Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 25 str. 2 d., 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal LR BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose nepilnamečiams. Paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-09-22 iki nuosprendžio paskelbimo.

Iš R. P. solidariai su A. B. priteista 768 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. M. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., padarė dvi nusikalstamas veikas – išžaginimą ir plėšimą šiomis aplinkybėmis:

2013-09-22 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., įsibrovė į G. M. gyvenamąjį namą, sumušė namo šeimininkus G. M. ir P. A. V. B., surišo juos elektros laidais, nutempė G. M. į kambarį, liepė nusirengti, A. B. sudavė 2 smūgius per veidą, padarydamas muštinę viršutinės lūpos žaizdą, atskiras poodines kraujosruvas kairiame žande-pažandėje, paeiliui žagino nukentėjusiąją G. M., užgulė nukentėjusiąją savo kūnu, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, įkišo savo varpą į nukentėjusiosios makštį bei atliko su G. M. lytinį aktą prieš pastarosios valią, po ko įkišo savo varpą į G. M. burną ir atliko lytinį aktą prieš pastarosios valią, išžagino nukentėjusiąją G. M. natūraliu bei oraliniu būdu, padarydami pastarajai G. M., ribotus makšties prieangio sienelės paraudimus, užpakalinės lytinių lūpų jungties įplyšimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Jis gi, 2013-09-22 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., įsibrovė į G. M. gyvenamąjį namą, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalavo iš nukentėjusiųjų G. M. ir P. A. V. B. atiduoti turtą – pinigus bei auksą, panaudodami fizinį smurtą, surišo nukentėjusiuosius elektros laidais, mušdami į įvairias kūno vietas, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 7 smūgius, tuo padarydami G. M. kraujosruvas kaklo odoje, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje ir su paviršiniais odos nubrozdinimais kairiame petyje – žaste bei kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o P. A. V. B. sudavė mažiausiai 15 smūgių, tuo padarydami daugybines kraujosruvas bei nubrozdinimus veide, krūtinėje, rankose, keliuose, kairėje pėdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdami galimybę nukentėjusiems priešintis, pagrobė ant stalo gulintį telefoną Nokia 93 Lt vertės, ištraukė iš piniginės 60 Lt įvairiomis kupiūromis, nuo sienos nuėmė laikrodį 25 Lt vertės, nuo stalo pagrobė laikrodį 40 Lt vertės, nuo nukentėjusiosios rankos nuėmė vestuvinį žiedą 150 Lt vertės, tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiems G. M. ir P. A. V. B. priklausantį turtą už 368 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo nesutinkąs su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Taip pat nesutinka su civiliniu ieškiniu, nurodo, kad tokių didelių pinigų neturi iš kur paimti, mama nedirba, augina keturias sesutes ir vieną broliuką, tėtis nepadeda jų išlaikyti, mama dar prižiūri močiutę invalidę. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pas G. M. į namus atėjo apie 4:30 val. o ne kaip nurodo ji pati 2:00 val., nes tuo metu dar buvo diskotekoje, ką gali paliudyti apelianto sesuo A. P.. Apeliantas teigia ir tai, jog G. M. melavo, kad miegojo, kai jie su A. B. atėjo, kadangi apeliantas nurodo apie 5 min. stebėjęs pro langą, kuomet G. M. su vyru sėdėjo prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Nurodo, kad G. M. meluoja ir kad gydosi dar ir šiandien, kadangi jau kitą dieną gėrė pas kaimynus naminę.

Nesutinka apeliantas ir dėl nuteisimo pagal LR BK 149 str., kadangi nurodo per prievartą nukentėjusiosios nežaginę, nes A. B. paklausus, ar ji nori lytiškai pasantykiauti, G. M. iš karto sutiko lytiškai santykiauti su jais abiem, pati nusirengė. Nurodo savo lytinio organo nekišęs nukentėjusiajai į makštį, tik vieną kartą įkišo savo lytinį organą į burną, tačiau G. M. nepriekaištavo. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta, o civilinio ieškinio suma priteista tokia, kurią jis pats galėtų sumokėti, prašo civilinį ieškinį priteisti jam, o ne jo mamai. Taip pat nurodo norintis eiti į normalią mokyklą, nori padėti mamai prižiūrėti močiutę invalidę, nurodo iš klaidų pasimokęs ir pažada daugiau jų nekartoti.

Teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendis dėl R. P. nuteisimo pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nors apeliantas teigia, kad pagal LR BK 149 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai, nes nukentėjusiosios per prievartą nežagino, ji sutiko lytiškai santykiauti ir pati nusirengė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokius jo teiginius paneigia tiek paties apelianto parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, tiek kito bendrininko parodymai bei byloje esanti specialisto išvada. Atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. P. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir patvirtino, jog kartu su A. B. nukentėjusiajai laidu surišo rankas už nugaros, A. B. sudavė moteriai į veido sritį, todėl praskėlė jai lūpas, o kai vedė ją į kitą kambarį, ranka sudavė per galvą, A. B. laidu dar aprišo jai kaklą ir kito laido dalį užrišo už sofoje esančios medinės apdailos dalies, po to jie paeiliui pradėjo žaginti tą moterį, liepė jai imti į burną varpą, t. y. tenkinti juos oraliniu būdu (b. t. 1, b. l. 108-109). Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino ir apklaustas papildomai (b. t. 1, b. l. 113).

Nuteistasis A. B. duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime patvirtino moteriai sudavęs smūgius, surišęs laidu rankas, nurodė, jog R. P. pasiūlius nukentėjusiąją išžaginti, jis atsisakė, tačiau jam vis reikalaujant, sutiko, jie paeiliui žagino moterį natūraliu ir oraliniu būdu (b. t. 1, b. l. 55-57). Šiuos savo parodymus nuteistasis A. B. patvirtino ir apklaustas papildomai (b. t. 1, b. l. 61).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 3052/13(01) matyti, kad nukentėjusiajai G. M. buvo nustatyti tokie sužalojimai: 3., 4. Riboti makšties prieangio sienelės paraudimai yra mechaninės kilmės, galėjo būti padaryti standžiu ar kietu buku daiktu (-ais), kuriuo galėjo būti ir standi vyro lytinė varpa, spaudimo, trynimo būdu, ir kartu su užpakalinės lytinių lūpų jungties įplyšimu nurodo į galimą lytinį santykiavimą, buvusį iki 1 paros laikotarpio iki nukentėjusiosios apžiūros (2013-09-22 14 val.). 5. G. M. makšties turinyje spermijų nerasta, tačiau rasti sperminio skysčio pėdsakai, galėję atsirasti lytinio santykiavimo metu. Burnoje spermos (nei spermijų, nei sperminio skysčio) nerasta. 6. G. M. padaryti kūno sužalojimai tiek pavieniui, tiek ir visumoje atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą (b. l. 29-31).

Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad nukentėjusiosios nežagino, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos jo parodymus vertino kritiškai, kadangi, kaip matyti, tokią apelianto versiją paneigia byloje surinkti objektyvūs įrodymai.

Skunde apeliantas teigia ir tai, kad nukentėjusioji G. M., duodama parodymus melavo, tačiau tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, tiek nukentėjusiosios G. M., tiek nukentėjusiojo P. A. V. B. parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie sutapo tarpusavyje, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. M. nurodytomis aplinkybėmis. Nebuvo byloje nustatyta ir aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji turėtų siekti apkalbėti apeliantą.

Įvertinus tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo apelianto išteisinti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo šiuos įrodymus, kurie, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, patvirtina jo neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu, todėl pastarasis teisingai nuteistas pagal LR BK 149 str. 2 d.

Vienok, pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs įrodyta pripažintomis nusikalstamų veikų aplinkybes, nevisiškai tinkamai nustatė nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, inkriminavo nuteistiesiems dalį smurtinių veiksmų, kurių išžaginant G. M., jie nepadarė, tai sąlygojo iš dalies nevisiškai teisingo sprendimo priėmimą.

Kaip matyti, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji R. P. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, padarė dvi nusikalstamas veikas, t.y. padarė plėšimą, įsibrovę į patalpą ir išžagino žmogų.

Kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. P. paaiškino, kad 2013-09-22 naktį ėjo iš diskotekos, norėjo pinigų. Priėję prie kelio gyvenančių Miežionių kaimo gyventojų namą, pasibeldė, duris atrakino vyriškis, jis iškart ranka sudavė šiam vyrui į galvos sritį, vyras nuo jo smūgio nukrito ant grindų, jie įėjo į kambarį, ir pareikalavo iš moters, sėdinčios ant lovos, pinigų. Jis pats paėmė ant stalo gulintį telefoną ,,Nokia“. Vėliau su nukentėjusiąja atliko lytinius aktus (b. t. 2, b. l. 46-48).

Kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. B. taip pat patvirtino norėję apvogti nukentėjusiuosius, todėl priėję prie namo, jis pabeldė, duris atidarė vyras ir tuo metu R. P. sudavė vyrui į veidą, nuo smūgio jis nukrito ir jie surišo jį elektros laidais, ir nuėjo į kambarį, kuriame ant lovos sėdėjo šeimininkė. Jie jos paprašė pinigų. Moteris atsakė, kad pinigų nėra. Tada jis moteriai sudavė delnu į veidą ir tada ji pati atidavė jam 40 Lt, jis nuėmė laikrodį nuo sienos, o Robert paėmė nuo stalo mažą laikrodį, telefoną ‚,Nokia“, cigaretes bei auksinį žiedą. Vėliau jie surišo nukentėjusiajai rankas bei kojas ir atliko lytinius aktus (b. t. 2, b. l. 45-46).

Analogiškas aplinkybes nuteistieji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiami įtariamaisiais (b. t. 1, b. l. 55-57, 61, 108-109, 113).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji G. M. nurodė, kad į jos namus įsibrovė du jai nepažįstami jaunuoliai, kurie pradėjo mušti P., liepė jiems nusirengti, surišo juos elektros kabeliu. Jie prašė pinigų bei aukso, ji pati atidavė jiems 40 Lt kupiūromis, bei apie 20 Lt monetomis. Jie pavogė telefoną, laikrodį, o kitą laikrodį – sudaužė. R. P. nuėmė nuo jos rankos auksinį žiedą, kai ji buvo surišta. Paskui jie prieš jos valią ją išžagino (b. t. 2, b. l. 48-49).

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, matyti, kad pirmiausia nuteistiesiems kilo tyčia pasisavinti nukentėjusiųjų turtą, tuo tikslu jie įsibrovė į namą, sumušė nukentėjusiuosius, surišo juos laidais, apiplėšė, o tik vėliau dar ir išžagino nukentėjusiąją G. M.. Tokiu būdu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, jog nuteistieji R. P. bei A. B. padarė tuo pat laiku toje pat vietoje dvi skirtingas nusikalstamas veikas, t.y. padarė plėšimą, įsibrovę į patalpą, ir išžagino žmogų, teismas turėjo atriboti nuteistųjų tyčią , atskirti veikų eiliškumą, atriboti fizinio smurto naudojimą . Šiuo nagrinėjamu atveju teismas , inkriminuodamas nuteistiesiems dviejų skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, nepagrįstai nurodė, kad nuteistieji pirmiausia įsibrovė į nukentėjusiųjų gyv. namą ir išžagino nukentėjusiąją G. M., panaudodami fizinį smurtą , o tik po to vėl įsibrovė į nukentėjusiųjų gyv. namą ir tada užvaldė nukentėjusiųjų turtą plėšimo būdu. Bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji įsibrovė į gyv. namą su tikslu užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, ką jie ir padarė, tam naudodami fizinį smurtą, o tik po to, jau nuteistiesiems būnant nukentėjusiųjų gyv. name, jiems kilo tyčia išžaginti nukentėjusiąją G. M., ką jie ir padarė, pavartodami fizinį smurtą. Pastarajame nusikalstamos veikos epizode teismas nepagrįstai nuteistiesiems inkriminavo įsibrovimą į gyv. namą bei dalį smurtinių veiksmų: nukentėjusiojo P. A. B1. sužalojimo aplinkybes, nukentėjusiosios G. M. surišimą laidais, kai bylos įrodymais yra nustatyta, jog tuos smurtinius veiksmus nuteistieji atliko , darydami plėšimą.

Dėl išdėstytų motyvų keistinas nusikalstamų veikų padarymo eiliškumas, išžaginimo epizode iš nusikalstamos veikos nustatytų aplinkybių šalintinos perteklinės aplinkybės dėl įsibrovimo į gyv. namą.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustato, kad nuteistieji R. P. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamas veikas – plėšimą ir išžaginimą šiomis aplinkybėmis:

2013-09-22 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), jie, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į G. M. gyvenamąjį namą, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalavo iš nukentėjusiųjų G. M. ir P. A. V. B. atiduoti turtą – pinigus bei auksą, panaudodami fizinį smurtą, surišo nukentėjusiuosius elektros laidais, mušdami į įvairias kūno vietas, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 7 smūgius, tuo padarydami G. M. kraujosruvas kaklo odoje, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje ir su paviršiniais odos nubrozdinimais kairiame petyje – žaste bei kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o P. A. V. B. sudavė mažiausiai 15 smūgių, tuo padarydami daugybines kraujosruvas bei nubrozdinimus veide, krūtinėje, rankose, keliuose, kairėje pėdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdami galimybę nukentėjusiems priešintis, pagrobė ant stalo gulintį telefoną Nokia 93 Lt vertės, ištraukė iš piniginės 60 Lt įvairiomis kupiūromis, nuo sienos nuėmė laikrodį 25 Lt vertės, nuo stalo pagrobė laikrodį 40 Lt vertės, nuo nukentėjusiosios rankos nuėmė vestuvinį žiedą 150 Lt vertės, tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiems G. M. ir P. A. V. B. priklausantį turtą už 368 Lt.

Be to, tokiu pačiu laiku, toje pačioje vietoje, jie, veikdami bendrininkų grupėje, nutempė G. M. į kambarį, liepė nusirengti, A. B. sudavė 2 smūgius per veidą, padarydamas muštinę viršutinės lūpos žaizdą, atskiras poodines kraujosruvas kairiame žande-pažandėje, paeiliui žagino nukentėjusiąją G. M., užgulė nukentėjusiąją savo kūnu, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, įkišo savo varpą į nukentėjusiosios makštį bei atliko su G. M. lytinį aktą prieš pastarosios valią, po ko įkišo savo varpą į G. M. burną ir atliko lytinį aktą prieš pastarosios valią, išžagino nukentėjusiąją G. M. natūraliu bei oraliniu būdu, padarydami pastarajai G. M., ribotus makšties prieangio sienelės paraudimus, užpakalinės lytinių lūpų jungties įplyšimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Tokios nuteistųjų R. P. ir A. B. padarytos nusikalstamos veikos, net ir pašalinus minėtas aplinkybes ir taip susiaurinus kaltinimo apimtį, teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 180 str. 2 d., 149 str. 2 d. Teismo nustatyta nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija ir pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. yra perteklinė , teismų praktikoje bendrininkų , dalyvavusių nusikalstamų veikų padaryme vykdytojais, veiksmai pagal BK 25 str. 2 d. paprastai nekvalifikuotini. Dėl šių motyvų iš nuteistųjų veiksmų kvalifikacijos šalintinas papildomas kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

Sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina ne tik dėl asmenų, padavusių apeliacinius skundus, bet ir dėl asmenų, kurių atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas nuosprendis keistinas ir nuteistojo A. B. atžvilgiu.

Skunde apeliantas R. P. nurodo nesutinkantis ir su jam paskirta bausme, tačiau, kolegijos nuomone, ir šioje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui R. P. bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas, paskirdamas nuteistajam R. P. bausmę, įvertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo brandą, gyvenamąsias ir socialines sąlygas, taip pat jo vaidmenį nusikaltimų padaryme. Apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė tai, kad R. P. nepilnametis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė apeliantui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. P. pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantas praeityje teistas – 2012-12-03 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 25 str., 178 str. 2 d., skundžiamu nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam R. P. gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK XI skyriuje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis rodo norą taisytis, nori mokytis, padėti mamai prižiūrėti neįgalią močiutę, pasižada nebekartoti gyvenimo klaidų, tačiau, kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliantas skunde neginčija, kad turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai, tačiau ginčijamas priteistos žalos dydis ir tai, kad priteistą ieškinį apeliantas sumokėtų pats, o ne motina.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.).

Byloje nustatyta, kad apelianto R. P. ir kito bendrininko nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, nors ir nemotyvavo savo sprendimo, tačiau nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nusikalstamus veiksmus atliko prieš solidaus amžiaus nukentėjusiąją, nakties metu, kai pastaroji jau miegojo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo metu nukentėjusioji be didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo jautė didelį fizinį skausmą, kadangi nuteistasis R. P. su bendrininku, siekdami palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, sudavė jai smūgius per veidą, surišo rankas elektros laidu, užgulė savo kūnu ir taip palaužę nukentėjusiosios pasipriešinimą tenkino savo lytinę aistrą prieš nuketėjusiosios G. M. valią oraliniu ir natūraliu būdu. Nukentėjusioji G. M., teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu į teisėjos klausimus nurodė, kad dėl patirto šoko ji gėrė raminamuosius vaistus, visko bijo, bijo net miegoti. Pažymima, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal civilio kodekso nuostatas bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai (LR CK 6.279 str.).

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo R. P. paliekamas nepakeistu.

Skundžiamu nuosprendžiu iš R. P. solidariai su A. B. nukentėjusiosios G. M. naudai priteista ir 768 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai apelianto nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ir turtinė žala, ji byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – 768 Lt sumai, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dėl turtinės žalos priteisimo visiškai nemotyvavo, neatsižvelgė į tai, kad dalis daiktų nukentėjusiajai buvo grąžinta, nėra apskaičiuotas ir objektyviais įrodymais pagrįstas nukentėjusiajai G. M. priteistos turtinė žalos dydis. Dėl šios priežasties, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos išsprendimo keistinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio sumos dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiajai G. M. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Įvertinus tai kas išdėstyta aukščiau, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendis keistinas.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str.1p., 3 p., 4 p., nusprendė :

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendį pakeisti:

Pakeisti nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų eiliškumą : nustatyti, kad nuteistieji R. P. ir A. B. pirma padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. , po to nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.

Pašalinti nuteistiesiems R. P. ir A. B. papildomą nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d.

pašalinti iš nuteistiesiems R. P. ir A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos – G. M. išžaginimo aplinkybes, kad „įsibrovė į G. M. gyvenamąjį namą, sumušė namo šeimininkus G. M. ir P. A. V. B., surišo juos elektros laidais“.

Pakeisti sprendimą dėl civilinio ieškinio priteisimo G. M. naudai dėl turtinės žalos atlyginimo: pripažinti nukentėjusiajai G. M. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio dėl turtinės žalos perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.