Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Š. 2024 m. gruodžio 10 d. apie 23.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 2,39 promilės alkoholio neblaivumas.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš 2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nešiojamojo vaizdo registratoriaus užfiksuoti du vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241210-231819UTC+0200.mp4“, matyti, kad policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu, vaizdas fiksuojamas prie vieno iš pareigūno rūbų pritvirtintu nešiojamu vaizdo registratoriumi. Fone girdimas policijos įspėjamasis garsinis signalas. Pareigūnai sustoja ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Matyti už tarnybinio automobilio stovintis automobilis Audi, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė paima alkotesterį ir prieina prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo, prie kurio jau stovi policijos pareigūnai. Automobilio vairuotojo durelės atidarytos, vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, vyresnio amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vilkintis tamsios spalvos striukę. Policijos pareigūnas paprašo vairuotojo užgesinti automobilio variklį, paklausia, ar turi vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas atsako, kad turi. Pareigūnas vyro klausia, ar jis yra vartojęs alkoholio, atsako, kad nevartojęs. Dar kartą pareigūnas pakartoja klausimą, vyras atsako, kad ne. Vairuotojui paduodama išsilupti alkotesterio šiaudelį, policijos pareigūnė dar kartą paklausia vairuotojo, ar jis nėra vartojęs alkoholio, vairuotojas atsako, kad yra kaip yra, pasako, kad vartojo daugiau kaip prieš penkiolika minučių. Tikrinamas vairuotojo blaivumas, pirmu pūtimu nustatomas 2,50 promilių girtumas. Vairuotojo paprašoma pateikti automobilio raktelius, išlipti iš automobilio, atliekamas testas einant koja už kojos bei nosies palietimo. Užsirašomi vyro kontaktiniai duomenys ir vyras pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Antrajame vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241210-233719UTC+0200.mp4“, matyti, kad policijos pareigūnė prieina prie tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje sėdinčio vyro, tikrinamas asmens girtumas antrą kartą. Pareigūnai vyro klausia, kur vartojo alkoholį, atsako, kad namuose ir nusprendė važiuoti. Antru tikrinimu nustatomas 2,39 promilių girtumas. Vairuotojui pasakoma, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad vairuoti jau nebegalės. Vyras pasako, kad labai gailisi (b. l. 31–33).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad asmeniui nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 30 min., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alkotest 7510“, Nr. ARRF-0012, patikros sertifikato Nr. 2214714, ir pirmo tikrinimo metu 2024 m. gruodžio 10 d. 23.20 val. V. Š. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, 23.38 val. – 2,39 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali (b. l. 27, 29–30).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. P. (b. l. 42).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A6 2.4“, 130 kw, 2007 m., benzinas, kaina Lietuvoje yra 3 690 Eur su PVM (b. l. 43).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. Š. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje V. Š. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, t. y. 2,39 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad išgėręs alkoholinių gėrimų, automobiliu vežė dvi koleges. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir tarnybiniame pranešime dėl sustabdyto automobilio bei kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2024 m. gruodžio 10 d. apie 23.10 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) nesaugiai važiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 10 d. apie 23.17 val., minėtas automobilis sustabdytas ties (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos ir automobilio salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, į užduodamus klausimus beveik neatsakinėjo, atrodė, kad vairuotojas nesiorientuoja aplinkoje. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. Š.. Atlikus jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas 2,39 promilių neblaivumas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje V. Š., kaip minėta, pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, buvo nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. V. Š. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. gegužės 26 d. (b. l. 28). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 27, 29–30).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas bei kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog V. Š. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, V. Š. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad V. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas kaltinamojo V. Š. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo perdavimo pažįstamos J. P. atsakomybei be užstato. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamasis V. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Anksčiau V. Š. nebuvo teistas (b. l. 84–86). Turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei jo pažįstamos, kuri išreiškė prašymą ir sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, neturi, tai buvo atsitiktinis poelgis. Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka 3 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 92–93). Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinama teigiamai, dirba (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu. Kaltinamasis nėra registruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio variantą. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama J. P., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek J. P., tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį laiduotoja motyvavo išsakydama tokias aplinkybes, kad ištikus bėdai V. Š. visada padeda, po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis taip pat net nakties metu iš karto informavo, kad vairavo laiduotojos automobilį neblaivus. Nors jų bendravimas nėra nuolatinis, kaltinamasis laiduotojai taip pat padeda namų ūkio darbuose, o bendravimo ryšį sustiprina tai, kad gyvena netoliese vienas kito. Be to, laiduotoja J. P. pabrėžė, kad V. Š. atsižvelgia į jos nuomonę, jos klauso. Iš pateiktos J. P. charakteristikos iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji nuo 1989 m. rugpjūčio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini) operacine slaugytoja. Dirbdama šį atsakingą darbą J. P. visada pasižymėjo darbštumu, kruopštumu, atsakingumu ir kantrumu. Ji geba rasti tinkamus sprendimus, geba lanksčiai suderinti jaunesnių operacinės slaugytojų bei pagalbinio operacinės personalo interesus, net ir sudėtingiausių darbinių situacijų atvejais. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad J. P. neteista, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti, 3 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad J. P. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 12 d. (b. l. 71–74). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepaneigia kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. Š. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad V. Š. nėra transporto priemonės savininkas.

Bylos duomenimis, automobilio savininkas yra J. P. (b. l. 42). Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės bei 2024 m. gruodžio 12 d. prašymas grąžinti automobilį (b. l. 44). Ikiteisminio tyrimo metu J. P. prašymas buvo patenkintas ir jai, kaip automobilio savininkei, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio registracijos liudijimas grąžinti 2024 m. gruodžio 12 d. vyriausiosios tyrėjos G. Š. nutarimu grąžinti daiktus (b. l. 45–47). BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad J. P. buvo žinoma, kad kaltinamasis jai priklausantį turtą vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Audi A6“, 2007 metų, kaina su PVM yra 3 690 Eur (b. l. 43).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja teismui pateikė internetinių skelbimų portalo ekrano nuotrauką, kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, 2006 metų, 2.4 l, mechaninė pavarų dėžė, benzinas, vertė (kaina) yra 1 050 Eur (b. l. 121). Nurodė, kad ši pateikta informacija su nagrinėjamą situaciją atitinkančio automobilio verte, neatitinka VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje pateiktos informacijos apie automobilio vertę.

Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Tačiau pažymima ir tai, kad VšĮ „Emprekis“ įvertina automobilio vidutinę vertę Lietuvoje, neatsižvelgiant į transporto priemonės individualius požymius, todėl individualaus automobilio vertė gali skirtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju, nustatant konfiskuotino turto vertę, būtina vadovautis įrodymų visuma. Negalima vertinti kokio nors įrodymo atsietai nuo kitų, pavyzdžiui remiantis vien pateikta ekrano nuotraukoje iš internetinių skelbimų portalo automobilio kaina. Vertės nustatymui reikšmę turi ir automobilio nusidėvėjimas, galiojanti/negaliojanti techninė apžiūra, analogiškų automobilių vertė rinkoje ir kt. Teismui pateiktoje ekrano nuotraukoje matyti, kad pasirinktas automobilis yra 2006 m. gamybos, o konfiskuotinas automobilis – 2007 m. gamybos. Iš internetinio puslapio Autogidas.lt matyti, kad automobilių „Audi A6“, 2007 metų, benzinas, mechaninė pavarų dėžė, 2 l, vertė yra apie 2 000 Eur. Atsižvelgiant į paminėta, iš kaltinamojo išieškotina didesnė nei kaltinamojo gynėjos prašyta, tačiau mažesnė, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 500 Eur.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67–70), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 71–74) ir dokumentų paėmimas (b. l. 75–78). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. sausio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. Š., kurias sudaro 143,75 Eur (b. l. 115). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

2. Vokas su V. Š. vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas, 2024 m. gruodžio 12 d. vyriausiosios tyrėjos G. Š. nutarimu grąžinti J. P. (b. l. 45–47), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini J. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos J. P. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 143,75 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 75 ct), iš V. Š. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;

2. Voką su V. Š. vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“;

3. Automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą, 2024 m. gruodžio 12 d. vyriausiosios tyrėjos G. Š. nutarimu grąžintus J. P. (b. l. 45–47), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. P..

Išaiškinti V. Š., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.