- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-387-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Kalvdija Kruminienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- V. S. M., V. S. M. V.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Civilinis ieškovas
- V. M., L. L.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-332/2009
Teisėja: Audronė Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendžio, kuriuo V. S. M. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. (dėl neatsargaus G. M. sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bebausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per vienerius metus atlyginti žalą civilinei ieškovei V. M.);pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. (dėl neatsargaus E. L. sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant bebausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per vienerius metus atlyginti žalą civilinei ieškovei L. L.);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bebausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per vienerius metus atlyginti žalą civilinėms ieškovėms V. M. ir L. L..
Iš nuteistojo V. S. M. civilinei ieškovei V. M. priteista 6054,35 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo V. S. M. civilinei ieškovei L. L. priteista 6275,63 Lt turtinės ir neturtinės žalos bei 3200 Lt išlaidų advokatui atlyginimo.
Iš nuteistojo V. S. M. V. ligonių kasai priteista 3795,80 Lt gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. M. nuteistas už tai, kad 2008-05-19, apie 16:30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas vokiečių aviganio mišrūno veislės šuns savininkas ir pažeisdamas Telšių rajono savivaldybės sprendimu patvirtintų „Gyvūno auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių 21, 22, 30 punktų reikalavimus, neparinko tinkamų šuns auginimo ir laikymo sąlygų, atsižvelgiant į gyvūno veislę, fiziologinių savybių ypatumus, ir neužtikrino, kad šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai, paliko be priežiūros pririštą prie medžio savo šunį, kuris pasileidęs, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įkando mažamečiui G. M. į koją, padarydamas kastines plėštines žaizdas kairėje blauzdoje, lydimas odos ir poodžio nekrozės, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl neatsargumo sužalojo G. M.. Ši V. S. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.
Be to, V. S. M. buvo nuteistas už tai, kad 2008-06-02, apie 20 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas vokiečių aviganio mišrūno veislės šuns savininkas ir pažeisdamas Telšių rajono savivaldybės sprendimu patvirtintų „Gyvūno auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių 21, 22, 30 punktų reikalavimus, neparinko tinkamų šuns auginimo ir laikymo sąlygų, atsižvelgiant į gyvūno veislę, fiziologinių savybių ypatumus, ir neužtikrino, kad šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai, paliko be priežiūros pririštą savo šunį, kuris pasileidęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įkando į mažamečiui E. L. į koją, padarydamas kastines žaizdas su raumenų pažeidimu kairėje šlaunyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip dėl neatsargumo sužalojo E. L.. Ši V. S. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba jį išteisinti. Mano, kad apkaltinamasis apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai ir vienpusiškai, iš jo be pagrindo priteistas didelis civilinis ieškinys. Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas iš esmės nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių parodymais. Šių asmenų nurodytų tariamai jo šuns dėl jo nepriežiūros padarytų sužalojimų nepatvirtina jokie objektyvūs ir nešališki įrodymai. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog nukentėjusiuosius G. M. ir E. L. apkandžiojo jo šuo. Ikiteisminis tyrimas ir bylos teisminis nagrinėjimas vyko su išankstine nuostata, jog vaikai buvo apkandžioti jo šuns ir jis neužtikrino jo (šuns) priežiūros. Jam pateiktame kaltinime inkriminuotas „Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone Taisyklių“ 30.1 p., kuris skelbia, jog draudžiama gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, yra paimtas iš konteksto ir netinkamai pritaikytas. Jis yra įsitikinęs, kad jo šuo pats pasileisti negalėjo, nes jo prirakinimas ir pririšimas buvo garantuotas. Šuo galėjo pasileisti tik dėl kitų asmenų kaltės, jį atrišant ir paleidžiant. Apylinkės teismas be pagrindo nepripažino įrodymu jo pateiktos virvės su pririšimu, nurodydamas, kad ši virvė buvo pateikta per vėlai, baigiant ikiteisminį tyrimą, todėl padarė prielaidą, kad jis galėjo pateikti kitą virvę. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnams atvykus į įvykio vietą apžiūrėti, kaip ir kuo buvo pririštas šuo, jis prašė virvę prijungti prie bylos, kaip daiktinį įrodymą, ir įrodinėjo, kad šuo pats pasileisti negalėjo, tačiau policijos pareigūnai paimti virvę, kaip įrodymą byloje, atsisakė. Dėl šios priežasties jis minėtą virvę savo iniciatyva pateikė tyrėjai su visu antkakliu, su kuriuo buvo pririštas šuo, taip pat pateikė ir nuotraukas, kurios buvo darytos iki įvykių su vaikais, iš kurių matosi, kad tai ta pati virvė ir antkaklis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat netikrino jo nurodytų versijų apie tai, kad šunį galėjo paleisti kiti piktavaliai ar pajuokauti norėję asmenys, ar patys vaikai, kurie jo šunį žinojo nuo jo mažens ir su juo žaisdavo, jį erzindavo, todėl jo nebijojo. Teismas neįvertino dalies objektyvių ir nesuinteresuotų liudytojų R. R., V. B. parodymų, kad šuo prisileisdavo pašalinius asmenis, todėl jie galėjo jį ir paleisti. Liudytoja J. T. melagingai parodė, kad ji gyvena tame pačiame kieme nuo 1996 m. ir kad jo šuo nuo to laiko gąsdindavo vaikus, nors šunį jis pirko tik 2006 metais. Tikėtina, jog minėta liudytoja ir kiti liudytojai jo šunį painioja su kitoje gatvės pusėje kaimynų laikomu panašiu šunimi. Tarp jo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų nuolat vyksta ginčai dėl jo žemės, nes jie savavališkai naudojasi jo žemės sklypu, o miesto seniūnija jam neleidžia užtverti tvoros ir atsiskirti nuo jų. Tai gali turėti įtakos dalies liudytojų neteisingiems ir melagingiems parodymams, kuriais siekiama jam pakenkti. Teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į liudytojo M. F. parodymus apie tai, kad 2008-06-04, jam būnant pas jį (V. S. M.), per kiemą praėjo du nepažįstami vyriškiai, po kurių nuėjimo paaiškėjo, kad jo (V. S. M.) šuo yra paleistas, ir pradėjo šaukti vaikai. Yra įsitikinęs, kad šuo abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atvejais buvo paleistas trečiųjų nenustatytų asmenų. Teismo iš jo priteistos piniginės sumos yra neadekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurių padarymą jis nuteistas. Nors formaliai teismo nuosprendyje nurodyta, jog teismas atsižvelgė į jo amžių, sveikatos stovį, pajamas, tačiau realiai tai nebuvo padaryta. Netgi ir darant prielaidą, jog šuo pasileido dėl jo kaltės, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad tai veiksmai padaryti dėl neatsargumo. Jis yra antros grupės invalidas, jo gaunamos pajamos nedidelės, jo žmona sunkiai serga, dukra niekur nedirba, jis pats išlaiko ir nedirbančios dukters sūnų, savo anūką N. E.. Pagal nukentėjusiųjų civilinį ieškinį jam priteista suma taps nepakeliama našta. Taip par apeliantas skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 1 d., priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas ir procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmos instancijos teismui. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 409 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą turi teisę pradėti prokuroras, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: 1) jeigu veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu prokuroro reikalavimu nebuvo jokio pagrindo. Nukentėjusieji turi savo įstatyminius atstovus, pati byla jokios ypatingos visuomeninės reikšmės neturi, todėl darytina išvada, kad prokuroras gynė iš esmės privatų interesą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 407 str. reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. požymiams ir nesant Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numatytų pagrindų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui ir išnagrinėta, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl tokių prokuroro ir teismo veiksmų buvo pažeistos jo teisės į tinkamą jo padarytos veikos tyrimo procesą, jis neteko galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos BPK 413 str. numatytu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikinimo institutu. Pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, nors to ir buvo prašoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo turi būti nutraukta.
Teismo posėdyje nuteistasis V. S. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė, nukentėjusysis G. M. ir jo atstovė pagal įstatymą prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. S. M. nusikalstamus veiksmus.
Nukentėjusiųjų G. M., E. L., liudytojų G. P., E. M., N. J., V. B., R. R., J. T., D. B. parodymais nustatyta, kad V. S. M. šuo 2008 m. pradžioje buvo rišamas nusidėvėjusia virve ir dažnai pasileisdavo. Šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina Telšių apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas, iš kurio matyti, kad Telšių apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006-11-30, 2007-03-28 ir 2008-06-05 yra gavusi pranešimus apie netinkamą šuns laikymą, taip pat Telšių apskrities VPK registracijos duomenys, iš kurių matyti, kad būdavo gaunami pranešimai apie tai, jog po namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, laksto didelis palaidas šuo, bei apie šio šuns įkandimo kiemo gyventojams atvejus. Aplinkybę, kad G. M. ir E. L. įkando būtent V. S. M. šuo, patvirtina nukentėjusiųjų G. M., E. L., liudytojų G. P. E. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Šiuos parodymus, kitus aukščiau paminėtus duomenis tvirtina paties nuteistojo V. S. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais jis pripažino, jog G. M. apkandžiojo jo šuo, bei patvirtino, kad jam su draugais besėdint pas jį namuose, pamatė, jog jo šuo laksto lauke palaidas ir jam nespėjus parsivesti šuns, šis įkando E. L. (t. 3, l. 23). Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. S. M. kaltu, nesilaikius Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių, netinkamai laikius savo šunį, neužtikrinus jo priežiūros, dėl ko pasileidęs šuo sužalojo nukentėjusiuosius. Nuteistojo V. S. M. apeliacinio skundo teiginius, jog šuo buvo rišamas nauja virve su tvirtais metaliniais užsegimais, pats pasileisti negalėjo ir kad jį paleido patys nukentėjusieji ar kiti asmenys, apeliacinės instancijos teismas laiko gynybine apelianto pozicija ir atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos Respublikos Konstituticinis teismas 2006-01-16 nutarimo „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ (Valstybės žinios, 2006-01-19, Nr. 7-254) 15 p. nurodyta, kad prokuroro, turinčio konstitucinę priedermę ginti inter alia asmens teises bei teisėtus interesus (Konstitucijos 118 str. 2 d.), pareiga pradėti baudžiamąjį procesą nekvestionuojama visais atvejais, kai: 1) BPK 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija) nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, – nesvarbu, yra ar nėra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 2) BPK 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija) nurodyta nusikalstama veika padaryta žala asmeniui, kuris apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, – nesvarbu, yra ar nėra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 3) BPK 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija) nurodyta nusikalstama veika padaryta žala asmeniui, kuris gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir yra (pats arba per teisėtą savo atstovą) ją išreiškęs (yra pats arba per teisėtą savo atstovą įstatymų nustatyta tvarka kreipęsis į kompetentingą instituciją ar pareigūną), tačiau veiksmų, kuriuos jis gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti (kitų priemonių, kurių jis gali imtis) šiems savo teisėtiems interesams ginti, objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėję šioje byloje yra mažamečiai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą, parašiusios pareiškimus dėl savo sūnų sužalojimo, V. M. ir L. L. yra vidurinio išsilavinimo, taigi nei viena, nei kita atstovė neturi aukštojo, o tuo labiau teisinio išsilavinimo, reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos atstovauti bei ginti nukentėjusiųjų G. M. ir E. L. interesus teismine tvarka, todėl, įvertinus privataus kaltinimo bylų procese paties nukentėjusiojo iniciatyva teikiamam skundui ir šio skundo palaikymui keliamus reikalavimus, daroma išvada, kad Telšių rajono apylinkės prokuratūra, pradėdama ikiteisminį tyrimą, pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiųjų G. M. ir E. L. atstovės pagal įstatymą nesugebės padėti nukentėjusiesiems pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 54 str., ir tinkamai apginti mažamečių G. M. ir E. L. teisėtų interesų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija mano, kad baudžiamasis procesas nuteistojo V. S. M. atžvilgiu pradėtas, ikiteisminis tyrimas atliktas ir byla išnagrinėta, priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai.
Tačiau apylinkės nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.) Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 29, p. 454) nurodyta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 4 d. įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtą tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš šio turto negali būti išieškoma (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d.). Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 3.186 str. 1 d. normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesais. Pagal šių teisės normų prasmę neturtinė žala turi būti priteisiama ne atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl V. S. M. nusikalstamų veikų patirta neturtinė žala priteistina tiesiogiai patiems nukentėjusiesiems G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), o šių lėšų tvarkytojomis paskirtinos jų atstovės pagal įstatymą V. M. ir L. L..
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, kiekvieno iš nukentėjusiųjų G. M. ir E. L. dėl sužalojimų patirtą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas įvertino 6000 Lt suma. Įvertinus tai, kad nukentėjusiesiems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ypatingų neigiamų liekamųjų reiškinių nukentėjusiųjų sveikatai ar jų socialiniam brendimui dėl padaryto sužalojimo neatsirado, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. S. M. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai bei laikomi padarytais dėl neatsargumo, nuteistasis nedirda, yra antros grupės invalidas, kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės L. L. naudai pagal jos pateiktus pinigų priėmimo kvitus (t. 1, l. 104; t. 2, l. 193) iš nuteistojo V. S. M. priteisė 3200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos CK (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt.
Iš civilinės ieškovės L. L. pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ji advokatui H. O. mokėjo du kartus – pirmą kartą 2008-08-22 sumokėjo 700 Lt už civilinio ieškinio surašymą, konsultaciją, antrą kartą 2008-10-03 sumokėjo 2500 Lt – už atstovavimą teisme. Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (3200 Lt) advokatui už nukentėjusiosios atstovavimą ir dokumentų surašymą byloje, kurioje V. S. M. buvo kaltinamas ir nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, yra nepagrįstai didelė. Kaip matyti iš bylos duomenų, byla nėra sudėtinga, L. L. atstovavaęs advokatas dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, taigi, kolegija, atsižvelgusi į V. S. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą, daro išvadą, kad L. L. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatui neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų.
Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, kurias tokiomis pripažino pirmosios instancijos teismas, išeities pagrindu laikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2006, Nr. 50-1817) numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydis, kuris šioje byloje sudaro 640 Lt (800 Lt (MMA) x 0,8 (numatyto koeficiento) ir apima 16 valandų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje nuo civilinio ieškinio parengimo iki atstovavimo kasacinės instancijos teisme. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiųjų bei jų šeimų narių turtinę padėtį, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į L. L. sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, daroma išvada, kad civilinei ieškovei L. L. apylinkės teismo priteistos išlaidos advokatui yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 1500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendį: iš nuteistojo V. S. M. nukentėjusiesiems G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o šių lėšų tvarkytojomis paskirti G. M. ir E. L. įstatymines atstoves – V. M. ir L. L..
Iš nuteistojo V. S. M. priteisti civilinei ieškovei V. M. – 54,35 Lt , civilinei ieškovei L. L. – 275,63 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo V. S. M. civilinei ieškovei L. L. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 1500 Lt
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.