Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Baltic Research“apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo akcinės bendrovės „Baltic Research“ ieškinys atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų gotika“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-463-194/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas (ieškinio pareiškimo metu – restruktūrizuojama UAB „Vakarų gotika“, šiuo metu- bankrutavusi UAB ,,Vakarų gotika“) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2008-12-05 UAB „Vakarų gotika“ iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ieškovas kreditorinių reikalavimų nereiškė. 2009-05-19 buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, ieškovas teismo nutarties dėl restruktūrizavimo plano neskundė. Taip pat nurodė, kad UAB „Klaipėdos komprojektas“ neturi teisės atlikti statinio žemės bei specialiųjų darbų ekspertizės, todėl šios organizacijos pateiktos išvados neturi įrodomosios galios. Be to, šiame paskaičiavime yra nustatytos tik prognozuojamos išlaidos, kurios negali būti vertinamos kaip patirta žala.

Bylos nagrinėjimo metu 2011-01-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jokių sąskaitų-faktūrų, jokių sąmatų, kurios įrodytų realiai ieškovo patirtus nuostolius, todėl perėmus įmonės buhalteriją ieškovas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes pats į administratorių nesikreipė ir jokių įrodymų - dokumentų, sąskaitų, neatliktų darbų aktų bankroto administratoriui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, kadangi priimant teismo sprendimą atsakovas turėjo bankrutuojančios įmonės statusą, todėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimui bankroto byloje taikytinas Įmonių bankroto įstatymas.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nėra patyręs nurodyto dydžio nuostolių. Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 6 730 000 Lt pirkimo-pardavimo kainą, kuri apėmė ir atsakovo įsipareigojimų vertinę išraišką, numatytą pirkimo-pardavimo sutarties 3.15 punkte. Iš to seka, kad ieškovas yra faktiškai patyręs nuostolį. Teismas nepagrįstai kaip įrodymo nevertino UAB „Klaipėdos komprojektas“ atliktų paskaičiavimų dėl gerbūvio atlikimo išlaidų dydžio. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami, atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Jei toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, kurį teismas turi įvertinti. Be to, atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktus ieškovo duomenis.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas negalėjo remtis Įmonių restruktūrizavimo įstatymu. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį, restruktūrizavimo procedūrų metu klausimus, susijusius su bendrovės prievolių vykdymu, reglamentuoja būtent šis įstatymas. Teismas sprendime šį įstatymą ir taikė santykiams, kurie susiklostė įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Atsakovui prievolė atlikti gerbūvio darbus pagal 2008-02-14 sutarties 3.15 punktą kilo iki 2009-06-01, tuo tarpu nuo 2008-12-05 atsakovas tapo restruktūrizuojama įmone, tad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nebegalėjo vykdyti prievolių, prisiimtų iki 2008-12-05, tame tarpe ir 2008-02-14 sutarties 3.15 punktu prisiimtos prievolės.Kreditoriaus reikalavimas tvirtintinas tik tuomet, jei jis pagrįstas įrodymais. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Šiuo atveju ieškovas neįrodė turintis reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2008-02-14 sutarties 3.15 punktą. Nėra pagrindo priteisti netiesioginius nuostolius, nes teismas nenustatė, o apeliantas neįrodinėjo, kad dėl neatliktų gerbūvio tvarkymo darbų nukrito įsigyto turto kaina ar yra kokių nors kitų negautų pajamų. Taip pat apeliantas nepatyrė ir jokių išlaidų, nes nėra tokias išlaidas pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nėra pagrindo priteisti realius nuostolius. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis patyrė nuostolius pagal 2008-02-14 pirkimo-pardavimo sutartį mokėdamas 6 730 000 Lt kainą, į kurią įėjo ir ateityje atliktini gerbūvio tvarkymo darbai, nes šia sutartimi šalys nenumatė gerbūvio darbų kainos bei tikslios šių darbų apimties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „BalticResearch“2008-02-14 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu nupirko iš atsakovo UAB ,,Vakarų gotika“ dalį pastatų ir dalį žemės sklypo prie pastatų, esančių adresu Mokyklos g. 52, Palangoje. Taigi, tarp šalių susiklostė pirkimo- pardavimo santykiai ir byloje nėra ginčo, kad pirkėjo (ieškovo) prievolė atsiskaityti už perkamą daiktą yra atsakovui tinkamai įvykdyta. Pagal pirkimo- pardavimo sutarties 3.15. punktą atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. birželio 1 d. baigti parduodamo turto gerbūvio sutvarkymo darbus, o neatlikus šių darbų iki nustatytos datos, mokėti 0,02 procentus delspinigių nuo bendros pardavimo kainos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, pardavėjas sutartimi ne tik įsipareigojo perduoti pirkėjui nuosavybėn daiktą, bet ir po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo pagerinti parduoto daikto kokybę, pardavėjui atliekant žemės sklypo sutvarkymo darbus. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.). Aptariamos sutarties 3.15. numatytas pardavėjo įsipareigojimas sutvarkyti žemės sklypą (atlikti gerbūvio sutvarkymo darbus) savo turiniu yra susitarimas dėl rangos darbų atlikimo (CK 6.664 str. 1 d.). Šiuo atveju vienintelis elementas, kuris nebuvo atskirai aptartas sutarties 3.15. punkte, tai- pirkėjo įsipareigojimas apmokėti už atliekamus darbus. Tačiau, įvertinant aplinkybę, kad buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis su rangos sutarties elementais, sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas suponuoja išvadą, jog rangos darbų vertė nebuvo atskirai numatyta būtent dėl tos priežasties, kad pirkimo- pardavimo kaina apėmė šių rangos darbų kainą, t.y. pardavėjas pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsipareigojo parduoti pastatus ir tinkamai sutvarkytą žemės sklypą, šiems darbams atlikti sutartyje nustatant darbų atlikimo terminą bei sankcijas už darbų neatlikimą.

Pagal CK6.256 straipsnio 1 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Netinkamu sutartinės prievolės įvykdymu gali būti pripažįstamas visiškas prievolės neįvykdymas, prievolės įvykdymas tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimas, bendradarbiavimo stoka ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK6.246–6.249 straipsniai).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo darbų neatliko, t.y. neįvykdė sutartyje numatytos prievolės atlikti darbus. Neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį pripažįstamas sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų jų neteisėtumo aspektu, nurodė, kad atsakovas UAB „Vakarų gotika“ nuo 2008-12-05 yra restruktūrizuojama įmonė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. nuostatas, nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos atsakovui galioja draudžiamos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos vykdyti sutartines prievoles, tame tarpe ir sutarties 3.15p. numatytas prievoles, todėl atsakovo veiksmai nevykdant šio sutartinio įsipareigojimo, esant draudžiamai įstatymo nuostatai, negali būti pripažinti neteisėtais.

Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą negali būti pripažįstama pagrįsta. Pirma, pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario 14 d., o restruktūrizavimo byla įmonei buvo iškelta 2008 m. gruodžio 15 d.. Nors tuo metu terminas prievolei įvykdyti suėjęs nebuvo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas tokį ilgą laiką (dešimt mėnesių iš sutartyje numatytų penkiolikos visiems darbams atlikti), nesant jokių tokį atsakovo neveikimą pateisinančių priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisėtas neveikimas. Antra, pagal teismo sprendime cituojamą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktą įmonei draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Tačiau pirkimo- pardavimo sutarties 3.15. punkte numatyta ne piniginė prievolė, o tam tikros prievolės vykdymas natūra. Tokių prievolių vykdymui ĮRĮ 8 str. draudimas nėra nustatytas. Ta aplinkybė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės natūra, ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti nuostolius (t.y. pareiškė piniginio pobūdžio reikalavimą) sutartyje numatyto prievolės pobūdžio nekeičia. Trečia, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta 2010-12-27 nutartimi (58-59 b.l.), o ieškovo ieškinys byloje yra priimtas 2010-10-26 (1 b.l.), t.y. bet kokie su įmonės restruktūrizavimo procesu susiję ribojimai išnyko praėjus dviem mėnesiams po ieškinio priėmimo ir teismo sprendimo priėmimo dienai restruktūrizavimo procesas įmonei nebuvo vykdomas. Ketvirta, teismo sprendime cituojami ĮRĮ 8 str. numatyti ribojimai galioja nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Iš teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą turinio matyti, kad teismas restruktūrizavimo planą patvirtino 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi, taigi, nuo šio momento tokie ribojimai apskritai nebegaliojo. Penkta, pati įmonės restruktūrizavimo esmė yra visuma procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Būtent dėl šios priežasties įmonė, kuri siekia restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo visus įmonės kreditorius nurodyti jau įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 str. 1 d. 3 p.), kurio parengimas yra privaloma sąlyga kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 1 d.), taip pat apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privaloma raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui (ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p.), reikalavimas nurodyti visus įmonės kreditorius įtvirtintas ir ĮRĮ 12 str. 1 d. 3 p., reglamentuojančiame restruktūrizavimo plano (kurį rengia įmonė) turinį. Taigi, būtent restruktūrizuojamai įmonei tenka pareiga tinkamai informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šias pareigas ieškovo, kaip kreditoriaus atžvilgiu, tinkamai įvykdė. Įmonės kreditoriais pripažįstami fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai dar nesuėję (ĮRĮ 3 str.). Taigi, nesant įrodymų, kad ieškovas, būdamas įmonės kreditoriumi (turėdamas teisę reikalauti prievolės įvykdymo natūra) buvo tinkamai informuotas apie atsakovo ketinimą inicijuoti jam restruktūrizavimo procesą, atsakovo veiksmai ir šiuo aspektu negali būti vertinami kaip teisėti, nes šiuo atveju atsakovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos.

Kitas teismo argumentas, kuriuo remdamasis jis atmetė ieškinį, yra tai, jog ieškovas nėra patyręs jokių realių nuostolių.

Prievolės atlikti tam tikrus darbus neįvykdymo pasekmės reglamentuotos CK 6.61 str.. Pagal šio straipsnio 1 dalį kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Taigi, įstatymas numato kreditoriui teisę pasirinkti savo teisės įgyvendinimo būdą: atlikti tą darbą pats skolininko sąskaita arba reikalauti nuostolių atlyginimo, skolininkui sumokant avansu darbui atlikti reikalingas sumas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko būtent pastarąjį savo pažeistos teisės gynimo būdą- prašė avansu priteisti nuostolius, t.y. tokius, kurių jis nėra realiai patyręs, tačiau kurie reikalingi atlikti sutartyje numatytiems darbams. Dėl to pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį remdamasis argumentu, kad ieškovas nėra patyręs realių nuostolių. Pažymėtina ir tai, jog galimybė priteisti tikėtinus nuostolius, remiantis realia jų atsiradimo galimybe, yra numatyta ir CK 6.249 str. 3 d..

Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti ieškovui nuostolius, rėmėsi ir argumentu dėl ieškovo pateikto jo užsakymu UAB ,,Klaipėdos komprojektas“ atlikto prognozuojamų gerbūvio darbų išlaidų paskaičiavimo, kaip įrodymo byloje, tinkamumo. Teismas pagrįstai nurodė, jog tokio pobūdžio įrodymas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada CPK 216 str. prasme ir kad šis dokumentas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja reikšmingų byloje aplinkybių egzistavimą (CPK 177 str. 1 d.), tokie faktiniai duomenys gali būti nustatomi remiantis taip pat ir rašytiniais įrodymais (aptarimo straipsnio 2 dalis). Tik tuo atveju, kai įstatymas nustato, jog tam tikros bylos aplinkybės gali būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, jos negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (to paties straipsnio 3 d.). Įstatymas nenumato, kad rangos darbų vertė turėtų būti patvirtinama eksperto išvada, todėl rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenys apie rangos darbų kainą (sąmata) yra tinkama įrodinėjimo priemonė tokio pobūdžio išlaidoms (tiek realiomis, tiek tikėtinoms) pagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo sąmatoje nurodytų darbų apimties bei jų kainų, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tam tikrų darbų atlikimo būtinybę, panaudotinų medžiagų ar atliktinų darbų kiekius bei kainas (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą dėl šio įrodymo neleistinumo bei nepatikimumo.

Dėl atsakovo bei teismo argumento, esą bankrutuojant įmonei, kreditoriaus reikalavimas gali būti įtraukiamas į kreditorius į sąrašą tik tokiu atveju, jeigu jis savo reikalavimą pagrindžia Įmonių buhalterinės apskaitos įstatyme numatytais dokumentais, teisėjų kolegija pažymi, jog pirkimo- pardavimo sutartyje prievolės įvykdymas buvo numatytas natūra (darbais). Darbų atlikimui buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išrašomi, todėl iš šio teismo argumento nėra aišku, kokį buhalterinės apskaitos dokumentą ieškovas turėjo pateikti bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju, kai ieškovas remdamasis CK 6.61 str. 1 d. pareiškė reikalavimą teisme avansu priteisti atliktinų darbų vertę, pagrindas įtraukti kreditoriaus reikalavimą į kreditorių sąrašą ir būtų atitinkamas teismo sprendimas. Atitinkamai, šis teismo argumentas taip pat negali būti pagrindu atmesti pareikštą ieškinį.

Kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės, priežastinio ryšio) pirmosios instancijos teismas neanalizavo, tačiau įvertinant tai, kad skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją (CPK 182 str. 4 p.), detaliau atsakovo kaltės klausimo neanalizuoja ir apeliacinės instancijos teismas. Nors šiuo atveju yra reiškiamas reikalavimas priteisti ne jau patirtus nuostoliu, o avansinę darbų vertę, būtent dėl atsakovo neveikimo (sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo) ir yra susidariusi reali ieškovo nuostolių tikimybė, taigi, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp pareikšto reikalavimo bei anksčiau aptarto atsakovo veiksmų neteisėtumo (CK 6. 247 str.).

Įvertindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuostolius (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl nuostolių ir netesybų santykio

Ieškovas pareiškė ne tik reikalavimą priteisti nuostolius, bet ir sutarties 3.15 punkte numatytas sutartines netesybas. Šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas, kadangi pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 1 d.). Šiuo atveju reikalavimas dėl nuostolių yra didesnis, negu sutartinių netesybų suma, todėl nepasisakydama dėl netesybų skaičiavimo periodų (jų sustabdymo įmonės restruktūrizavimo bei bankroto laikotarpiais), teisėjų kolegija konstatuoja, jog reikalavimas priteisti netesybas pagrįstai netenkintas. Dėl nurodyto, teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl netesybų (delspinigių) priteisimo paliekamas nepakeistas.

Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKo duomenimis, Šaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi UAB ,,Vakarų gotika“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

Kadangi atsakovas yra bankrutavusi įmonė, iš jos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalyje nėra priteisiamas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo ir šį ieškovo reikalavimą patenkinti. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „BalticResearch“(įmonės kodas 300547588) iš atsakovobankrutavusios uždarosiosakcinės bendrovės„Vakarų gotika“ (180109525)226 008 Lt (du šimtus dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis litus) nuostolių atlyginimo.

Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 94 220 Lt delspinigių priteisimo palikti nepakeistą.