Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1993 m. kovo 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 1996 m. rugpjūčio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį – 5 m. laisvės atėmimo bausme;

3) 2000 m. rugsėjo 26 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2004 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – 11 metų terminuota laisvės atėmimo bausme (2014 m. gegužės 9 d. atlikęs bausmę paleistas iš pataisos įstaigos);

5) 2015 m. spalio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2016 m. birželio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, prie Prienų rajono apylinkės teismo 2015 spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirta subendrinta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2018 m. kovo 22 d. apie 16.00 val., A. D. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, nukentėjusiajam A. D. spyrė nemažiau du kartus į dešinį šoną ir taip mušdamas nukentėjusiajam A. D. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2018 m. kovo 22 d. apie 16.10 val., A. D. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nurengė nuo nukentėjusiojo A. D., gulinčio ant grindų kambaryje, striukę ir atvirai, matant nukentėjusiajam A. D. iš jam priklausančios striukės vidinės kišenės išėmė ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, kurioje buvo viena 50 Eur kupiūra ir iš vidinės striukės kišenės išėmė ir pagrobė 183 Eur, tuo nukentėjusiajam A. D. padarydamas 233 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, V. S. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 55-56), kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus. Jis gyvena kartu su L. D. ir trimis mažamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), gyvena L. D. tėvai A. D. ir J. D.. 2018 m. kovo 22 d., apie 12 val. jis su A. D. susitiko parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ten jis matė, kaip A. D. pirko alkoholio ir maisto. Jis matė, kad Antanas turi pinigų ir, kad juos dedasi į striukės vidinę kišenę. Jis kartu su A. D. grįžo į A. D. namus, kur jie susiginčijo dėl malkų. Jis supykęs spyrė kokius du kartus A. D. į dešinį šoną, dėl ko A. D. parkrito ant grindų. A. D. gulint ant grindų, jis nurengė nuo jo striukę. Tada sugalvojo pagrobti iš A. D. striukės pinigus. Jis pirmiausiai paėmė piniginę, o paskui dar ir iš striukės kišenės paėmė pinigus. Tiksliai kiek buvo ten pinigų neprisimena, tačiau mano, kad galėjo būti ten tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą, nes žinojo, kad A. D. gavo pensiją. Piniginėje rado 50 Eur ir juos taip pat pasiėmė, o piniginę atidavė A. D. dukrai J. D., kuri ten kartu gyvena. Jis matė, kad A. D. mato kaip jis išėmė iš jo striukės piniginę ir pinigus. Jis dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Jis atsiprašė A. D., su juo susitaikė. Jis įsipareigojo A. D., kad per savaitę laiko, tai yra iki 2018 m. balandžio 3 d. atlygins padarytą žalą.

Nukentėjusysis A. D. parodė (b. l. 11, 13-14), kad 2018 m. kovo 22 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje iš paštininkės pasiėmė savo senatvės pensiją, kuri yra 215,58 Eur. Apsipirkęs parduotuvėje išėjo pas dukrą L. D., kur kartu su dukros sugyventiniu V. S. gėrė alų. Apie 16.00 val. grįžo į savo namus, paskui jį ėjo V. S., kuris, užėjus į namą, virtuvėje nieko nesakęs du kartus spyrė į dešinį šoną ir jam nukritus ant grindų, nuvilko striukę ir iš vidinės striukės kišenės išėmė piniginę ir 185 Eur, kurie buvo toje pačioje vidinėje striukės kišenėje. V. S. išėjus pro duris, jis pradėjo šaukti, kad atiduotų piniginę ir pinigus, nes kvies policiją. Jo dukrai J. D. išėjus, V. S. atidavė piniginę. Patikrinus piniginę, pastebėjo, kad joje nėra 50 Eur, taip pat apžiūrėjo striukę, kurioje irgi nebuvo pinigų – 183 Eur. Dėl vagystės jam padaryta 233 Eur turtinė žala. Jis su V. S. susitarė ir V. S. įsipareigojo jam padarytą 233 Eur žalą atlyginti per savaitę laiko. V. S. jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo A. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Liudytojos J. D. parodymai (b. l. 17), kuriais nustatyta, kad 2018 m. kovo 22 d. ryte tėvas A. D. išėjo į Jiestrakio kaimą atsiimti pensijos. Apie 16.00 val. grįžo į namus, kartu su V. S.. Užėjus į namo virtuvę V. S. tėvui pasakė, kad duotų nurengti striukę, nes jam reikia pinigų. Tėvas žodžiais V. S. vijo iš namų ir pinigų nedavė. V. S. tai išgirdęs supyko. Prasidėjus konfliktui ji išėjo į kitą kambarį ir nematė kas vyko, bet girdėjo triukšmą ir panašius į grumtynes garsus. Atėjus į virtuvę, matė, kaip V. S. iš tėvo striukės vidinės kišenės išėmė tėvo piniginę, įsidėjo į savo striukės išorinę kišenę ir išėjo į lauką. Tėvui pradėjus šaukti, kad atiduotų pinigus, V. S. sugrįžo į virtuvę ir padėjo piniginę ant tėvo striukės, kuri buvo padėta ant fotelio. Tėvas apžiūrėjęs piniginę, pasakė, kad piniginėje nėra pinigų.Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-9), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 18), kuriame nurodyta, kad A. D. pateikė mėlynos spalvos piniginę.Daiktų apžiūros protokolas (b. l. 19-20), kuriame nurodyta, kad apžiūrėta piniginė.2018 m. kovo 26 d. susitarimas (b. l. 60), kuriuo nustatyta, kad įtariamasis V. S. su nukentėjusiuoju A. D. pasirašė susitarimą, kuriuo įtariamasis V. S. įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 3 d. atlyginti nukentėjusiajam 233 Eur turtinę žalą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. kovo 22 d. apie 16.00 val., A. D. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, nukentėjusiajam A. D. spyrė nemažiau du kartus į dešinį šoną ir taip mušdamas nukentėjusiajam A. D. sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2018 m. kovo 22 d. apie 16.10 val., A. D. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nurengė nuo nukentėjusiojo A. D., gulinčio ant grindų kambaryje, striukę ir atvirai, matant nukentėjusiajam A. D. iš jam priklausančios striukės vidinės kišenės išėmė ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, kurioje buvo viena 50 Eur kupiūra ir iš vidinės striukės kišenės išėmė ir pagrobė 183 Eur, tuo nukentėjusiajam A. D. padarydamas 233 Eur turtinę žalą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d. V. S. su nukentėjusiuoju A. D. pasirašė susitarimą, kuriuo įtariamasis V. S. įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 3 d. nukentėjusiajam atlyginti 233 Eur turtinę žalą. Pateiktas nukentėjusiojo ir kaltinamojo sudarytas taikos susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl jų sudarytas taikos susitarimas tvirtintinas (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai).

Už V. S. padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už V. S. padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis V. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 62-67).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus prieš kitą asmenį ir jo turtą. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad jis prisipažino padaręs veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. S. praeityje teistas (b. l. 26-35), baustas administracine tvarka (b. l. 34-42), nedirba (b. l. 43), registruotas darbo biržoje (b. l. 44), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 46). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2018 m. kovo 30 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padarytos nusikalstamos veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi V. S. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusiklastamas veikas sudendintinos jas iš dalies sudedant.

Vadovaujantis BK 64¹ straispniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką V. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. kovo 26 d. 11.00 val. iki 2018 m. kovo 27 d. 09.40 val. (b. l. 49-51).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis V. S. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 26 d. 11.00 val. iki 2018 m. kovo 27 d. 09.40 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Patvirtinti 2018 m. kovo 26 d. susitarimą, pagal kurį V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 233 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus), A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlyginti iki 2018 m. balandžio 3 d.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.