- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- eI3-1518-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05370-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- Asmens
- Pareiškėjas
- A. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui A. R., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. R., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Ginčų komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-59 „Dėl A. R. skundo“.
Teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėja – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Šalies argumentai
Skunde atsakovė nurodo, kad Ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas ir išimtinai tik Tarnybai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą remiantis jai nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais ir (ar) E. sveikatos paciento kortelėje identifikuota informacija, t. y. priimti sprendimą vadovaujantis faktiniais duomenimis, esančiais privalomai pateikiamuose dokumentuose, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę.
Tarnyba nėra asmens sveikatos priežiūros, o yra viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens negalios (neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių) išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančiame tvarkos apraše įtvirtina, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.
Motyvuojamoji dalis
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija, kuri yra ginčus dėl specialiųjų poreikių ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Pastarajai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios (darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių) nustatymo.
Ginčų komisija turi teisę tik įpareigoti Tarnybą pašalinti vertinant specialiuosius poreikius padarytą pažeidimą, nustatytus vertinimo trūkumus arba įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl specialiųjų poreikių. Ginčų komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, viršija savo kompetenciją.
Atliekant specialiųjų poreikių vertinimą viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių yra medicininiai kriterijai, t. y. bazinis funkcionavimo lygmuo, kuris nustatomas vadovaujantis bazinio funkcionavimo balų lentelėje (Tvarkos aprašo 1 priedas) nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (toliau – ir Kriterijai).
Tiek Tarnybos Kauno IV teritorinis skyrius, nagrinėdamas prašymą dėl A. R. negalios (neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių) nustatymo, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo dėl A. R. specialiųjų poreikių peržiūrėjimo, konstatavo, kad atliekant specialiųjų poreikių vertinimą asmeniui taikytinas kriterijus, kurio bazinio funkcionavimo lygmuo – 30 balų (Kauno IV teritorinis skyrius taikė kriterijų 31 punktą, o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius – labiau atitinkantį asmens būklę (vaikui sukakę 5 m.) bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės punktą – kriterijų 36 punktą).
Skirtingai nei nurodyta Ginčų komisijos sprendimuose (2023 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. S-10 ir 2023 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. S-59), asmens sveikatos būklė neatitinka kriterijų 11 punkto reikalavimų.
Specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal Kriterijų 3 punktą nenustatytas (skirtingai nei 2021 m. spalio mėn. – vaikui 4 metų amžiuje nustatytas sunkus neįgalumas lygis ir jam reikalinga (duomenys neskelbtini)), nes vaikas daugiau nei 5 metų amžiaus.
Ginčų komisijos sprendime (taip pat ir 2023 m. sausio 26 d. sprendime) nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo tenkinimo pagrindą ir nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu.
Ginčų komisija įpareigoja ne vien tik pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtą sprendimą, t. y. įpareigoja priimti neteisėtą ir medicininiais dokumentais nepagrįstą sprendimą, tačiau viršydama teisės aktų suteiktą kompetenciją, nurodo taikyti konkretų kriterijų, nors negalios vertinimo metu ir ginčo nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs duomenys apie asmenį neleidžia taikyti Ginčų komisijos nurodomo kriterijaus.
Asmeniui nustatytas funkcinis sutrikimas turi visiškai atitikti nustatytus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų reikalavimus (esant privalomoms kelioms sąlygomis, turi atitikti visas, o ne tik kelias pasirinktinai), sprendime nurodyta motyvacija turi pagrįsti kriterijų nuostatos taikymą.
Asmens specialieji poreikiai vertinti pagal galiojančius teisės aktus, pagal iš anksto nustatytą ir asmeniui žinomą tvarką (pasibaigus specialiojo poreikio galiojimo terminui, pakartotinis vertinimas kiekvieną kartą atliekamas remiantis naujai pateiktais dokumentais, patvirtinančiais vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę).
Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir kitais teisės aktais tik Tarnyba yra veikianti institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neįgalumo ir darbingumo lygio, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnis). Dėl specialių poreikių nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo sprendimus turi teisę priimti tik Tarnyba.
Specialieji poreikiai gali būti nustatomi tik tais atvejais, kai asmenį gydantis gydytojas nustato, kad po asmeniui taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas. Tik tokiu atveju asmenį gydantis gydytojas rengia siuntimą į Tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti. Ginčų komisijos gauti nauji duomenys apie asmens sveikatos būklę (nustatytos naujos diagnozės ir kt.) nebūna įvertinti asmens gydančio gydytojo kaip pagrindas specialiesiems poreikiams nustatyti. Pasikeitus asmens sveikatos būklei (atsiradus naujoms diagnozėms) ir įvertinus taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos poveikį, asmenį gydantis gydytojas turi rengti naują siuntimą į Tarnybą ir tuomet atliekamas naujas asmens specialiųjų poreikių vertinimas, todėl Ginčų komisijos reikalavimai įvertinti naujai pateiktus duomenis būtų nepagrįsti.
Ginčų komisija, savavališkai prisiimdama vykdyti asmenį gydančio gydytojo ir Tarnybos funkcijas ir siųsdama asmenis papildomiems tyrimams, už juos sumokėdama iš valstybės lėšų, nesilaikytų efektyvumo principo, kuris įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme.
Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. vasario 21 d. ir priėmė sprendimą Nr. SS-545 „Dėl 2023 m. sausio 26 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-10 „Dėl A. R. skundo“ vykdymo“. Pareiškėjo atstovas antrą kartą skundą pateikė Ginčų komisijai, kuri Sprendimu įpareigojo Tarnybą pakeisti 2022 m. gruodžio 15 d. Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-3099 ir įvykdyti 2023 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. S-10.
Ginčų komisija turėjo imtis ne vykdymo proceso, o pasisakyti dėl Tarnybos sprendimo argumentų po to, kai pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti pakartotinai.
Priimtas ginčo sprendimas yra ne Ginčų komisijos sprendimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, o pagrindas Ginčų komisijai priimti naują sprendimą.
Tarnyba, atlikusi išsamų ir objektyvų pakartotinį vertinimą, turi teisę nustatyti kitokį darbingumo lygį (taikytina analogija dėl specialiųjų poreikių nustatymo) nei buvo nustatęs Tarnybos teritorinis skyrius. Atlikus pakartotinį vertinimą ir nustatytų aplinkybių pagrindu priėmusi asmens padėtį bloginantį sprendimą, Tarnyba nepažeistų bendrojo non reformationis in peius (lot. draudimas keisti į blogąją pusę) principo.
Procesiniai dokumentai pareiškėjo įstatyminei atstovei įteikti 2023 m. balandžio 22 d., tačiau ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SS-3099 ir 2023 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. SS-545 teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-417 nuo 2024 m. sausio 1 d. biudžetinė įstaiga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizuota jungimo būdu, ją prijungiant prie biudžetinės įstaigos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuriam perėjo visos reorganizuojamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teisės ir pareigos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prašydamas nustatyti negalią, taip pat išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.
Kauno IV teritorinis skyrius, vadovaudamasis 2022 m. lapkričio 16 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-3533, 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. STS-5118 nustatė pareiškėjui pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d.
Kauno IV teritorinis skyrius, vadovaudamasis 2022 m. lapkričio 16 d. neįgalumo lygio vertinimo aktu Nr. NL-3533, pareiškėjui nustatytas sunkus (10) neįgalumo lygis, galiojantis nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d.
Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai dėl Kauno IV teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. STS-5118.
Sprendimų kontrolės skyrius 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SS-3099 „Dėl A. R. specialiųjų poreikių“ nusprendė palikti galioti Kauno IV teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. STS-5118.
Sprendimų kontrolės skyrius 2022 m. gruodžio 15 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-2590 pareiškėjui nustatytas bazinis funkcionavimo lygmuo balais – 30; nurodyta, kad nustatytas priežiūros (pagalbos) I lygio poreikis, nes asmens būkle atitinka 36 bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės punkto reikalavimus.
Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, nesutikdamas su Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SS-3099 kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ginčų komisija 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. S-10 pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pakeisti Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SS-3099 „Dėl A. R. specialiųjų poreikių“.
Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį vertinimą ir 2023 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SS-545 nusprendė A. R. nustatyti pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį atgaline data ir 2 metams nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2024 m. lapkričio d.
Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. vasario 21 d. sprendime nurodo, kad, vykdant Ginčų komisijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. S-10, išnagrinėta galimybė nustatyti specialiuosius poreikius pagal Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 11 punktą. Specialusis poreikis pagal šį punktą nenustatytas, nes vaikas paeina savarankiškai pasinaudodamas pagalbinėmis priemonėmis, smulkiosios motorikos raida 87 proc., savarankiškumas 51 proc., todėl ne visose srityse jam reikia visapusiškos pagalbos (patvirtina 2022 m. spalio 10 d. vaikų neurologo konsultacijoje ir vaikų ligų gydytojo konsultacijoje siuntime). Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjui taiko kriterijų 36 punktą, nes vaikas (duomenys neskelbtini) (patvirtina 2022 m. vasario 28 d. – kovo 2 d. stacionaro epikrizėje iš ligos istorijos ir vaikų ligų gydytojo konsultacijoje siuntime). Sprendimų kontrolės skyriaus vertinimu, įvertinti medicininiai duomenys atitinka pastarosios nuostatos reikalavimus.
Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, pateikė skundą dėl Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. SS-545 Ginčų komisijai.
Ginčų komisija 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. S-59 įpareigojo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pakeisti Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SS-3099 „Dėl A. R. specialiųjų poreikių“.
Ginčų komisija sprendime konstatavo, kad, vertinant byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktus faktinius duomenis ir medicinos dokumentus, A. R. būklės ir organizmo funkciniai sutrikimai atitinka Tvarkos aprašo 1 priede (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje) 11 punkte nurodytus kriterijus (hemiplegija ar paraplegija ar kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai asmuo savarankiškai nejuda ir reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas (pateikta gydytojo specialisto išvada)). Todėl nustatomas bazinis funkcionavimo lygmuo – 20 balų, taikyti kitus kriterijus nėra jokio pagrindo, esami A. R. medicininiai ir kitų specialistų duomenys atitinka pastarosios nuostatos reikalavimus. Ginčų komisija pažymėjo, jog Kauno IV teritorinio skyriaus užpildyto veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma sudaro 72 balus, tai prilyginama koeficientui 1; bazinis funkcionavimo lygmuo (20 balų) padaugintas iš asmens savarankiškumo koeficiento (1,0) ir gaunama 20 balų suma prilyginama antrojo lygio specialiajam nuolatinės slaugos poreikiui.
Pažymėtina, kad tokias pačias išvadas apie pareiškėjui nustatytinus specialiuosius poreikius Ginčų komisija buvo nurodžiusi ir 2023 m. sausio 26 d. sprendime Nr. S-10, kurio atsakovė neskundė teismui, tačiau vykdydama Ginčų komisijos įpareigojimus atliko pakartotinį vertinimą.
Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ginčų komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-59. Atsakovė nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Ginčų komisija, ikiteismine tvarka nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. SS-545 ir sprendimu įpareigodama atsakovę pakeisti savo sprendimą nurodydama taikytiną konkretų kriterijų, viršijo jai teisės aktų suteiktą kompetenciją.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija, toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Pagal Įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalį, specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai: 1) nuolatinės slaugos; 2) nuolatinės priežiūros (pagalbos); 3) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos; 4) ugdymo; 5) techninės pagalbos priemonių; 6) aplinkos ir būsto pritaikymo; 7) asmeninės pagalbos.
Remiantis Įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalimi, specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
Įstatymo nuostatas dėl specialiųjų poreikių nustatymo ginčui aktualiu laikotarpiu įgyvendino Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., toliau – Tvarkos aprašas).
Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro atsakovės atliktas vertinimas nustatant pareiškėjo specialiuosius poreikius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo specialiesiems poreikiams nustatyti buvo pritaikytas Tvarkos aprašo 1 priedo 36 punktas, nustatantis šį kriterijų – (duomenys neskelbtini) (pateikta gydytojo specialisto išvada), kuris vertinamas 30 balų.
Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą, specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateikti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos būklę yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai (įrodymai), kuriais remiantis gali būti įvertintos bei nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens specialiųjų poreikių nustatymu.
Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikant Tvarkos aprašo 1 priedo 36 punktą buvo remtasi pareiškėjo asmens byloje esančia medicinine dokumentacija ir nustatytomis diagnozėmis pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių: (duomenys neskelbtini). Aplinkybes apie pareiškėjo sveikatos būklę ir jam sveikatos priežiūros specialistų nustatytas diagnozes patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai (siuntimai, epikrizės, ambulatorinio apsilankymo aprašymai).
Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pažymi, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu specialiuosius poreikius nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir t. t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų specialiųjų poreikių. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens specialiųjų poreikių kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamu laikotarpiu.
Specialiuosius poreikius reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina jų galiojimo terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą atsakovės specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro.
Kaip minėta, Ginčų komisija 2023 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. S-59 motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ginčo atveju taikytinas kriterijų 11 punktas – hemiplegija ar paraplegija, ar kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai asmuo savarankiškai nejuda ir reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas (pateikta gydytojo specialisto išvada), tačiau sprendime nepaaiškino, kokia gydytojo specialisto išvada, esančia asmens byloje, vadovavosi. Tokių duomenų nenustatė ir teismas, įvertinęs bylos medžiagą.
Atsakovė 2023 m. vasario 21 d. sprendime Nr. SS-545 paaiškino, kodėl pareiškėjui negali būti taikomas kriterijų 11 punktas. Pareiškėjo įstatyminė atstovė į bylą atsiliepimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo bazinio funkcionavimo lygmuo jo pakartotinio vertinimo metu atitiko kitą kriterijų, negu 2023 m. vasario 21 d. sprendime Nr. SS-545 nustatė atsakovė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio (medicininio) įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad jo būklė atitinka kitą Tvarkos aprašo 1 priedo kriterijų dėl bazinio funkcionavimo lygio, bei paneigtų atsakovės išvadas tuo klausimu, nepateikė. Kaip minėta, norint įvertinti duomenis iš medicinos srities, reikia pritaikyti ir specialias mokslo žinias iš medicinos srities. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo specialiuosius poreikius nustatė specialistai, turintys reikiamų žinių šioje srityje, remdamiesi informacija, esančia medicininiuose dokumentuose, t. y. remdamiesi pirmine ir leistina informacija. Todėl norint paneigti jų išvadų pagrįstumą, turėtų būti naudojami tokio pat pobūdžio įrodymai. Kadangi pareiškėjo įstatyminė atstovė tokių įrodymų (medicinos specialistų išvadų, ekspertizių aktų ir kt.) teismui nepateikė, todėl jos teiginiai, pateikti Ginčų komisijai, kad jos sūnaus atžvilgiu turi būti nustatomas nuolatinės slaugos poreikis, yra neįrodyti ir nepagrįsti.
Teismas daro išvadą, kad atsakovės sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas specialiųjų poreikių vertinimo teisinis pagrindas. Iš atsakovės sprendimų pareiškėjas (jo įstatyminė atstovė) iš esmės galėjo (turėjo) suprasti jų faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina sprendimų motyvai ir jis nesutinka su nustatytais specialiaisiais poreikiais, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjo vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas pareiškėjo specialiuosius poreikius laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos.
Ginčų komisija, įpareigodama atsakovę pakeisti Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SS-3099, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovės reikalavimas panaikinti Ginčų komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-59 patenkinamas.
Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioję teisės aktai, įskaitant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos aprašas, nustato sąlygas dėl individualiojo pagalbos poreikio – asmens su negalia poreikio, atsirandančio dėl jo negalios ir (ar) aplinkos veiksnių, trukdančių jam būti savarankiškam atliekant kasdienę veiklą. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymą ir terminus reguliuoja Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnis. Pagal Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 3 punktą, kompensacijos poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų priteisimo klausimo teismas nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą patenkinti.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-59 „Dėl A. R. skundo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.