Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. M., Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį bei 272 straipsnio 2 ir 3 dalis ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu bausme. Bausmė paskirta atlikti kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2002 m. kovo 28 d., bausmės pradžia nustatyta nuo 2000 m. spalio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

5.2. A. M., jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka už eilės smurtinių nusikaltimų, kurie sukėlė itin sunkias, neigiamas pasekmes, padarymą. Jis taip pat praeityje buvo teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Anot prokurorės, nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip pat vertinant nuteistojo asmenybę, pagrįstai neleido teisėjų kolegijai daryti išvados, kad pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą, būtų pasiekti bausmės tikslai, taip pat ir užtikrintas teisingumo įgyvendinimas, net ir nustačius maksimalią terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę –10 metų nuo nutarties įsiteisėjimo.

IV. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

8. 2024 m. rugsėjo 27 d. vertinimo metu fiksuota, jog bausmės atlikimo metu A. M. ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. A. M. 10 kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, 10 kartų jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinį kartą drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2019 m. liepos 16 d. Šiuo atveju svarbus yra ir paties A. M. padarytų pažeidimų pobūdis. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis darė pakartotinius pažeidimus: ne kartą baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Tarp A. M. padarytų nusižengimų nustatytas ir grubus pažeidimas – agresyvus elgesys, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas. Didžioji dalis šių užfiksuotų pažeidimų nuteistojo padaryti, atlikus jau ne vienerius jam paskirtos bausmės metus, t. y. A. M. esant susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis. Nors nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį, paskutinis pažeidimas padarytas prieš daugiau nei penkerius metus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir gaudamas paskatinimus, nuteistasis pažeisdavo nustatytą vidaus tvarką, dėl ko jam vėl būdavo skiriamos nuobaudos (teigiamo elgesio, ilgesnį laiką, nepavykdavo išlaikyti). Remiantis nuteistojo asmens bylos medžiaga matyti ir tai, kad didžiąją dalį bausmės laiko, A. M. elgesys buvo vertintas patenkinamai. Nuteistojo elgesio pokyčiai stebimi tik atsiradus jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo (švelninimo) galimybei. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu jį charakterizuoja nevienareikšmiškai, rodo, kad A. M. elgesio korekcija nėra nuosekli, o tai yra svarbus vertinamasis kriterijus, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo. Sutiktina su žemesniojo teismo teiginiais, kad duomenys apie A. M. bausmės atlikimo metu paskirtas nuobaudas, jų pobūdis, dinamika leidžia daryti išvadas apie paties nuteistojo požiūrį į nustatytas bei priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi, ir kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį teigiama linkime vis dar nėra pakankama ilgalaikiam išimtinai teigiamam nuteistojo elgesio pokyčiui.

9. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat yra viena iš aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Šiuo atveju teismui buvo pateikta nuteistojo A. M.2024 m. rugsėjo 27 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei. Kaip matyti iš ankstesnių nuteistojo vertinimų, 2022 m. gruodžio 9 d., 2022 m. kovo 10 d. A. M. buvo nustatyta didelė, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. birželio 27 d. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. rugsėjo 27 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko ta pati – vidutinė. Taigi, dar pakankamai neseniai atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą A. M. nustatoma rizika sumažėjo iki vidutinės, kuri išliko nepakitusi ir paskutiniojo pakartotinio vertinimo metu.

10. Po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurių 9 statiniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.) smurtinio ir nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), 19 dinaminių (nestabili, maža darbo patirtis, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas impulsyvus, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimų įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nerealistinių arba labai nekonkrečių tikslų turėjimas, praeityje fiksuota empatijos stoka, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu). Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau iš aptarto matyti, kad didžiąją dalį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vis dar sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys, priklausantys tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų juos koreguoti, tačiau, kaip matyti iš ankstesnės surašytos Socialinio tyrimo išvados, nėra pakitę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, nepaneigiant skunde akcentuojamų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai. Tokių duomenų kontekste, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kelerius metus išlieka vidutinė ir nefiksuojama akivaizdi pažanga sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

11. Vertinant nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgtina ir į nuteistojo ankstesnius teistumus bei į padarytas nusikalstamas veikas. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad A. M. praeityje jau buvo teistas (nusikaltimai nuosavybei), pirmas teistumas 14 metų amžiaus, ir ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau taikius lygtinį atleidimą, jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. M. atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, tarp kurių ir labai sunkūs – 3 kvalifikuoti nužudymai, 1 pasikėsinimas padaryti kvalifikuotą nužudymą, iš jų trys padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant pasisavinti nukentėjusiųjų turtą), o pasikėsinimas nužudyti – ir turint tikslą paslėpti nukentėjusiosios išžaginimą. Tuo pačiu nuosprendžiu A. M. nuteistas ir už keletą plėšimų, kurių metu padarė nukentėjusiesiems įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus. Tai rodo itin didelį A. M. pavojingumą visuomenei, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, jau yra įvertintos nuosprendžiu, skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės yra svarbios, ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. M., nors dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta, tačiau ieško jį pateisinančių aplinkybių, daugiau kaltina savo jauną ir nebrandų amžių, buvusias aplinkybes, vengia analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes. Sutiktina, kad nepakankamai savikritiškas nuteistojo požiūris į savo veiksmus, jų pavojingumą (nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai), rodo, jog iki šiol A. M. pilnai nesupranta savo neteisėtų veiksmų padarinių, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad jo elgesio korekcija yra pakankama jam paskirtos bausmės pakeitimui švelnesne.

12. Nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė patirtis taip pat kelia abejonių dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistojo požiūris į mokymąsi, darbą yra teigiamas, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo daromos, siekiant gauti ir finansinės naudos. Nors nuteistasis šiuo metu išsako atsakingą požiūrį į finansinių išteklių paskirstymą, atlikdamas bausmę, jis su reikšmingais finansiniais sunkumais nesusiduria (bausmės atlikimo metu buvo remiamas artimųjų, išlaidoms pinigų pakako iš gautos kompensacijos), tačiau finansų planavimo įgūdžiai iš esmės nebuvo lavinami. Nestabili ir maža darbinė patirtis šiuo metu taip pat išskiriami, kaip dinaminiai rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis, užsiimdamas darbine veikla, gali panaikinti. Nors nuteistasis A. M. individualia veikla, kuri nėra prilyginama darbinei veiklai, užsiima nuo 2022 m. liepos 22 d., ir šie pokyčiai vertinami teigiamai, tačiau tokių pokyčių susiformavimo laikas, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo siekį ir suinteresuotumą savo tikslų bei finansinės gerovės siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Žemesnysis teismas teisingai įvertino ir tai, kad nors šiuo metu pastebimas nuteistojo įsitraukimas dalyvaujant pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, tačiau aktyvus nuteistojo elgesys, kai nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo 45 užsiėmimuose bei renginiuose, pastebimas dar neilgą laiko tarpą, lyginant su atliktos bausmės dalimi. Be to, asmens bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad A. M. tik iš dalies vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš 2024 m. rugsėjo 27 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad apie nuteistojo dalyvavimą jam nustatytose priemonėse – Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamuose užsiėmimuose, skirtuose problemų su pykčio valdymu bei smurto apraiškomis analizei bei sprendimui, siekiant spręsti problemas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu, asmens savianalizės įgūdžių gerinimu, mąstymu bei elgesiu (dėl impulsyvaus bei agresyvaus elgesio, savitvardos problemų, taip pat problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stokos), socialinių įgūdžių lavinimo programose, duomenų nėra. Pakartotinio vertinimo metu negauta informacijos apie nuteistojo įsitraukimą į įkalinimo įstaigos psichologų organizuojamus užsiėmimus.

14. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, Socialinio tyrimo išvada, matyti, kad nuteistojo nusikalstamos veikos susijusios su negebėjimu pakankamai identifikuoti problemas, sprendimų įgūdžių stoka, tų pačių klaidų kartojimu, smurtiniu, kontroliuojančiu elgesiu, savo elgesio pasekmių neįvertinimu, negiliu kaltės jausmu, empatijos trūkumu, impulsyvumu, orientavimusi į savo asmeninių poreikių patenkinimą bei savitvardos praradimu. Tolimesnei resocializacijai yra reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas ir yra įtakojamas asocialios grupės / emocijų valdymo problemos / būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys / savitvardos problemos /negeba atpažinti problemų / stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių / negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių / empatijos stoka / nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Šiame kontekste pastebėtina tai, kad nuteistasis neigia savitvardos ar impulsų kontrolės problemas, tačiau padaryti nusikaltimai yra itin žiaurūs, pavojingi, sukėlę laibai sunkias, neigiamas ar negrįžtamas pasekmes. Svarbu įvertinti ir tai, jog A. M. vengia analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, kalbėdamas apie savo problemines sritis, pasižymi pasyvumu, tikisi, kad jos išsispręs savaime, arba jas spręsdamas pasirenka netinkamas jų sprendimų strategijas. Be to, kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti esant alkoholio vartojimui. Nors įkalinimo įstaigoje nefiksuota apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų, tačiau didžiąją dalį smurtinių nusikaltimų A. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu taip pat yra vienas iš kriminogeninių veiksnių. Taigi visuma šių išskiriamų veiksnių, būdingų A. M., nustatytų vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek elgesį bausmės atlikimo metu, nepaisant fiksuojamos nuteistojo daromos pažangos, nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kontekste negali būti menkinama. Tai yra reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl nuteistajam skirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, nors ir stengiasi per bausmės atlikimo laikotarpį keisti savo elgesį pozityvia kryptimi, tačiau rodomos pastangos šiuo metu dar nėra pakankamos, šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami naujausioje Socialinio tyrimo išvadoje kaip dinaminiai ir kuriuos galima (ir netgi būtina) pašalinti (nuolat) lankant įvairias tam skirtas programas ir naudojantis kitomis su resocializacija susijusiomis priemonėmis.

15. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus. Todėl asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Tokios pažangos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis kol kas nepadarė. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ši rizika bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis A. M. nėra pavojingas visuomenei.

16. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo A. M. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį deda pastangas, keisdamas savo elgesį, ir šie pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingi, tačiau šiuo metu A. M. pastangos dar nėra pakankamos tam, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu. Todėl nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.