Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.45 val., užstrigęs daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lifte, spardydamas kojomis įlenkė lifto duris, taip sugadino svetimas, namo gyventojams priklausančias 937,50 Eur vertės lifto duris. Taip R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad bare išgėrė vieną ar du bokalus. Grįžo namo. Iškvietė liftą. Kol laukė lifto, nieko nedarė, nieko reikšmingo neįvyko ir dėmesio į nieką neatkreipė. Kai liftas atvažiavo, jo durys nebuvo sulinkusios. Įlipo į liftą ir pradėjo kilti. Pavažiavus apie pusantro metro, tarp pirmo ir antro aukštų išgirdo garsus triokšt–pokšt, liftas sustojo ir šviesa išsijungė. Rėkė, kvietė pagalbą. Žmonės iškvietė liftų meistrą. Neprisimena, ar kalbėjo su operatoriumi, tačiau garso įrašuose girdimas balsas yra jo. Liftų technikas atidarė lifto duris ir jis išlipo. Liftas toliau nevažiavo. Lifto durų nespardė, gal keliu sudavė, bet jos nuo to nesulinko. Dėl mažo lifto ploto ir aukšto ūgio spardyti lifto durų negalėjo. Be to, lifto durys yra metalinės ir dvigubos, todėl suduodant jų sulenkti neįmanoma. Lifto šachtos durys galėjo būti sugadintos dėl to, kad iki galo neužsidarė.

Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su sutuoktine ėjo į prekybos centrą. Pirmame aukšte praėjo pro liftą. Lifto durys buvo nesugadintos. Grįžę išgirdo, kaip lifte kažkas daužosi, rėkia. Lifto durys buvo sulankstytos į laiptinės pusę, ties viduriu buvo nemažas plyšys. Lifte pamatė kaimyną R. P., kuris pakeltu tonu kalbėjo su operatoriumi, prisimena, kaip sakė, kad bijo uždarų patalpų. Grįžęs namo apie tai pranešė policijai, tačiau jam pasiūlė kviesti liftų meistrą. Po septynių–dešimties minučių nusileido pažiūrėti, kuo viskas baigsis. Atvažiavo liftų technikas, paprašė jo antrame aukšte palaikyti lifto duris atidarytas, o pats nuėjo į devintą aukštą pakelti liftą aukštyn. Liftų technikas pakėlė liftą, tarp pirmo ir antro aukštų atsirado tarpas. Kai liftų technikas kėlė liftą, garsų, kad lifto durys toliau lūžtų ar panašių, negirdėjo, dėmesio į nieką neatkreipė. R. P. išlipo iš lifto, pasakė, kad daugiau liftu nevažiuos ir nuėjo savais keliais.

Liudytojas R. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra liftų technikas. Liftas turi dvi duris: šachtos (išorinės) ir kabinos (vidinės). Lifto kabinos durys neturi specialaus kablio, todėl, stipriau patraukus, jas galima atidaryti ranka. Atidarius lifto kabinos duris, atsiranda prieiga prie lifto šachtos durų. Gavo pranešimą, kad lifte užstrigo žmogus. Atvykęs pamatė, kad pirmame aukšte lifto šachtos durys buvo išstumtos iš vidaus į laiptinę, apačioje buvo tarpas apie sprindį. Lifto kabinos durys buvo atidarytos. Pro plyšį duryse lifte pamatė žmogų, kuris ramiai stovėjo. Išlaisvinti žmogaus avariniu būdu, specialiu raktu atidarant lifto duris, negalėjo, nes lifto šachtos durys buvo išstumtos. Paprašė namo gyventojo antrame aukšte palaikyti lifto duris atidarytas. Pats nuėjo į mašinų patalpą ir rankiniu būdu pakėlė liftą. Liftas kilo įprastai. Namo gyventojas sušuko, kad užteks. Atėjęs rado liftą pakeltą iki aukšto pusės. Žmogaus lifte jau nebuvo. Lifte buvusį žmogų turėjo matyti namo gyventojas, nes žmogus išlipo tame pačiame aukšte, kur buvo namo gyventojas. Važiuoti liftas nebegalėjo, nes lifto durys pirmame aukšte nebeatsidarinėjo. Pro tokias lifto šachtos duris įlipti į liftą žmogus negalėjo. Jeigu lifto kabinos durys atidarytos, liftas nevažiuoja ir atvirkščiai. Tai, kad, užsidarius lifto kabinos durims ir liftui važiuojant, lifto šachtos durys patirtų tokius sugadinimus, yra neįmanoma. Dėl nusidėvėjimo lifto šachtos duryse galėjo atsirasti vieno centimetro dydžio tarpas, tačiau neįmanoma, kad jos būtų taip sugadintos dėl to, jog iki galo neužsidarė.

Iš namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metalinių lifto durų apžiūros protokolo matyti, kad lifto durys yra sulankstytos ir deformuotos. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

Iš garso įrašo, pavadinimu „Voice_11_43“ ir jo apžiūros protokolo matyti:

Moteris: klausome.

Vyras: arba atverčiat liftą, n..., kad ištaisytų, b..., arba išnešiu viską, n..., nes man yra paranoja.

Vyras: liftas sustojo pirmame aukšte... (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas).

Moteris: pabandykite paspausti tą patį aukštą, kur įlipot.

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas).

Moteris: pabandykite paspausti tą patį aukštą, kur įlipot.

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas).

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas) liftą.

Moteris: jūs garsiai nekalbėkit, nes nelabai eina suprasti. Ar liftas kiek nors pavažiavo?

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas) išnešiu.

Moteris: aš sakau, nerėkit, nes nesigirdi, susilieja balsas. Ar išgirdot mane? Pabandykite paspausti tą patį aukštą, kur įlipot.

Vyras: aš pasakiau, b..., aš negaliu... (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas) b..., k..., n...

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas) išdaužysiu.

Moteris: siunčiu avarinę, atvažiuos, išlaisvins.

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas).

Vyras: (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas) n..., išnešiu.

Moteris: jūs nesikeikit, nesinervuokit, atvažiuos avarinė išlaisvinti. Ar supratot?

Vyras: girdžiu viską... Išlaužysiu, n... (girdimi trenksmai; nesigirdi, ką šneka, blogas garsas), Greičiau, n... (nesigirdi, ką šneka, blogas garsas). Viską sulaužysiu čia (girdimi trenksmai), atidaryk man, b..., greičiau liftą... N..., išlaušiu viską, b..., čia. B..., s...

Iš atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad lifto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šachtos durų sąvarų keitimo medžiagų kaina sudaro 937,50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė sugadinus svetimas, daugiabučio namo gyventojams priklausančias lifto duris, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas savo kaltę neigė, parodė, kad, jam kylant liftu, durys pačios sulinko. Vis dėlto, byloje esantys įrodymai tokią R. P. versiją paneigia. R. P. pokalbio su operatoriumi garso įraše aiškiai girdimi trenksmai, lydimi R. P. grasinimų sugadinti liftą. Tai sutampa su fotolentelėje, pridėtoje prie lifto durų apžiūros protokolo, matomu durų išlinkimu į laiptinės pusę, t. y. atitinka tai, kad smūgiai buvo suduoti iš lifto kabinos. R. P. argumentą, kad, jam kylant liftu, durys pačios sulinko, paneigia liudytojų, lifto techniko R. R. ir V. K., padėjusio jam išlaisvinti R. P., parodymai, iš kurių matyti, kad po to, kai liftas užstrigo, R. R. jį keliant rankiniu būdu, jokių durų sugadinimų nuo tolimesnio lifto kilimo neatsirado. Be to, šių liudytojų parodymai paneigia ir kitą R. P. argumentą, kad, suduodant smūgius, taip sulenkti dvigubas metalines lifto duris yra neįmanoma. R. R. paaiškino, kad liftas turi dvi duris: šachtos ir kabinos; kabinos durys lengvai atidaromos ranka ir atsiranda prieiga prie šachtos durų; šiuo atveju kabinos durys buvo atidarytos, o sugadintos buvo šachtos durys. Tai, kad kabinos durys buvo atidarytos ir R. P. turėjo prieigą prie šachtos durų, taip pat patvirtina R. R. ir V. K. parodymai, iš kurių matyti, jog pro plyšį šachtos duryse jie lifte matė žmogų (R. P.). Dar daugiau, R. P. argumentą, kad lifto durys galėjo būti sugadintos dėl to, jog iki galo neužsidarė, paneigia tai, kad šachtos durys kartu su liftu nekyla, o lifto kabinos durys sugadintos nebuvo, todėl tai įtakos tokiems lifto šachtos durų sugadinimams neturi. Negana to, R. P. argumentą, kad dėl mažo lifto ploto ir aukšto ūgio spardyti durų jis negalėjo, pirmiausia paneigia paties R. P. pripažinimas, jog gal jis ir sudavė keliu, taip pat garso įrašas, kuriame, minėta, aiškiai girdimi trenksmai. Bet kuriuo atveju, tai, lifto durys buvo sugadintos kojomis, rankomis ar kita kūno vieta, R. P. kaltės nepaneigia. R. P. suvokė, kad suduodamas smūgius gadina lifto duris, numatė, jog dėl to namo gyventojai patirs nuostolių ir tokių padarinių norėjo, nes supyko dėl to, kad užstrigo lifte, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. R. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, išliedamas pyktį dėl to, kad užstrigo lifte, nusikalstama veika UAB (duomenys neskelbtini), teikiančiai daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, padaryta 1 328,94 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. R. P. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje tris kartus teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, teistumas išnykęs, per pastaruosius trejus metus ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, informacijos apie daugumos baudų sumokėjimą nėra. Tai R. P. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad anksčiau R. P. skirtos bausmės ir kitos valstybės prievartos priemonės teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus. Nors prokurorė prašė R. P. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau jos poreikio niekaip neargumentavo. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika yra nesmurtinio pobūdžio, įtakos tam galimai turėjo R. P. uždarų erdvių baimė ir apsvaigimas nuo alkoholio, todėl nusikalstama veika padaryta daugiau atsitiktinai, poreikio R. P. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolei elektroninio stebėjimo priemonėmis teismas nemato.

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 328,94 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl lifto šachtos durų sąvarų keitimo, atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nustatyta, kad lifto duris sugadino R. P. Žalos dydis pagrįstas atliktų darbų priėmimo aktu, PVM sąskaita–faktūra ir mokėjimo nurodymu. Tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. P. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. P. priteisti 1 328,94 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 328,94 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje (laikomas prie 1 t. bylos viršelio).

Išaiškinti R. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, +370 672 88 430, +370 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.