Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui ir kaltinamajam G. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 01-1-13292-17, kurioje

G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas (1) 2001-10-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK 1961 m. redakcija) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2012-05-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, 2012-11-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus 10 mėn. 29 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės)

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2017 m. kovo 19 d., apie 23 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), 6 aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, iš chuliganiškų paskatų tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. A. atžvilgiu, tai yra rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvą, dėl kurio M. A. nukrito ir galva trenkėsi į betoninius laiptus, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. A. vidutinio sunkumo smegenų traumą: kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, smegenų sumušimą, dešinių momenkaulio ir pakauškaulio lūžius, bei tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo N. Š. atžvilgiu, tai yra rankomis sudavė ne mažiau keturių smūgių: vieną į veido dešinę pusę, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, vieną į veido kairę pusę, padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, vieną į dešinio smilkinio sritį, padarydamas nubrozdinimą, vieną į kairę alkūnę, padarydamas nubrozdinimą, ir peiliu į nugarą, padarydamas žaizdą nugaros kairėje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. A. ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį N. Š..

Apklaustas įtariamuoju G. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 146, 156–157) parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. ir 138 str. 2. 8 p., 284 str., kaltu prisipažįsta visiškai. 2017-03-19 jis su savo sugyventine R. J. buvo pas draugus, kur vartojo alkoholį. Namo į butą (duomenys neskelbtini) grįžo vakare, jau buvo sutemę. Jis buvo girtas. Kas vyko su sugyventine R. J. bute, jis neatsimena dėl buvusio savo girtumo. Jie gyvena su sugyventine šeštame aukšte. Jis atsimena tik tai, kad išėjo iš savo buto į laiptinę ir pamatė, kad link jo eina du namo gyventojai, kuriuos jis susitinka laiptinėje. Jau po įvykio sužinojo, kad tai N. Š. ir M. A.. Vienam iš jų M. A. jis sudavė kumščiu į galvą, nuo ko jis nukrito laiptinėje, šeštame aukšte. Jie nieko nesiaiškinę puolė ant jo, todėl jis ir davė atgal. Su kitu – N. Š. – jie stumdėsi laiptinėje, paskui nežino dėl kokių priežasčių jis nubėgo į savo butą, paėmė peilį ir vėl išbėgo į laiptinę. Kokiu metu dūrė peiliu N. Š. į nugarą – neatsimena dėl savo girtumo. Kur tuo metu buvo sugyventinė ir jos mažametė dukra – neatsimena, bet tikrai jų laiptinėje nebuvo. Paskui jį sulaikė policijos pareigūnai. Kuriuo metu nuo laiptinės grindinio atsikėlė M. A. – nežino, nes, rodos, jis išbėgo iš to aukšto. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Atsiprašė abiejų savo kaimynų N. Š. ir M. A. dėl padarytų sužalojimų. Buvo ligoninėje, kol M. A. gydėsi Kauno klinikų ligoninėje, N. Š. lankė namuose. Atsiprašė jų abiejų. Jiems atlygino patirtą moralinę žalą. Viskas vyko dėl jo buvusio girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo M. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 66–67) nustatyta, kad 2017-03-19, vakare, pas jį buvo atėjęs pažįstamas N. Š.. Jie vakarojo ir virtuvėje gėrė alkoholį jo bute (duomenys neskelbtini). Žmona buvo kambaryje su vaiku. Girdėjo triukšmą laiptinėje, tačiau į tai nekreipė dėmesio, o jo žmona išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta. Jie susiruošė jos ieškoti. Daugiau jis nieko neprisimena. Kas įvyko tikrai nieko neprisimena, pirmadienį pabudo savo lovoje, labai skaudėjo galvą, galvojo, kad pagirios po vakarykščio. Antradienį, t. y. kovo 21 d., kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jį nukreipė pas šeimos gydytoją. Neturėjo jėgų laukti, nes labai blogai jautėsi, todėl parėjo namo. Trečiadienį 03.22 jis blogai jautėsi, todėl išsikvietė greitąją, kur jį išvežė į Kauno klinikas. Jam diagnozuota galvos trauma. Jis nieko neprisimena, dėl ko galvos trauma, tačiau N jam pasakojo, kad jie abu išėjo į laiptinę raminti kažkokio triukšmo. Jam sudavė kaimynas G vieną kartą, jis nukrito, galva trenkėsi į laiptinės grindinį Jis nežino, kokiu būdu pateko atgal į savo butą, ne negali pasakyti, kokioje tai vietoje vyko. Po sužalojimo gydėsi tik Kauno klinikose, toliau nukreiptas gydytis ambulatoriškai. Jis kaimynui G dėl padaryto sužalojimo jokių pretenzijų neturi, nes neprisimena sužalojimo aplinkybių. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. Kauno klinikose priėmime sužalojimo aplinkybes papasakojo, ką buvo girdėjęs iš N. Š., kad jį pastūmė ir nukrito 2017-03-19. Pats to neprisimena.

Specialisto išvadoje Nr. G995/2017 (02) (1 t., b. l. 87–88) nurodyta, kad M. A. konstatuota vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, smegenų sumušimas, dešinių momenkaulio ir pakauškaulio lūžiai. Konstatuoti sužalojimai galėjo išsivystyti vieno griuvimo pasekoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Liudytojo R. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119–120) nustatyta, kad parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)., Butas penktame aukšte. Virš jo gyvena kaimynai šeštame aukšte, pas kuriuos 2017m. kovo 19d. apie 23 val. išgirdo triukšmą. Kaip jam pasirodė, kad krenta daiktai. Praėjus kažkiek laiko, išgirdo, kad triukšmas vyksta laiptinėje, tarp penkto ir šešto aukšto aikštelėje. Tada jis išėjo iš savo buto pažiūrėti kas vyksta. Aikštelėje pamatė stovinčią moteriškę, o žemiau aikštelėje mažametę mergaitę. Ji šaukė ,,mama“, todėl suprato, kad čia mama ir dukra. Moteris prašė pagalbos. Jis, nesigilindamas, nes nebuvo kada, iškvietė policiją. Jis jokių vyrų prie šios moters ir vaiko nematė. Dėl ko ji kvietė pagalbą, jis nesigilino. Jis žino, kad ši moteris gyvena bute virš jo buto. Todėl ir pagalvojo, kad ji dėl įvykusio konflikto, kurį girdėjo ir kviečia pagalbos. Jo akimis žiūrint moteris buvo išsigandusi, mergaitė verkė. Kaip minėjo laiptinėje tuo metu nieko nebuvo, tik moteris, jos vaikas. Jis policiją kvietė policiją bute, kas vyko toliau laiptinėje nematė. Po to per langą pamatė, kad atvyko policijos ekipažas. Tuo metu išėjo į laiptinę. Jam išėjus į laiptinę pamatė, kad laiptais leidosi kaimynas, kuris gyvena virš jo, jo vardo pavardės nežino, tik žino, kad gyvena virš jo, jis rankose laikė peilį. Matė, kad peilis virtuvinis. Moters ir vaiko laiptinėje nebuvo. Jis (R. D.) jam pasakė, kad mestų peilį, o tuo metu kilo į laiptinę policijos pareigūnai. Matė, kaip tas kaimynas išmetė peilį. Policijos pareigūnai peilį pakėlė, kaimyną sulaikė. Kitų kaimynų jam būnant laiptinėje nematė. Kokiu metu sulaikytas kaimynas sužalojo kitus asmenis - nematė.

Liudytojos R. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 109–110) nustatyta, kad G. Š., gim.(duomenys neskelbtini)., yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos mažametė dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-03-19 jie kartu su sugyventiniu buvo pas draugus, vartojo alkoholį. Dukra buvo kartu. Namo grįžo apie 23 val. Abu buvo išgėrę. Jie susibarė. Ji jam pradėjo priekaištauti dėl elgesio, kuris jai nepatiko. Tikrai vienas ant kito šaukė, nes buvo išgėrę. Aiškinosi santykius. Bute prieš ją sugyventinis jokio smurto nenaudojo ir nenaudojo prieš jos dukrą. Ji rėkdama išėjo į laiptinę, nes norėjo išeiti iš buto. Dukra išbėgo paskui ją. Iš kur atsirado tie vaikinai ji net nežino. Ji jų net atpažinti negali. Kai išbėgo iš buto, G. išėjo į laiptinę. O tie du vaikinai puolė prie G. Ji jau nežiūrėjo, kas vyko šešto aukšto aikštelėje, ką darė tie vyrai, nes pabėgo su dukra pas draugę. Kas tie du vaikinai ji nežino, tačiau ji juos mačiusi jų name. Mano, kad tai galėtų būti kaimynai. kai G išėjo iš buto paskui ją, ji pas G peilio tikrai nematė. Ji net nežinojo, kad G tą vakarą buvo sulaikytas, nes miegojo pas draugę. Prieš ją sugyventinis G. Š. jokio smurto 2017-03-19 nenaudojo. Jie parėję iš draugų susiginčijo, abu rėkavo. Abu buvo neblaivūs. Išlėkė į laiptinę, nes norėjo išeiti pas draugę miegot su dukra. Nenorėjo, kad jų konfliktas tęstųsi. Jai jokie sužalojimai nepadaryti. Ji policijos ir pagalbos nekvietė, o kad jie ir toliau rėkė laiptinėje aiškindamiesi santykius tai taip ir buvo. Gal kaimynams pasirodė, kad jai reikalinga pagalba, tačiau ji jos neprašė, jie atėjo jos ginti nuo G. Kas vyko laiptinėje ji nematė. Šio įvykio metu ji ir jos mažametė dukra nenukentėjo. Jokių pretenzijų savo sugyventiniui ji neturi. Gali tik patvirtinti savo parodymus, kad smurto prieš ją sugyventinis G. Š. niekada nenaudojo. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie du metus. Asmens apžiūros metu (1 t., b. l. 113) nustatyta, kad ant liudytojos R. J. kūno jokių akivaizdžių sužalojimų nėra.

Aptartais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. kovo 19 d., apie 23 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), 6 aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, iš chuliganiškų paskatų tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. A. atžvilgiu, tai yra rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvą, dėl kurio M. A. nukrito ir galva trenkėsi į betoninius laiptus, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. A. vidutinio sunkumo smegenų traumą: kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, smegenų sumušimą, dešinių momenkaulio ir pakauškaulio lūžius, bei tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo N. Š. atžvilgiu, tai yra rankomis sudavė ne mažiau keturių smūgių: vieną į veido dešinę pusę, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, vieną į veido kairę pusę, padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, vieną į dešinio smilkinio sritį, padarydamas nubrozdinimą, vieną į kairę alkūnę, padarydamas nubrozdinimą, ir peiliu į nugarą, padarydamas žaizdą nugaros kairėje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. A. ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį N. Š..

Teismo nuomone, šioje byloje iš esmės vientisas kaltinamajam inkriminuotas įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, kaltinamajame akte dirbtinai kvalifikuotas kaip du atskiri viešosios tvarkos pažeidimai. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad veikos ir padarinių požymiams būdingas pakankamai aukštas abstraktumo lygis, nurodyti keli alternatyvūs veikos padarymo būdai, juos formuluojant panaudota daugiskaita. Vadinasi, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais, pažeidžiančiais daugelio asmenų teises. Pabrėžtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai, neracionaliai, tik sustiprina išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas, stichinė jų tėkmė, ilgesnis padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas, vadovaujantis nuoseklia teismine praktika, nėra kliūtys pripažinti tęstinį jų pobūdį ir kvalifikuoti kaip vieną viešosios tvarkos pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis viešoje vietoje pirmiausiai smūgį sudavė nukentėjusiajam M. A., kurį sužalojo nesunkiai, o, šiam nugriuvus, susigrūmė su antru nukentėjusiuoju – N. Š., kurį sužalojo nežymiai, kas kvalifikuota kaip du savarankiški viešosios tvarkos pažeidimai pagal BK 284 straipsnį. Tačiau pažymėtina, jog abiejų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai įvykdyti veikiant tuo pačiu tikslu, toje pačioje vietoje ir beveik tuo pačiu laiku (vienas paskui kitą), kas duoda pagrindą išvadai, jog kaltinamojo veikoje yra ne dvi savarankiškos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, o viena tęstinė nusikalstama veika, nes viešoji tvarka buvo sutrikdyta dviem etapais, kuriuos jungė ne atskira, o vieninga bendra tyčia. Todėl, teismo nuomone, kaltininkas pagal baudžiamąjį įstatymą turi atsakyti ne už atskirus epizodus, o už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aptariamas kaltinamojo nusikalstamas veikas kvalifikuoja kaip tęstinę ir baigtą vieną veiką pagal BK 284 straipsnį ir konstatuoja, jog papildoma veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį yra perteklinė.

Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pažymėtina, jog viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis numato įvairius nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo būdus – įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi, vandališkus veiksmus, todėl šiuo atveju būtina spręsti kelių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimų kvalifikavimo klausimus. Viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamosiose bylose, be kita ko, svarbus vieno iš alternatyvaus BK 284 straipsnyje numatyto nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo būdų – įžūlaus elgesio – tinkamas interpretavimas. Kadangi viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, gali būti laikomas įžūliu elgesiu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-367/2013, 2K-386/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015), todėl bylose paprastai yra būtina nustatyti, ar viešosios tvarkos pažeidimas ir sveikatos sutrikdymas neturėtų būti kvalifikuojami pagal kelių nusikalstamų veikų sutaptį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau, sprendžiant, ar viešosios tvarkos pažeidimas kiekvienąkart apima BK 140 straipsnyje numatytą fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką, tikslintina, ar tokio masto sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su šią veiką kvalifikuojančiomis, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalyje (artimojo giminaičio ar šeimos nario) ar 3 dalyje (mažamečio arba kankinant nukentėjusį asmenį) nurodytomis aplinkybėmis. Todėl nustačius, kad papildomai vertybei yra padaroma didesnė žala, nei viešajai tvarkai, pastarosios vertybės pažeidimas kvalifikuotinas kaip savarankiškas BK 140 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, jog kaltinamojo veiksmai dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį M. A. papildomai šalia inkriminuoto BK 248 straipsnio kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir visiškai pagrįstai kaltinamojo veiksmai nežymiai sužalojus nukentėjusįjį N. Š. papildomai nekvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 61 straipsniu, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (t. y. kad padarytos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai – BK 11 str. 3 d.), stadiją (nusikalstamos veikos yra baigtos) bei kaltės formą (veikos padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Alkotesterio parodymai (1 t., b. l. 130) patvirtina, jog 2017-03-20 00.31 val. jam nustatytas 2,91 girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę (niekur nedirba; nuo 2003 iki 2013 metų epizodiškai lankėsi PSP, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiadus, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 37–38); administracine tvarka nuo 2011 metų baustas daug kartų, informacijos apie didesnės dalies baudų sumokėjimą nėra, paskutinį kartą baustas už KET pažeidimus 2017-05-10 (2 t., b. l. 29–34); teistas 2012-05-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, 2012-11-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus 10 mėn. 29 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Kaltinamajame akte tai, kad kaltinamasis veikas padarė būdamas recidyvistas ir kad ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo nurodyta, todėl teismas nelaiko jos sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į patį neišnykusio teistumo už sunkų nusikaltimą faktą, kaip apibūdinantį kaltinamojo asmenybę.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamasis baustinas laisvės atėmimo bausmėmis (pagal BK 284 straipsnį – sankcijoje numatytas bausmės vidurkio dydžio ir pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – mažesne nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis), kurios, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo kaltinamajam galima išvengti. Nors jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, tačiau padarytos veikos priskirtinos prie nesunkių ir apysunkių, kaltinamasis yra jauno amžiaus, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi nepilnametį sūnų, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė. Nors baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus, nesusijusius su kitų asmenų nuosavybės ar turtinių teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atimtų galimybę susirasti oficialų darbą ir susimokėti paskirtas administracines baudas bei atlyginti šios bylos civilinį ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbinė veikla ir kitos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios pareigos teigiamai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-03-20 00.05 val. iki 2017-03-20 13.54 val.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paskirta 2017-03-20 Jonavos rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. V. – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikintina.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 578,66 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 98–104), kuris, kaltinamajam jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai. Kadangi nukentėjusiesiems V. Š. 2017-03-20 ir M. A. 2017-03-22 VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga bei M. A. LSMU ligoninėje Kauno klinikose, kur jis buvo gydomas nuo 2017-03-22 iki 2017-03-27, dėl trauminės subdūrinės hemoragijos, už kurią ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 578,66 Eur sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamojo priteistina 578,66 Eur PSDF biudžetui padaryta žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (dėl nukentėjusiojo M. A. sužalojimo), ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant G. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.),nevartoti psichiką veikiančių medžiagų( BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-03-20 00.05 val. iki 2017-03-20 13.54 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Jonavos rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. V. 2017-03-20 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nusikalstamos veikos įrankį – peilį – konfiskuoti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. Š. priteisti 578,66 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.