Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui Vladui Incui, nuteistajam V. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

-pagal LR BK 180 str. 2 d. – 4 (keturiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 5 (penki) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-03-08 iki 2007-03-09 ir nuo 2007-10-22 iki 2008-07-18.

Priteista iš V. R. 2110.40 Lt. Valstybiniai ligonių kasai prie SAM bei 200 Lt. UAB „Ekofrista“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 6 d. apie 21 val. 30 min., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbininku (duomenys neskelbtini), ne darbo metu, pasinaudodamas žinomais durų užrakto kodais, pro duris įsibrovė į saugomas UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, į kurias ne darbo metu uždrausta įeiti, iš gamybinių patalpų pagrobė du maišus, t.y. 100 kg. grikių kruopų, kurių vertė 200 Lt, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 200 Lt. turtinę žalą.

V. R. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. spalio 5 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), pro antro aukšto langą įsibrovė į J. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia suduodamas nenustatytą kiekį smūgių rankomis J. G. į galvą, rankomis jį smaugdamas bei padarydamas J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva veide, krūtinėje, nugaroje, rankose, žaizdos plaštakose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaklo suspaudimu- reikalavo 5000 Lt. J. G. atsisakius duoti pinigus, užrišo virvę jam ant kaklo bei rankos, taip atimdamas jam galimybę priešintis, ir nuo rankos piršto nuplėšė auksinį 200 Lt. vertės žiedą. J. G. parodžius pinigus, buvusius gretimame kambaryje ant kėdės bei ant stalo po užtiesalais, V. R. pagrobė šešias kupiūras po 10 Lt., dvi kupiūras po 100 Lt. ir vieną 50 Lt. kupiūrą, tokiu būdu padarydamas J. G. 510 Lt. turtinę žalą

Dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) apeliantas nurodo, kad šio nusikaltimo nepadarė, grikių kruopų nevogė, o paėmė jas leidus pamainos meistrui A. V., kurį už grikius jis pavaišino alkoholiniais gėrimais. Už kruopas jis būtų sumokėjęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė įrodymais pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamieji įstatymai nuteistojo V. R. atžvilgiu pritaikyti tinkamai, todėl nuosprendį naikinti ir priimti naują nuosprendį, nėra objektyvaus pagrindo.

Nors apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę, tačiau kolegijos nuomone, tai daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja įrodymams bei teismo išvadoms.

Teisme ištirti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, atėjo į darbo vietą ne darbo metu, ir, pasinaudodamas jam žinomais durų užraktų kodais, pateko į saugomas gamybines UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, į kurias ne darbo metu jis formaliai neturėjo teisės patekti. Kadangi ne darbo metu iš įmonės patalpų jis ne nupirko ar kitokiu teisėtu būdu neįgijo įmonei priklausantį turtą, o jį pagrobė, todėl pagrįstai V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip svetimo turto grobimas įsibraunant į patalpas. Jis pats pripažino, kad tuo metu, kai paėmė kruopas, nedirbo, tačiau iš įmonės gamybinių patalpų išsinešė du maišus, grikių kruopų. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojų S. D., V. J., V. F., N. M., A. V., R. K. bei J. G. parodymai, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo- jie nuoseklūs ir atitinka rašytinius bylos duomenis. Nuteistasis į įmonės saugomas patalpas pateko ne darbo metu, be už jos apsaugą užtikrinančių asmenų žinios, todėl jo veiksmai laikytini įsibrovimu į saugomas patalpas.

Kad V. R. svetimą turtą neatlygintinai paėmė su A. V. žinia bei jam leidus, paneigė ne tik A. V., bet ir R. K. bei V. F.. Jie ne tik teigė, kad V. R. neprašė kruopų, bet ir patvirtino, kad gatava produkcija įmonėje niekam nerealizuojama, neparduodama. Kolegija neturi teisinio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes jie sutampa su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo V. R. nurodyta versija, kad kruopas paimti jam leido A. V., vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis, paimdamas svetimą turtą, turėjo suprasti ir suprato, kad jo paimtos grikių kruopos yra UAB (duomenys neskelbtini), o ne A. V. priklausantis turtas. V. R. veika pagal LR BK 178 str. 2d. būtų kvalifikuojama net ir tuo atveju, jei A. V. būtų leidęs V. R. neatlygintinai paimti bei išsinešti kruopas iš įmonės. Kadangi pagrobtos kruopos nebuvo A. V. priklausantis turtas ir apie tai žinojo nuteistasis, tokie veiksmai būtų kvalifikuojami jų kaip bendrininkų padarytas nusikaltimas.

Teisme ištirti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad ne kas kitas, o nuteistasis V. R. įsibrovė į J. G. priklausantį gyvenamąjį namą, panaudojo fizinį smurtą prieš J. G., jį sužalojo bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį auksinį žiedą bei pinigus.

V. R. kaltę pirmiausia patvirtina paties nukentėjusiojo J. G. parodymai. Nuo pat pirmos apklausos momento jis teigė, kad iš karto atpažino jį apiplėšusį V. R.. Nukentėjęs nurodė, kad atpažino jį pagal rūbus(striukę), išvaizdą, kalbą bei manieras, nes nuteistasis gan ilgą laiką gyveno jo namuose ir jis jį gerai pažino. Abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra objektyvaus pagrindo dar ir dėl to, kad praėjus kelioms dienoms po J. G. apiplėšimo, pas atsitiktiniais uždarbiais besiverčiantį V. R. staiga atsirado pakankamai daug pinigų-pas jį liudytojai matė 100 Lt. bei 50 Lt. vertės banknotus, t.y. būtent tokios vertės pinigus, kokie buvo pagrobti iš J. G.. Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent tuo metu V. R. nedirbo nei pas vieną ūkininką, neturėjo net kur pernakvoti, o tik valkatavo ir girtuokliavo. Pinigus pas jį matė teisme apklausti B. G., V. P., J. P.. Nuteistojo kaltę patvirtina ir tai, jog jis, netrukus po nusikaltimo, liudytojai D. K. pardavė sutuoktuvinį žiedą, kurį pagal dydį bei išorinius požymius nukentėjusysis atpažino kaip iš jo pagrobtą žiedą. Tikėti V. R. parodymais kolegija nemato pagrindo dėl to, kad tyrimo metu jis net neužsiminė, jog turėjo du auksinius žiedus, vieną iš kurių ir pardavė D. K.. Tokių žiedų pas jį nematė nei vienas iš apklaustų asmenų. Nuteistasis teisme nurodydamas asmenį-V., iš kurio tariamai pirko D. K. parduotą žiedą, nenurodė nei jo pavardės nei gyvenamos vietos. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog matydamas, kad nėra galimybės surasti bei apklausti jo nurodytą asmenį, jis siekia suklaidinti teismą bei išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą patvirtina dar ir ta aplinkybė, kad antro tariamai jo turėto žiedo savininke jis nurodė dvi skirtingas moteris: 2008-06-30 teismo posėdyje jis paaiškino, kad antrą žiedą jis buvo pirkęs iš kažkokios B. (T.3 b.l. 28), o skunde jau teigė, kad pirko jį iš B.(T.3 b.l. 56), tačiau nei jų vardų nei tikslios gyvenamos vietos taip pat nenurodė.

Apylinkės teismas, pripažindamas V. R. kaltę, pagrįstai patikėjo bei vadovavosi nukentėjusiojo V. G., liudytojų J. P., B. G., V. P., J. B., D. K. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir atitiko kitus įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad būtent V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 180 str. 2 d. bei už šias veikas pagrįstai jį nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.