Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė, kad piktnaudžiauti alkoholiu ji pradėjo būdama 28 metų. 2021 m. sausio mėn. pasijutusi nėščia ji pasidarė greitąjį testą, kuris patvirtino jos spėjimą. 2021 m. vasario 4 d. ginekologė patvirtino, kad ji laukiasi apie aštuonias savaites. Būdama nėščia ji neketino vaiko palikti, ketino jį auginti. Kelis metus ją ir jos šeimą globojo socialiniai darbuotojai, kurie lankėsi namuose, kai vaikai lankėsi pas ją. 2021 m. liepos 19 d. namuose besilankant D. namuose apsilankiusi socialinė darbuotoja užtiko ją neblaivią. Alkoholį ji vartodavo dėl susiklosčiusių aplinkybių ir nuotaikos. Sužinojusi, kad laukiasi, iki 2021 m. liepos 19 d. ji alkoholinių gėrimų negėrė nei karto, nes gerti nebuvo poreikio. Po liepos mėnesio įvykių ji vėl kelias savaites negėrė, pradėjo vėl gerti maždaug rugpjūčio 10 d. iki tol, kol rugpjūčio 12 d. prasidėjo gimdymas. Tuo metu ji gėrė gal trečią dieną. 2021 m. rugpjūčio 12 d. išgėrusi vyno ji pajuto, kad nubėgo vandenys. Būdama gatvėje netoli namų ji iškvietė medikus, kurie nuvežė ją gimdyti. Gydytojai jai minėjo, kad vaikas gimė su abstinencija. Ji mano, kad jos neatsakingas elgesys galėjo sutrikdyti vaiko sveikatą, turėti įtakos jo vystymuisi. Naujagimį E. Š. iš jos paėmė, pradėjo globoti ir ji jo daugiau nematė. Dėl savo veiksmų ji labai gailisi (T. 1, b. l. 167-168).

3. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 13 d. atvykusi į darbą ji sužinojo, kad Naujagimių skyriaus gydytoja V. G. ir akušerijos gydytoja G. J. M. registravo pacientę konsultacijai, kadangi buvo poreikis nustatyti pacientės socialinę aplinką, gebėjimą ir galimybę auginti naujagimį. Sistemoje buvo registruota minimali informacija, kurią turėdama ji ėjo pas pacientę I. Š., tuo metu gulėjusią akušerijos skyriuje. Ji žinojo, kad I. Š. atvyko 2021 m. rugpjūčio 12 d. 20.20 val. medikų automobiliu, 21.48 val. pagimdė vyriškos lyties naujagimį, kuris gimė 37 nėštumo savaitę 49 cm ūgio 1 895 g svorio. I. Š. ligos istorijoje buvo pažymėtas tabako vartojimas nėštumo metu, buvusi narkomanija, I. Š. gimdė būdama neblaivi, teigė prieš gimdymą gėrusi sidro. Konsultacijos metu I. Š. buvo išsiblaiviusi, pastarosios veidas buvo ištinęs, mėlynių ar kitokių sumušimo žymių ant I. Š. kūno ji nepastebėjo. Naujagimis buvo gydomas reanimacijos skyriuje dėl sunkios būklės. Po pokalbio su I. Š. 2021 m. rugpjūčio 13 d. ji išsiuntė pranešimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. 2021 m. rugpjūčio 15 d. iš Akušerijos skyriaus jai paskambino budinti gydytoja ir pranešė, kad I. Š. nori išvažiuoti namo parsivežti daiktų. Įspėta dėl sveikatos būklės, atsisakiusi tolimesnio gydymo I. Š. buvo išleista namo ir daugiau į ligoninę I. Š. negrįžo, su pastarąja susiekti jai nepavyko. 2021 m. gegužės 16 d. naujagimis buvo perkeltas į Intensyvios naujagimių terapijos skyrių, o 2021 m. rugpjūčio 20 d. – į Naujagimių skyrių (T. 1, b. l. 67-68).

4. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). I. Š. šeimai nuo 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Ji teikia socialines priežiūros paslaugas. 2021 m. liepos 19 d. apie 12.45 val. jai atvykus į I. Š. namus duris atrakino I. Š., kuri nenorėjo jos įsileisti. Jai patekus į butą pastarajame tvyrojo alkoholio ir tabako kvapas, buvo tvanku. I. Š. sugyventinis I. P. miegojo neblaivus virtuvėje, bute tuo metu lankėsi mažametis I. Š. sūnus D. Apie šią situaciją ji informavo atvejo vadybininkę ir policiją. Atvykus policijos pareigūnams I. Š. buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, taip pat buvo iškviesti medikai. I. Š. buvo rekomenduota su medikais vykti į ligoninę apžiūrai ir detoksikacijai, tačiau I. Š. tai daryti atsisakė. Tą dieną I. Š. neblaivią šios nėštumo metu ji matė pirmą kartą, bet ji manė, kad I. Š. piktnaudžiaudavo alkoholiu. 2021 m. rugpjūčio 12 d. I. Š. atvyko į ligoninę gimdyti neblaivi bei po kelių dienų iš ligoninės pasišalino palikusi kūdikį (T. 1, b. l. 76-78).

5. Ikiteisminio tyrimo metu R. J.-M. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). I. Š. vaikams V. Š. ir D. N. nustatyta laikina globa. 2018 m. kovo mėn. buvo nutrauktas pastarųjų svečiavimasis pas I. Š., pastarajai pažeidus sąlygas (buvo neblaivi vaikų buvimo namuose metu). Kiek vėliau ji vėl atnaujino svečiavimosi sutartį, tačiau sutartis buvo nutraukta pakartotinai, nes 2021 m. liepos 19 d. socialinės darbuotojos vizito (patikrinimo) metu svečiuojantis D. I. Š. namie buvo neblaivi. Apie šį įvykį informuota ir policija. Atvejo vadybos posėdžio metu I. Š. informavo besilaukianti, nuo to laiko iki 2021 m. liepos 19 d. neblaivios I. Š. ji nematė. 2021 m. liepos 19 d. apie 14.00 val. po apsilankymo I. Š. namuose socialinė darbuotoja E. P. informavo, kad I. Š. buvo neblaivi namuose besisvečiuojant D. Jai atvykus į I. Š. namus bute tvyrojo alkoholio ir tabako kvapas, I. Š. sugyventinis I. P. miegojo neblaivus virtuvėje, policijos pareigūnai nustatė, kad I. Š. yra neblaivi. Dėl I. Š. nėštumo buvo kviesti medikai, I. Š. buvo rekomenduota su medikais vykti į ligoninę apžiūrai ir detoksikacijai, tačiau I. Š. tai daryti atsisakė. Prieš dvi dienas iki šio įvykio ji bendravo su I. Š. telefonu, įtarimų dėl šios blaivumo jai nekilo. Iš V. Š. ji žino, kad I. Š. pagimdė berniuką, I. Š. buvo ligoninėje, paskui išvyko pasiimti daiktų, tačiau grįžusios I. Š. į ligoninę nebeįleido, kadangi ši yra neskiepyta (T. 1, b. l. 80-81).

6. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo mėn. ji buvo paskirta I. Š. šeimos atvejo vadybininke. Su I. Š. ji buvo susitikusi du kartus gyvai ir vieną kartą nuotolinio posėdžio metu. 2021 m. gegužės 26 d. iš Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad skyriuje gautas anoniminis pranešimas, jog I. Š., būdama nėščia, yra neblaivi, tačiau su socialine darbuotoja nuvykus į I. Š. butą ši buvo rasta blaivi. Vėliau ji I. Š. matė 2021 m. birželio 9 d. nuotoliniu būdu, ši buvo blaivi. Nėščios I. Š. neblaivios ji nematė, tačiau iš socialinės darbuotojos gauto pranešimo ji žino, kad toks atvejis buvo fiksuotas. Nuo atvejo vadybos pradžios Pagalbos šeimai skyriuje vyko šeši atvejo vadybos posėdžiai. 2021 m. liepos l9 d. apie 12.45 val. socialinės darbuotojos vizito metu I. Š. su sugyventiniu I. P. buvo rasti neblaivūs, bute tuo metu lankėsi mažametis D. Buvo imtasi visų priemonių - iškviesti policijos pareigūnai, medikai, vaikas perkeltas į saugią aplinką. Atvykę policijos pareigūnai I. Š. nustatė 2,61 promilių neblaivumą. Vėliau buvo gauta informacija, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. I. Š. atvyko į ligoninę gimdyti neblaivi bei po kelių dienų pasišalino iš gydymo įstaigos palikusi kūdikį. Nuo to laiko buvo bandyta su I. Š. susisiekti, lankytasi šios namuose, tačiau rasti I. Š. nepavyko, naujagimis perduotas globėjams. Susisiekus su I. Š. seserimi pastaroji nurodė nebendravusi su I. Š., nes ši būdama nėščia vartojo alkoholį (T. 1, b. l. 83-85).

7. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 19 d. apie 13.30 val. ji kartu su kolege M. Č. iš policijos gavo pranešimą, kad I. Š. savo bute, kuriame yra ir nepilnametis vaikas, būdama nėščia yra neblaivi. Atvykusi socialinė darbuotoja E. P. informavo patikrinimo metu radusi neblaivią I. Š., kuri verkė, jaudinosi, berniukas įvykio metu buvo pasimetęs. Tai, jog I. Š. laukiasi, buvo akivaizdu, nėštumas buvo berods 6 mėnesiai. I. Š. pasiūlius medikų pagalbą pastarosios ši atsisakė, pasakiusi, kad jei pasidarytų bloga, pagalbos ji kreiptųsi į kaimynę. I. Š. pokalbio metu paminėjo truputį išgėrusi, bet iš I. Š. būsenos ir nustatyto neblaivumo ji mano, kad I. Š. gėrė gerokai ilgiau (T. 1, b. l. 107-108).

8. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 19 d. apie 13.30 val. ji su kolege E. S. iš policijos gavo pranešimą, kad savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), I. Š., būdama nėščia, yra neblaivi. Atvykusias jas pasitiko policijos pareigūnė, bute dar buvo policijos pareigūnė ir socialinė darbuotoja E. P., kuri informavo berniuko D. N. vizito pas mamą I. Š. metu atvykusi į I. Š. šeimą radusi I. Š. neblaivią. Buvo akivaizdu, kad I. Š. laukiasi, nes ši vilkėjo aptemptus marškinėlius, nėštumas buvo berods 6 mėnesiai. I. Š. buvo akivaizdžiai neblaivi (svirduliavo). Policijos pareigūnės minėjo, kad iki joms atvykstant bute buvęs ir I. Š. sugyventinis, vėliau pasišalinęs. I. Š. buvo siūlyta važiuoti pas medikus, kur šiai būtų suteikta pagalba, bet I. Š. medikų pagalbos atsisakė. Ji matė virtuvėje esančioje kriauklėje besimėtančius sidro butelius, namuose jautėsi alkoholio kvapas. I. Š. buvo nustatytas neblaivumas (T. 1, b. l. 112-113).

9. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad ji yra I. Š. sesuo. Santykius su I. Š. ji palaikė iki 2021 m. liepos mėnesio. Iš socialinės darbuotojos ji sužinojo, kad I. Š., paėmusi D. į savo namus, vartojo alkoholį, žinodama, kad laukiasi. Apie I. Š. nėštumą ji sužinojo iš šios pačios, kai buvo trečias - ketvirtas nėštumo mėnuo. Nėščios neblaivios I. Š. ji nematė, tačiau iš to, kad ši dingdavo, neskambindavo, neatsiliepdavo į skambučius, ji įtarė, kad ir besilaukdama I. Š. yra vartojusi alkoholio. Pas I. Š. bute ji lankėsi gal prieš metus laiko. Socialinės darbuotojos kartais jai skambina, ieškodamos I. Š.. 2021 m. liepos 19 d. socialinė darbuotoja, būdama I. Š. namuose, telefonu paprašė ją įtikinti I. Š. kreiptis į medikus. Jos įtikinta I. Š. sutiko tai daryti, tačiau vėliau socialinė darbuotoja jai sakė, kad I. Š. atsisakė medikų pagalbos. Nuo to laiko ji su I. Š. nebendravo. Apie tai, kad I. Š. atvyko gimdyti būdama neblaivi, ji sužinojo iš socialinės darbuotojos ir iš policijos pareigūnų (T. 1, b. l. 115-116).

10. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad I. Š. yra jos dukra. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. ji su I. Š. nesusiskambina, nebendrauja, I. Š. neatsiliepia į jos skambučius ir pati jai neskambina. Kartais pas ją lankosi I. Š. vaikai. 2021 m. liepos mėn. iš socialinės darbuotojos ji sužinojo, kad I. Š., paėmusi D. į savo namus, vartojo alkoholį. Apie I. Š. paskutinį nėštumą ji sužinojo iš šios pačios: tuo metu jos labai dažnai bendravo telefonu, I. Š. kelis kartus atvažiuodavo pas ją (I. Š. būdavo blaivi), ketino auginti vaiką po gimimo. Paskui jos tik susiskambindavo. Neblaivios nėščios I. Š. ji nematė. Ji iš matymo pažįsta I. Š. draugą I., tačiau su juo jokių santykių ji nepalaiko. Apie tai, kad I. Š. atvyko gimdyti būdama neblaivi, ji sužinojo iš socialinės darbuotojos ir iš policijos pareigūnų (T. 1, b. l. 167-168).

11. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad I. Š. jis pažįsta apie septynis metus – jie bendrauja, palaiko santykius. 2021 m. sausio mėn. pradžioje I. Š. užsiminė greičiausiai nuo jo pastojusi. Jis pirko I. Š. nėštumo testą, dalyvavo, kai I. Š. šį testą pasidarė, matė, kad testas patvirtino nėštumą. Vėliau I. Š. užsiregistravo pas ginekologą, ketino darytis abortą, tačiau gydytoja pasakė, kad vėlu, todėl I. Š. nutarė gimdyti. Jis žadėjo I. Š. padėti auginti vaiką, o I. Š. žadėjo negerti. Jis pasitikėjo I. Š., taigi jam nekilo abejonių, kad vaikas yra jo. Besilaukiančią I. Š. apsvaigusią nuo alkoholio jis matė du – tris kartus: tai buvo 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kol I. laukėsi, jis ją matydavo kokius penkis kartus per mėnesį. 2021 m. liepos mėn., kai jie abu vartojo alkoholį, apsilankiusi socialinė darbuotoja iškvietė policiją. 2021 m. rugpjūčio mėn., kai I. Š. prasidėjo gimdymas, jis atvažiavo jos aplankyti. I. Š. buvo išgėrusi vyno (taip sakė pati I. Š.), teisinosi, kad gydytojai rekomenduoja išgerti 100 ml vyno dėl spaudimo. Jie ėjo abu pasivaikščioti, grįžtant namo I. Š. prasidėjo sąrėmiai. Tuo metu telefono jis neturėjo, todėl praeivių paprašė iškviesti medikus. Atvykę medikai nuvežė I. Š. į Santariškes. Jis kartu nevažiavo, o vėliau jo į vidų neįleido. Vėliau I. Š. paaiškino grįžusi be kūdikio, nes šis gimė labai silpnas (T. 1, b. l. 176-177).

12. I. Š. nėštumo ir gimdymo istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pagrindinė naujagimio diagnozė - (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 152-162).

13. 2021 m. liepos 19 d. I. Š. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (T. 1, b. l. 55-57).

14. Specialistas, ištyręs I. Š. naujagimio E. Š. medicininius dokumentus, konstatavo E. Š. sveikatos (adaptacijos po gimimo) sutrikimą, galimai įtakotą vaisiaus alkoholinio sindromo, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 96-101).

15. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas J. M. P. paaiškino, kad vaisiaus alkoholinio sindromo diagnozė nustatoma remiantis atitinkamais medicininiais kriterijais (simptomais): atitinkamas šiam sindromui būdingas fenotipas (veide trumpi vokų plyšiai ir žemyn nukreipti jų išoriniai kampai, plona viršutine lūpa, ilgas lygus filtras, savotiška dermoglifika, kartais suaugę kai kurie galūnių pirštai bei kai kurie kiti genetiko nustatomi išoriniai požymiai); vystymosi (ūgio, masės, galvutės apimties, organų išsivystymo-brandos) atsilikimas iki gimimo ir po gimimo, maža galvos smegenų masė, sulėtėjęs jų augimas ir struktūrinės jų anomalijos, pasikartojantys traukuliai, sutrikusi, sulėtėjusi naujagimio adaptacija bei neurologiniai elgesio, kognityvinio vystymosi, mišrūs raidos sutrikimai, kurie išryškėja vėliau kūdikio, vaiko vystymosi metu, ir be jų vaisiaus alkoholinio sindromo diagnozė negali būti patvirtinta. Prie vaisiaus vystymosi atsilikimo ir sulėtėjusios brandos galėjo prisidėti ir nėščiosios ligos, tokios kaip lėtinis virusinis C ir B hepatitas, nepilnavertė mityba, nepakankama nėštumo priežiūra ir galimos kitos nepatikslintos priežastys. Pagrindine priežastimis tenka laikyti piktnaudžiavimą alkoholiu, į ką nurodo vaisiaus alkoholiniam sindromui būdingo fenotipo požymiai, medicininiuose dokumentuose fiksuotas ilgametis besaikis alkoholio vartojimas. Ankstyvosios kūdikystės periode, dar nesant išreikštų neurologinių elgesio, kognityvinio vystymosi, raidos sutrikimo požymių, be jų esamų duomenų vaisiaus alkoholinio sindromo diagnozei nustatyti nepakanka ir tai negali būti vertinama nepagydoma į neįgalumą vedančia liga bei atitinkamai kvalifikuojama. E. Š. nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas dėl to, kad, kaip nurodyta ankščiau, pagrindine vaisiaus vystymosi ir raidos atsilikimo priežastimi galėjo būti ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, ką nurodo medicininiuose dokumentuose fiksuoti alkoholinės anamnezės duomenys ir vaisiaus alkoholinei embriopatijai - vaisiaus alkoholiniam sindromui būdingas fenotipas, dėl ko po gimimo ilgam (ilgiau nei 10 dienų) buvo sutrikusi kūdikio adaptacija: maitinimo netoleravimas, kvėpavimo nepakankamumas, trikimas, lėtas kūno masės augimas. Prie kvėpavimo sutrikimo, netgi nebuvimo, po gimimo galėjo prisidėti ir hipoksija gimdymo metu (T. 1, b. l. 183-184).

16. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad I. Š. nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., žinodama, kad yra nėščia, numatydama, kad alkoholinių gėrimų gėrimas pakenks vaikui, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti pasekmių, baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį kartų gėrė alkoholinius gėrimus, dėl ko jos naujagimio E. Š. sveikata dėl vaisiaus alkoholinio sindromo sutrikdyta nesunkiai.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

17. I. Š., žinodama, kad yra nėščia, numatydama, kad alkoholinių gėrimų gėrimas pakenks vaikui, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti pasekmių, gėrė alkoholinius gėrimus, dėl ko jos naujagimio E. Š. sveikata dėl vaisiaus alkoholinio sindromo sutrikdyta nesunkiai, taigi I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

18. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. Š. skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti trečdaliu ir I. Š. skirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. Š. pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai per devynis mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

19. I. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. I. Š. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (T. 1, b. l. 189-192, 196). Nukentėjusiojo atstovas buvo informuotas apie tai, kad baudžiamasis procesas bus baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (T. 1, b. l. 193-194). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

20. Spręsdamas dėl I. Š. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. Š. padarė neatsargią (dėl nusikalstamo pasitikėjimo) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. I. Š. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), I. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką I. Š. padarė prieš mažametį (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tai pat tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). I. Š. yra neteista (T. 1, b. l. 197-198), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir laisvės atėmimo bausmės I. Š. neskirtinos. I. Š. nedirba (T. 2, b. l. 1-3), daug kartų yra bausta administracinėmis nuobaudomis (T. 1, b. l. 30-51), taip pat, kaip matyti iš antstolių informacinės sistemos, dėl I. Š. įsiskolinimų antstoliai vykdo keliasdešimt priverstinių išieškojimų, taigi teismas turi pagrindą manyti, jog I. Š. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, I. Š. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda I. Š. neskirtina. I. Š. skirti viešųjų darbų bausmę teismas taip pat neturi galimybės, nes I. Š. nėra išreiškusi sutikimo atlikti viešuosius darbus. Įvertinęs tai, kad I. Š. piktnaudžiauja alkoholiu, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. Š. skiriant laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su I. Š. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: įpareigojant I. Š. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įsidarbinti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio, taip pat per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinus tai, kad teismas nustatė dvi I. Š. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytinas maksimalus I. Š. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas – dveji metai.

21. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. Š. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. Š. skirtinos dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – aštuoniais mėnesiais ir I. Š. skirtina galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant I. Š. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įsidarbinti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio, taip pat per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. Procesinės prievartos priemonės

22. Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 169-171), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti I. Š. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvejų metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant I. Š. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įsidarbinti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio, taip pat per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – aštuoniais mėnesiais, ir I. Š. skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant I. Š. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įsidarbinti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio, taip pat per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

I. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišDvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.