Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kesva“ ir Ko atstovaujamos bankroto administratoriaus Algirdo Stankaičio ieškinį atsakovui V. V., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai (LR CPK 123 str. 1 d.). Nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-1324-777/2016 ieškovui BUAB „Kesva“ ir Ko“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Algirdas Stankaitis (toliau – administratorius). Minėta nutartimi BUAB „Kesva“ ir Ko direktorius, t. y. atsakovas V. V., buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui ieškovo turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pagal turto perdavimo aktą bankroto administratoriui buvo perduotas turtas pagal sąrašą 2016 m. rugsėjo 15 d., kurio likutinė vertė 638,36 Eur. Tuo tarpu, bankroto administratoriui patikrinus įmonės apskaitos dokumentus, įvertinus VSDFV 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl UAB „Kesva“ ir Ko priverstinio turto įkeitimo“ buvo nustatyta, kad bendrovės turtui t. y. transporto priemonei, sunkiajam keturračiui motociklui Polaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3683 Eur ir transporto priemonei automobiliui Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4690 Eur, buvo taikoma priverstinė hipoteka, tačiau bankroto administratoriui transporto premonė – keturratis motociklas Polaris nebuvo perduotas. Tai, kad įmonė UAB „Kesva“ ir Ko įsigijo ir savo vardu 2009 m. rugsėjo 30 d. įregistravo transporto priemonę keturratį Polaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina į byla pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo išduota pažyma.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas būdamas BUAB „Kesva“ ir Ko direktoriumi, įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai – ieškovui iškėlus bankroto bylą ir esant nemokiam neperdavė bankroto administrtoriui viso įkeisto įmonės turto. V. V. tokiais veiksmais ne tik pažeidė ieškovo teises, bet ir buvo suvaržytos BUAB „Kesva“ ir Ko įkaito turėtojo - kreditorių galimybės patenkinti iš ieškovo įkeisto turto jų finansinių reikalavimų dalį. Dėl tokių nesąžiningų veiksmų ieškovas patyrė 3683 Eur žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė yra ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žalos atsiradimo pagrindu asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas būdamas BUAB „Kesva“ ir Ko direktoriumi, įmonei iškėlus bankroto bylą, nesilaikė teismo įpareigojimo perduoti visą įmonei priklausantį turtą bankroto administratoriui ir BUAB „Kesva“ ir Ko bankroto administratoriui neperdavė įmonei priklausančio keturračio motociko Polaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3683 Eur.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir vadovaujantis Civilinio kodekso teisės normomis, reglamentuojančiosmis žalos sampratą ir civilinės atsakomybės kilimo sąlygas konstatuotina, kad dėl tokio V. V. elgesio ieškovas BUAB „Kesva“ ir Ko patyrė 3683 Eur žalos, kurią atsakovas privalo atlyginti, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 3683 Eur žalos.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 3683 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistinas 83 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 286 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., 3683 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3683 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kesva“ ir Ko, į. k. 142066043, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. V., 83 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.