- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-429-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00297-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- S. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. Č., Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui S. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS, veikiančiam Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir pagal atsakovo S. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Š. prašė jos su atsakovu sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis); padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priteisti iš atsakovo 13 012 ,10 Eur kompensacijos už jam tenkančią didesnę bendro turto vertę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti ieškovei 7 476,65 Eur vertės kompensaciją, ją išmokant per dvejus metus. Nurodė, kad jo asmenine nuosavybe turėtas turtas buvo investuotas į šeimos įgytą nekilnojamąjį turtą, tai yra, atsakovo asmeninės lėšos, gautos 2002 m. pardavus 4 kambarių butą Rokiškio mieste, kurį atsakovas buvo gavęs iš motinos pagal Dovanojimo sutartį (pardavimo kaina - 20 000 Lt), bei lėšos, gautos, pardavus atsakovo iki santuokos įgytą garažą, garažų bendrijoje „Kaštonas“ (pardavimo kaina – 1500 Lt). Pardavus šiuos du objektus lėšos buvo investuotos į sodybą, kartu į jos renovaciją buvo investuotos ir lėšos, gautos 2003 m. pardavus iki santuokos atsakovo įgytas AB „Rokiškio sūris“ akcijas (gauta suma – 8 851,12 Lt eurais sudaro 2 566) , taip pat, 2016 m. pardavus iki santuokos atsakovo turėtas AB „Rokiškio sūris“ akcijas 683,29 Eur. Visi minimi pinigai, gauti pardavus atsakovo asmeninį turtą, buvo paskirti sodybai ir miškui pirkti bei sodybai renovuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko jų turimas pavardes „Š.“, „Š.“; ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisė: 0,88 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (neeksploatuojamą); - aliumines kopėčias, kirvį „Fiskars", sodo kastuvą „Fiskars", sniego kastuvus „Fiskars", 2 vnt., grėblius „Fiskars", 2 vnt., žoliapjovę, viso bendro turto rinkos vertė – 1 321 Eur. Atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisė: 6 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gyvenamą namą, ūkinius pastatus, pirtį, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); vejos traktoriuką „Stiga", krūmapjovę „Stihl", pjūklą „Stihl"; šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą, miegamojo baldų komplektą, supamą krėslą, skalbimo mašiną, dujinę viryklę, mikrobangų krosnelę, sekciją, viso turto rinkos vertė – 31 955 Eur.
4. Automobilius AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotus S. Š. vardu, pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.
5. Priteisė iš atsakovo ieškovei 12 114,21 Eur kompensaciją, už jam tenkančią didesnę turto dalį, ją sumokant per dviejų metų terminą, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Patvirtino šalių - ieškovės ir atsakovo susitarimą, kuriuo jie susitaria, jog prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2005-05-09 kreditavimo sutartį Nr.05/202 po santuokos nutraukimo toliau vykdo atsakovas S. Š., tačiau šis šalių susitarimas nekeičia solidarios S. Š. ir S. Š. prievolės kreditoriui iki visiško prievolės pagal sutartį kreditoriui įvykdymo.
6. Priteisė iš atsakovo ieškovei 894,50 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui; iš ieškovės atsakovui 819,40 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
7. Priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 22,80 Eur iš kiekvieno, teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis). Atsakovas priešieškiniu irgi prašė jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodė prieštaravimo dėl ieškovės pateikto prašymo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas šalių prašymą tenkino ir šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).
9. Teismas nustatė santuokoje įgytą dalintiną turtą bei įvertinęs tai, kad atsakovas sutinka, jog dalijant turtą jam būtų paskirti jo nurodomi nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai: sodyba su priklausiniais (29500 Eur), vejos traktoriukas „Stiga" ( 1 500 Eur vertės), krūmapjovė „Stihl", (350 Eur vertės), pjūklas „Stihl"(150 Eur vertės), laikė, kad santuokoje įgyto turto bendra rinkos vertė teismo sprendimo priėmimo laikui - 33 276 Eur (29500 Eur +1100 Eur + 1 Eur + 2675 Eur).
10. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad automobiliai AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur vertės, AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur vertės, įgyti santuokos metu, yra asmeninė atsakovo S. Š. nuosavybė, nes įgyti už jam iš valstybės skirtas tikslinės paskirties išmokas.
11. Teismas nustatė, kad 1997-02-06 dovanojimo sutartimi M. Š. dovanojo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 20 000 litų, atsakovui S. Š.. 1996-11-14 sudaryta paskolos sutartis tarp paskolos davėjo AB „Rokiškio sūris“ ir paskolos gavėjo S. Š., kuria S. Š. buvo suteikta 18 000 Lt beprocentinė paskola buto pirkimui 15 metų laikotarpiui, kuri pagal pateiktos prie paskolos sutarties beprocentinio kredito grąžinimo lentelės duomenis yra grąžinta. Atsakovas ne viename teismo posėdyje pripažino ir niekada neginčijo, kad jo gauta iš AB „Rokiškio sūris“ 18 000 Lt paskola buvo panaudota buto (duomenys neskelbtini) jo motinos M. Š. vardu, įgijimui 1997-01-28. Abi šalys nurodė, kad 18 000 Lt paskola AB „Rokiškio sūris“ buvo grąžinta iš jų abiejų santuokos metu gautų pajamų. Iš 2002-11-21 pirkimo pardavimo sutarties nustatė, kad S. Š. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Taikos 13-35, Rokiškyje, pardavė už 20 000 Lt D. K.. Buto pirkėjas minėta sutartimi įsipareigojo 10 000 Lt pervesti buto pardavėjui S. Š. į jo sąskaitą, gavęs paskolą banke, o likusią sumą – 10 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2004-11-21. 2002-11-21 buto perdavimo akto duomenimis, butas ir dokumentai buvo perduoti buvo pirkėjui D. K. 2002-11-21.
12. Nustatė, kad šalys nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įgijo 2002-08-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Sodyba buvo įgyta už 25 500 Lt. Abi šalys pripažino, kad minimo nekilnojamo turto įgijimui sukaupusios santaupų neturėjo, turtas buvo įgytas didžia dalimi už skolintas lėšas, kurios grąžintos pardavus butą (duomenys neskelbtini), dalis iš jų gautų pajamų.
13. Teismas laikė, kad atsakovo panaudotomis žemės sklypo ir sodyboje esančių statinių (duomenys neskelbtini) įgijimui, asmeninėmis lėšomis laikytina 2 000 Lt suma, atitinkanti 579,24 Eur sumą, kurią sudaro skirtumas tarp jam dovanoto buto (duomenys neskelbtini) vertės ir jo gautos iš AB „Rokiškio sūris“ 18 000 Lt paskolos už kurią įgytas jo motinos M. Š. vardu butas, o paskola buvo padengta sutuoktinių santuokoje gautomis pajamomis.
14. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtino, jog 2003-10-17 dieną iš FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai" jis gavo 8 851,12 Lt sumą (kas atitinka 2 563,46 Eur sumą). Taip pat pateikti duomenys, patvirtino, kad 2016-04-01 pardavus turėtas AB „Rokiškio sūris“ akcijas atsakovas gavo 683,29 Eur. Teismas laikė, kad atsakovo įgytų iki santuokos akcijų skaičius, jam kaip akcininkui buvo didinamas, didėjant bendrovės įstatiniam kapitalui.
15. Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu sprendžiant dėl atsakovo pateiktų įrodymų pakankamumo išvadai, kad 2003-10-17 jo gautos už parduotas turėtas asmenines akcijas lėšos 2 563,46 Eur sumoje ir 579,24 Eur suma, kurią sudaro skirtumas tarp jam dovanoto buto (duomenys neskelbtini) vertės ir jo gautos iš AB „Rokiškio sūris“ 18 000 Lt paskolos už kurią įgytas jo motinos M. Š. vardu butas, panaudojimo žemės sklypo ir sodyboje esančių statinių (duomenys neskelbtini) įgijimui, svarbiomis laikytinos aukščiau nurodytos aplinkybės, kad 2002-08-21 pagal pirkimo pardavimo sutartį įgyta sodyba tos pačios dienos priėmimo - perdavimo aktu buvo perduota pirkėjams, t. y. S. Š. ir S. Š., kurie teismo posėdyje patvirtino, kad minėta sodyba buvo įsigyta už skolintas lėšas, o išsikrausčius šalims į nupirktą sodybą ir 2002-11-21 atsakovui pardavus butą (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai (galutinis atsiskaitymo terminas 2004-11-21), buvo atidavinėjamos skolos už pirktą sodybą. Įvertinęs išdėstytą, atsakovo pateiktus įrodymus teismas darė išvadą, kad atsakovas S. Š. turėtomis asmeninėmis lėšomis – 3 142,70 Eur (2563,46 Eur + 579,24 Eur) prisidėjo prie šalių nekilnojamojo turto įgijimo, sodybos (duomenys neskelbtini) įgijimo, remonto, todėl laikė, kad atsakovas turi teisę į 3 142,70 Eur vertės kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą nekilnojamam turtui įgyti, jo remonto darbams atlikti.
16. Teismas laikė neįrodyta aplinkybe, kad atsakovas turėtą asmeninės nuosavybės teise turėtą garažą pardavė už 1 500 Lt 2002 metais birželio mėn., kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent už tokią sumą buvo parduota. Be to ieškovė patvirtino, kad už garažą gautos lėšos buvo panaudotos pragyventi šeimai, o ne šeimos būsto įgijimui ar remontui.
17. Įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus dėl atsakovo asmeninių lėšų bendroje sumoje -3 825,99 Eur (3142,70 Eur + 683,29 Eur) investavimą, šalims įgyjant bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, kuris dalintinas nutraukiant santuoką, ir už kurio panaudojimą atsakovas turi teisę į kompensaciją, laikė, kad dalintino turto vertė - 29 450,01 Eur (33 276 Eur - 3 825,99 Eur).
18. Tokiu būdu atsakovui S. Š. tenkanti dalintino turto dalies vertė yra didesnė 13 404 Eur (29450,01 Eur : 2)=14 725 Eur - 1321 Eur (ieškovei tenkanti turto dalis). Įvertinęs šalių nurodytus argumentus dėl priteistinos iš atsakovo ieškovei kompensacijos mažinimo negrąžinta kredito Luminor Bank AS dalimi – 1 289,79 Eur suma, laikė, kad priteistina iš atsakovo ieškovei kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį sudaro - 12 114,21 Eur (13 404 Eur – 1 289,79 Eur), todėl tokio dydžio ir priteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tai yra, sumažinti iš jos priteistos kompensacijos dydį 435 Eur suma bei ištaisyti iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį - vietoje 894,50 Eur įrašyti 771,5 Eur.
20. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovui priklausančio asmeninio turto. Teismas nepripažino atsakovo garažo, įsigyto iki santuokos, turėto garažų bendrijoje „Kaštonas“ asmenine nuosavybe, nes neįtraukė jo į dalintino turto kompensacijos paskaičiavimą. Kad atsakovas turėjo iki santuokos įsigytą minimą garažą, pripažino ir pati ieškovė. Teismo sprendimu garažas liko nepadalintas. Mano, kad garažo vertė privalėjo atsispindėti ir skaičiuojant kompensacijos dydį. Teismas turėjo mažinti 435 Eur (1500 Lt) iš jo priteistinos kompensacijos dydį.
21. Nepagrįstai skamba ieškovės paaiškinimas, kad pardavus minimą garažą, kai atsakovas neteko darbo ir jie persikėlė gyventi į kaimą, garažo pardavimo pinigai buvo panaudoti pragyvenimui. Tačiau, ieškovė tuo metu buvo darbinga ir gaudavo darbo užmokestį ir iš jos pinigų buvo gyvenama - antraip susidaro įspūdis, kad šeima gyveno tik iš atsakovo pajamų, įskaitant ir asmeninių. Teismas pažeidė CK 3.89 straipsnio nuostatas dėl asmeninės atsakovo nuosavybės.
22. Teismas suklydo skaičiuodamas iš atsakovo priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, pirma, nurodė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovei prašant priteisti 1/2 turėtų bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad priteisiama 894,50 Eur, nors turėtų būti 771,5 Eur (1543 Eur padalinus iš 2). Todėl teismo sprendimas yra naikintinas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo nurodomas garažas garažų bendrijoje „Kaštonas" jam bylos iškėlimo teisme metu nebepriklausė, tad teismas neturėjo jokio pagrindo šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ar padalinti, tad visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai, jog „teismas nepripažino atsakovo garažo, įsigyto iki santuokos, turėto garažų bendrijoje „Kaštonas" asmenine nuosavybe, nes neįtraukė jo į dalintino turto kompensacijos paskaičiavimą", „teismo sprendimu garažas kaip ir buvo, tačiau jis neliko nei asmenine atsakovo nuosavybe, nei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai yra jis liko nepadalintas" ar pan.
24. Be to, atsakovo teigimu, šis garažas buvo parduotas už 1 500 Lt, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog šias už garažą gautas pinigines lėšas būtų panaudojęs nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ar remontui. Tokių aplinkybių atsakovas netgi nenurodo pateiktame apeliaciniame skunde, t. y. kaip galima suprasti apeliantą, jo vertinimu, iš jo priteista kompensacijos suma už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį turi būti mažinama parduoto garažo kaina vien tuo pagrindu, kad jis šį garažą kažkada turėjo ir pardavė.
25. Be to, atsakovas niekuomet nesakė ieškovei, jog jam dėl tariamai jo investuotų asmeninių lėšų turėtų priklausyti didesnė sodybos nuosavybės dalis, nes „gyveno iš vienos piniginės ir lėšų neskirstė" (2021-02-01 teismo posėdžio garso įrašo 1.42.25 val. - 1.43.05 val.). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovas ne tik kad neįrodė, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ar remontui, būtų investavęs asmenines lėšas, tačiau turto įgijimo metu niekaip neišreiškė valios įgyti turtą ar jo dalį asmeninėn nuosavybėn. Taigi, darytina išvada, jog atsakovo keliamas ginčas, susijęs su jo parduotu garažu, yra absoliučiai nepagrįstas.
26. Teismas, skirstydamas šalių turėtas išlaidas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė ne 86,27 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o 50 proc. Nors ieškovė nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi iš atsakovo priteisiant pusę ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės didžiąją dalį atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, aiškiai pažeidžiami protingumo ir teisingumo principai. Šiuo atveju teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų buvęs iš atsakovo priteisiant pusę ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo išlaidų nepriteisiant, arba išlaidas skirstant tiksliai pagal CPK 93 str. 2 d. įtvirtintą proporcijos taisyklę, tuo tarpu teismas, nors ir rėmėsi CPK 93 str. 4 d. norma, tačiau šią normą iš esmės pažeidė. Apelianto teiginiai, jog ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiama dar mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. 50 proc. nuo 86,27 proc., yra absoliučiai nepagrįsti, be to ir pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė, jog priteisia 50 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ne 50 proc. nuo 86,27 proc.
27. Pažymi ir tai, jog atsakovo apeliacinis skundas yra su trūkumais, kadangi atsakovas nesumokėjo už pateiktą skundą žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atleido atsakovą nuo konkretaus 482 Eur dydžio žyminio mokesčio valstybei, kurį atsakovas turėjo sumokėti už pateiktą priešieškinį, tačiau šis atleidimas nesuponuoja jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo aukštesnėse instancijose, kaip kad vertina apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo S. Š. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kompensacijos, dalinant bendrą turtą, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas S. Š. turėjo garažą (duomenys neskelbtini) VI-korpusas 9 boksas, kuris buvo parduotas 2002 metais birželio mėn. Taigi, kaip matyti, garažas garažų bendrijoje „Kaštonas“ apeliantui bylos iškėlimo teisme metu nebepriklausė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ir jį padalinti.
32. Apeliantas teigia, kad garažas buvo parduotas už 1 500 Lt, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktos 2020-04-14 pažymos Nr.85 iš garažų eksploatavimo bendrijos „Kaštonas“ negalima nustatyti kam ir už kokią kainą buvo parduotas garažas. Apeliantas nepateikė į bylą nei pirkimo – pardavimo sutarties, nei pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti už kokią kainą buvo parduotas garažas. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė šių lėšų į kompensacijos dėl dalintino turto skaičiavimą.
33. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.
34. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.
35. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas pažeidė CK 3.98 straipsnį. Priešingai, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad pardavęs jam priklausantį garažą, gautus pinigus panaudojo, kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę – įsigyjant ar remontuojant šeimos būstą (sodybą). Šių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo gautus pinigus už garažą įtraukti, skaičiuojant kompensacijos dydį. Be to nepaneigti ir atsakovės paaiškinimai, kad už garažą gauti pinigai buvo panaudoti šeimos pragyvenimui, o ne būstui.
36. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas, skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, suklydo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 589 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos atstovavimu teisme, procesinių dokumentų surašymu. Viso ieškovė turėjo 1 789 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021-03-23 teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų (t.y. ne pagal patenkintą ieškinio dalį, o mažiau), įvertinus, kad buvo tikslinami reikalavimai, su dalimi reikalavimų atsakovas sutiko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei jos prašomą dalį (1/2) jos turėtų išlaidų - 894,50 Eur (1 789 : 2 = 894,50). Mažinti šių išlaidų, kaip prašo atsakovas, pagrindo nėra. Kadangi pagal įstatymą ieškovė turėjo teisę į 82,27 (o ne 50) proc. nuo turėtų 1 789 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.). Todėl, kolegijos vertinimu, apelianto skundo patenkinimas šioje dalyje (priteistų išlaidų sumažinimas dar kartą) neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CPK 3 str. 7, 8 d.).
37. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (400 Eur) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. Š. už apeliacinį skundą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, taip pat nėra pateikęs prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo priteistina 17 Eur žyminis mokestis valstybei už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokišio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (mokestį sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).