąsajas ir jų reikšmę ginčo išsprendimui. Atsakovo, jo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų manymu, ieškovas nesąžiningai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, o savo reikalavimui pagrįsti pateikia tarp susijusių asmenų sudarytus sandorius, dokumentus (raštus, pretenzijas ir kt.), kas leidžia abejoti jų tikrumu. Kolegijos vertinimu, bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad ieškovas, UAB „Acumen“ ir UAB „Serneta“ iš tiesų yra tarpusavyje susijusios įmonės: ieškovo pagrindinio akcininko direktorius yra F. R., jis taip pat yra UAB „Serneta“ vienintelis akcininkas, o UAB „Acumen“ vienintelė akcininkė yra L. M.; šie asmenys turi bendrą vaiką – S. R. (t. 1, b. l. 170-187, 189-191, 195-220; t. 3, b. l. 172-178, 183-190). Nors šios sąsajos neleidžia preziumuoti nurodytų asmenų nesąžiningumo, jos negali būti ignoruojamos vertinant ieškinio pagrįstumą, ypatingai tuomet, kai dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių egzistavimo kyla pagrįstų abejonių, o iš esmės vieninteliai įrodymai, kuriais jos grindžiamos, yra tarp susijusių asmenų sudaryti sandoriai bei įvairūs dokumentai (CK 1.5 str. 4 d.).

Dėl neteisėtų veiksmų

Ieškovas prašomą atlyginti žalą (nuostolius) sieja su įrodinėjama 2011 m. liepos mėn. atsakovo nuomojamose patalpose įvykusia sanitarine įvardijama avarija, kurios metu nuotekomis buvo užpiltos pačios patalpos bei po jomis esantis ieškovui priklausantis rūsys. Tai, kad avarija įvyko būtent nuomojamose patalpose, o ne rūsyje, akcentuojama ir ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad rūsyje saugotos prekės buvo sugadintos ne dėl užliejimo vandeniu, o dėl užliejimo nuotekomis. Avarijos priežastimi atsakovas abstrakčiai nurodė atsakovo netinkamą vamzdynų priežiūrą ir remontą. Atsakovo įsipareigojimas prižiūrėti vamzdynus, ieškovo teigimu, kyla iš šalių sudarytos nuomos sutarties.

Pažymėtina, kad, kolegijos vertinimu, buvo pasirinkta įrodinėti avariją įvykus atsakovo valdomose patalpose dėl tos aplinkybės, jog rūsys atsakovui nebuvo išnuomotas ir atsakovas, kaip nustatyta byloje (t. 1, b. l. 27; t. 3, b. l. 140-142), negalėjo į jį patekti be ieškovo žinios; rūsys priklausė ieškovui. Priešingai nei aplinkybių teisinio kvalifikavimo atveju, teismas neturi teisės pats keisti ieškinio faktinio pagrindo (CPK 12 str., 141 str. 1 d., 265 str.). Pareikšto ieškinio ieškovas netikslino.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti aukščiau paminėtas aplinkybes teko ieškovui (CPK 178 str.). Be to, kolegijos nuomone, avarijos įvykimas savaime nereiškia, kad tai atsitiko dėl kažkokių neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo (sutartinių įsipareigojimų ar bendro pobūdžio pareigų pažeidimo). Todėl turėjo būti įrodyta ne tik tai, kad avarija įvyko ir ji įvyko būtent atsakovo nuomojamose patalpose, bet ir ją iš esmės sąlygojo tam tikrų atsakovui tenkančių pareigų pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvyko vamzdyno avarija, vamzdžių užsikimšimas, dėl ko buvo užlietas rūsys, todėl atsakovas yra atsakingas už netinkamai prižiūrėtą vamzdyną. Tačiau sprendime nėra detalizuota, kur konkrečiai įvyko avarija – atsakovo valdomose patalpose ar ieškovui priklausančiame rūsyje, todėl negalima aiškiai nustatyti, kurios iš šalių veiksmai (neveikimas) galėjo ją lemti. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo rūpintis išsinuomotomis patalpomis (7.3.2 p.), o ieškovas – užtikrinti, kad likusi pastato dalis būtų tvarkinga, tinkamai tvarkoma bei prižiūrima (8.1.8 p.). Byloje esantys brėžiniai (t. 3, b. l. 148, 152-155) neleidžia daryti išvados, kad visi rūsyje esantys vamzdynai tarnavo tik atsakovo naudojamoms patalpoms. Byloje taip pat nėra jokių aiškių įrodymų, kad avarija būtų įvykusi būtent atsakovo naudojamose patalpose ir, kaip teigia ieškovas, būtų užlietas ne tik rūsys, bet ir visų pirma šios patalpos. Priešingai, išsiaiškinti avarijos priežastis ir likviduoti padarinius buvo vykstama į rūsį (t. 3, b. l. 140-142; 195, 196). Pažymėtina, kad apklausti liudytojai yra susiję arba su viena, arba su kita šalimi, todėl jų parodymus reikia vertinti atsargiai. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti ne tik konkrečią avarijos vietą, bet ir priežastį, byloje iš esmės nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 4, b. l. 10-13) fiksavo padėtį po įrodinėjamos avarijos, tačiau iš jo, kolegijos vertinimu, negalima nustatyti nurodytų aplinkybių. Techninės priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktuose (t. 1, b. l. 93, 94) nurodyta, kad 2011 m. liepos 29 d. rūsyje valyta kanalizacija, o 2011 m. rugpjūčio 17 d. rūsyje apžiūrėti kanalizacijos defektai. Iš esmės vienintelis netiesioginis įrodymas, su kuriuo galėtų būti siejama atsakovo atsakomybė dėl avarijos, yra faktas, kad vėliau atsakovas savo sąskaita pakeitė vamzdynus, įskaitant esančius rūsyje (t. 2, b. l. 129-133). Tai galėtų patvirtinti, jog pareiga prižiūrėti šiuos vamzdynus pagal nuomos sutartį teko atsakovui, o avarijos priežastis galėjo būti pavėluotas vamzdynų pakeitimas. Kita vertus, atsakovas, minėta, neturėjo galimybės patekti į rūsį, todėl būtų nelogiška teigti, kad rūsyje einančio vamzdyno dalimi turėjo rūpintis jis, nors tam nebuvo sudarytos būtinos sąlygos. Be to, vamzdynų pakeitimas buvo platesnės apimties atsakovo valdomų patalpų atnaujinimo dalis (t. 3, b. l. 121-133), todėl nurodyta nebūtinai reiškia, jog avarijos priežastis iš tiesų buvo pavėluotas vamzdynų keitimas (remontas).

Teismas taip pat nenustatė, kad, kaip teigė ieškovas, rūsyje saugotos prekės būtų užlietos nuotekomis. Priešingai, sprendime kalbama apie prekių sugadinimą suliejus jas vandeniu, nors ieškovas, minėta, tokia aplinkybe nesiremia. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuota, kad rūsyje būtų jaučiamas nemalonus kvapas; fiksuotos susidariusios balos ir susikaupusi drėgmė. Apie blogą kvapą ir prekių suliejimą fekalijomis parodė tik liudytojas A. B., kurį su ieškovu sieja sutartiniai santykiai (t. 3, b. l. 194-196). Be to, šis liudytojas, priešingai ieškovo teiginiams, nurodė, kad didžiausia žala prekėms padaryta apliejus jas vandeniu, o ne nuotekomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyta leidžia spręsti, kad ieškovas tinkamai (pakankamai) neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsakovo neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su avarija, yra nekonkrečios.

Dėl žalos

Ieškovas savo žala (nuostoliais) laiko pinigų sumą, kurią sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Acumen“ už pastarojo prekių, saugotų rūsyje, sugadinimą. Atsakovas ir tretieji asmenys jo pusėje abejoja tiek tuo, kad prekės iš tiesų buvo saugomos rūsyje, tiek jų verte. Kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė šių aplinkybių.

Minėta, ieškovas, trečiasis asmuo UAB „Acumen“ ir UAB „Serneta“ yra susijusios įmonės. Prekių saugojimo rūsyje faktas ir jų vertė iš esmės grindžiami tik tarp šių asmenų sudarytais sandoriais ir dokumentais. Aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo prašomą priteisti pinigų sumą UAB „Acumen“, savaime nereiškia, jog žala trečiajam asmeniui iš tiesų buvo padaryta, taip pat nelemia atsakovo pareigos kompensuoti ieškovui sumokėtus pinigus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į žemiau nurodytus faktus, keliančius pagrįstų abejonių prekių buvimu rūsyje ir jų verte.

Pirma, dar iki pasaugos sutarties sudarymo ieškovas yra reiškęs atsakovui pretenzijas dėl esą nuolat užpilamo rūsio bei dėl to gadinamo jame esančio kitų asmenų turto (t. 1, b. l. 28). Tad protingas asmuo nebūtų apsiėmęs saugoti apie 900 tūkst. Lt vertės prekių, žinodamas, kad joms egzistuoja reali grėsmė. Tai, kad prekių vertė ieškovui negalėjo būti nežinoma, patvirtina pati pasaugos sutartis (t. 2, b. l. 140-142). Po avarijos sudarytas faktinių aplinkybių konstatavo protokolas, kuriame užfiksuota prasta rūsio būklė, negalėjusi atsirasti tik dėl įrodinėjamos avarijos, rūsio nepriežiūra, paneigia ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Acumen“ argumentus, kad, sudarant pasaugos sutartį, rūsys buvo tinkamas sandėliavimui. Tai, kad po avarijos rūsys iš esmės buvo pertvarkytas ir šiuo metu jame laikomi drabužiai (t. 4, b. l. 70-79), priešingai nei sprendė teismas, visiškai nepatvirtina, jog ir ankstesnė rūsio būklė tam buvo tinkama.

Antra, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės neleidžia spręsti, kad rūsyje buvo saugomos būtent ieškovo įrodinėjamos prekės. Dėžės, kuriose esą sudėtos šios prekės, nebuvo apžiūrėtos ir jų turinys neužfiksuotas. Be to, rūsyje turėjo būti laikoma per 27 tūkst. vnt. įvairių prekių (pvz., švarkai, sijonai, batai) (t. 1, b. l. 33; t. 4, b. l. 16-19), tačiau iš protokolo matosi, kad rūsyje tėra keliolika dėžių. Iš liudytojų parodymų matyti, kad rūsyje buvo tam tikrų drabužių, tačiau daryti vienareikšmę išvadą, kad tai buvo tie patys drabužiai, kuriuos UAB „Acumen“ įsigijo iš UAB „Serneta“ ir perdavė saugoti ieškovui, negalima. Pažymėtina, kad prekės buvo išvežtos utilizuoti ne iš rūsio, o iš visai kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 14-16).

Trečia, prekes trečiasis asmuo UAB „Acumen“ įsigijo iš UAB „Serneta“ 2009 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 4, b. l. 20, 21, 94), o 2010 m. sausio 7 d. perdavė saugoti ieškovui. UAB „Acumen“ teigimu, prekės įsigytos tolesniam pardavimui, tačiau iki 2011 m. liepos mėn., kuomet įvyko avarija, jos nebuvo realizuotos. Pagrįsta manyti, kad prekių vertė, atsižvelgiant į jų pobūdį (drabužiai ir avalynė), per pusantrų metų negalėjo išlikti tokia pati, kokia buvo jų įsigijimo metu. Kita vertus, prekių saugojimas nepritaikytame, neprižiūrimame, nuolat užliejamame rūsyje, jų laikymas sukrautų į paprastas popierines dėžės ar tiesiog netvarkingai sumestų (t. 4, b. l. 11, 12), niekaip neleidžia spręsti, kad jos apskritai galėtų būti vertingos, jau nekalbant apie beveik 900 tūkst. Lt vertę.

Dėl priežastinio ryšio

Ieškovas turėjo įrodyti, kad tarp avarijos, už kurią atsakingas atsakovas, ir saugotų prekių nepataisomo sugadinimo yra pakankamas priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad prekės būtų sulietos nuotekomis, kaip kad įrodinėja ieškovas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tik kai kurios dėžės yra drėgnos, be to, jose matosi ne nuotekų, o vandens paliktos žymės. Atsižvelgiant į jau aptartą prastą rūsio būklę, pagrįsta manyti, kad ilgiau kaip pusantrų metų netinkamai laikomi drabužiai ir avalynė galėjo tiesiog supelyti. Taigi ieškovas neįrodė, kad visos prekės buvo užlietos nuotekomis, o toks jų sugadinimas buvo nepataisomas, todėl nebeliko nieko kito, kaip jas utilizuoti.

Dėl įrodymų sunaikinimo

Iškėlus bylą, prekės, kurios, ieškovo teigimu buvo saugotos rūsyje, buvo utilizuotos (t. 3, b. l. 14-16). Pažymėtina, kad nors prekes utilizavo trečiasis asmuo UAB „Acumen“, atsižvelgiant į jo sąsajas su ieškovu, tai prilygintina paties ieškovo veiksmams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sulietos prekės būtų buvusios esminis įrodymas šioje byloje. Visų pirma jos būtų leidusios nustatyti, kad tai yra tos pačios prekės, kurios priklauso UAB „Acumen“ ir buvo perduotos saugoti ieškovui. Antra, būtų galima nustatyti prekių vertę. Trečia, būtų įmanoma įvertinti prekių sugadinimo priežastį (pvz., apliejimas nuotekomis ar supelijimas) ir pobūdį (pataisomas ar nepataisomas). Ketvirta, nustačius sugadinimo priežastį, būtų galima daryti išvadą ir apie tai, ar prekės iš tiesų buvo saugomos rūsyje. Taigi, nesunaikinus prekių, jos būtų padėjusios ieškovui įrodyti sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes kiti byloje esantys įrodymai, kaip nurodyta, nepaneigia byloje egzistuojančių abejonių dėl šių sąlygų egzistavimo. Kolegijos nuomone, ieškovas, būdamas sąžiningu, nebūtų sunaikinęs jam palankių įrodymų, tuo labiau po to, kai pats inicijavo bylą dėl žalos atlyginimo. Nurodyta neleidžia daryti kitokios išvados, kaip tos, kad šie įrodymai ieškovui iš tiesų nebuvo palankūs ir todėl buvo nesąžiningai sunaikinti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ši įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta atsakovui. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes laikė reikšmingas aplinkybes nustatytomis, nors buvo daugiau pagrįstų abejonių, kad įrodinėtos aplinkybės neegzistavo (CPK 177 str. 1 d., 185 str.). Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino ieškovo, trečiojo asmens UAB „Acumen“ ir UAB „Serneta“ sąsajų reikšmės, bylai svarbių įrodymų sunaikinimo fakto. Kadangi ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškinys negalėjo būti tenkintas net iš dalies.

Remiantis išdėstytu, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas: pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinta dalis ieškinio reikalavimo, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas visiškai (CPK 329 str. 1 d.). Priėmus tokį sprendimą, nebelieka pagrindo vertinti ieškovo apeliacinį skundą; jis laikytinas atmestu. Nors atsakovas prašė nagrinėti bylą žodžiu, kolegija tokio būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo dalis, kuria nustatytas maksimalus apskritai galimas atlyginti išlaidų dydis atmetus ieškinį, neskundžiama, todėl kolegija ja vadovaujasi (CPK 320 str.). Tokiu būdu iš ieškovo atsakovui priteistina 2 424 Lt (t. 2, b. l. 3, 4), trečiajam asmeniui UAB „YIT technika“ priteistina 3 700 Lt (t. 4, b. l. 113-127), o trečiajam asmeniui „If P&C Insurance“ – 2 960 Lt (t. 1, b. l. 189-191; t. 4, b. l. 96-110) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Valstybei iš ieškovo priteistina 10 909 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 56) (CPK 84 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovo skundą tenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme: 3 025 Lt už advokato teisinę pagalbą (t. 4, b. l. 169-170) ir 7 519 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 168), iš viso 10 544 Lt (CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Tretieji asmenys UAB „YIT technika“ ir „If P&C Insurance“ įrodymų apie apeliaciniame procese patirtas išlaidas nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškinio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kodas 300145575) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI Lietuva“ (kodas 123715317) 12 968 Lt (dvylika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „YIT technika“ (kodas 211495540) – 3 700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų), o trečiajam asmeniui „If P&C Insurance“ (kodas 10100168) – 2 960 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kodas 300145575) 10 909 Lt (dešimt tūkstančių litų devynis šimtus devynis litus) žyminio mokesčio.

TeisėjaiKonstantinas GurinasEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis