Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-28 · Administracinė byla Nr. A-525-957-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
A-525-957-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Kauno, Kauno apskrities viršininko administracijai, M. R.
Trečiasis asmuo
D. G. K., D. M., S. M., M. R., E. M.
Pareiškėjas
A. D.
Advokatai
Vladislovas Mikša, Rūta Survilienė
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-957/2010Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovėms G. R. S. ir advokatei Rūtai Survilienei,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jolantai Germanienei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. G. K., D. M., S. M., M. R. ir jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), M. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, M. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. M., S. M., D. M., D. G. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. D. skundu (t. I, b.l. 16–19), kurį patikslino (t. I, b.l. 8–12, 197–201), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Kauno AVA) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl savavališkai pastatytų statinių (gyvenamojo namo ir malkinės), esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėje žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Nurodė, kad pareiškėja yra K. D. įpėdinė. Bylos nagrinėjimo metu vyksta nuosavybės teisių atkūrimo į K. D. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, procesas. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu paaiškėjo, jog grąžintinoje žemėje, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja, taip pat jai jau nuosavybės teise priklausančiame sklype stovi savavališkai pastatyti statiniai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (malkinė). Pareiškėja 2007 m. gegužės 5 d. raštu kreipėsi į Kauno AVA dėl tokių statinių statybos teisėtumo patikrinimo, taip pat prašyta, nustačius, jog ginčo pastatai yra savavališka statyba, imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų savavališkos statybos padariniams šalinti. Kauno AVA 2007 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 11-S-488-463 pripažino, jog ginčo statinys (gyvenamasis namas) yra pastatytas savavališkai, tačiau jokių veiksmų, numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas), susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, neatliko. Nurodyta, kad teisės aktuose nenumatyta miestuose seniai savavališkai pastatų statinių įteisinimo ar likvidavimo tvarka. Pažymėjo, jog toks atsakovo neveikimas yra neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Neaišku, kuo pagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad ginčo statinys pastatytas 1954 metais, kadangi ginčo namas buvo pastatytas tik 2002 metais. Nei Statybos įstatyme, nei Reglamente nėra įtvirtinta jokio savavališkai pastatytų statinių skirstymo į naujai ar seniai pastatytus statinius. Tokiuose teisės aktuose įtvirtinta bendra tvarka, kuria privalo vadovautis atsakovas, spręsdamas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Be to, Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Kauno apskrities viršininko 2003 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-30, šio skyriaus funkcijoms priskirta savavališkos statybos prevencija bei padarinių šalinimas, nenurodant jokių išimčių dėl statinių senumo. Kadangi Statybos įstatyme ir Reglamente imperatyviai nurodyta, jog apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar nevykdoma savavališka statyba, taip pat reglamentuoti veiksmai, kuriuos privalo atlikti apskrities viršininko administracija, nustačius savavališkos statybos faktą, nagrinėjamu atveju atsakovui nustačius, jog ginčo statiniai yra pastatyti savavališkai, Kauno AVA privalėjo imtis veiksmų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, vadovaujantis nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusia Statybos įstatymo normų redakcija.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno AVA (teisių perėmėjas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 30–31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė. Plano pastabose nurodyta, jog žemės sklype stovi tik apgriuvę laikini garažai, todėl į šį žemės sklypą gali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Kadangi pareiškėjos nurodomo savavališko statinio dalis patenka į jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl ne tik Kauno AVA, bet ir pati pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio nuostatas turi teisę kreiptis į teismą dėl jos teises ir interesus pažeidžiančios statybos padarinių pašalinimo. Be to, nuo 2006 metų spalio mėnesio, įsigaliojus naujai Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai, pasikeitė apskrities viršininko administracijos funkcijos, šalinant savavališkos statybos padarinius. Pabrėžė, jog Kauno AVA jau negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu. Be to, Statybos įstatymas nereglamentuota seniai pastatytų statinių įteisinimo ar likvidavimo (griovimo) tvarkos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (t. I, b.l. 220–225) skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Kauno AVA Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus dėl savavališkai pastatytų statinių – gyvenamojo namo ir malkinės, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Nustatė, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalyje bei dalyje žemės sklypo, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises (K. D. iki nacionalizacijos priklausiusio žemės sklypo – plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), savavališkai pastatytas gyvenamasis namas bei malkinė. Pareiškėja 2007 m. gegužės 5 d. prašymu Nr. 2S-710 kreipėsi į Kauno AVA dėl šio ginčo namo statybos teisėtumo ištyrimo. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 11-S-488-463 informavo pareiškėją, jog į žemės sklypą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), įsiterpia dalis gyvenamojo namo. Taip pat informavo pareiškėją, jog dar 1995 m. spalio 6 d. M. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pareikalauta savavališką statybą įteisinti. Rašte nurodyta, kad Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo 2006 m. spalio 17 d. įstatyme Nr. X-857 nenumatyta senų savavališkai pastatytų statinių įteisinimo ar likvidavimo tvarka bei pasiūlė pareiškėjai iškilusį ginčą spręsti teismine tvarka. Rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, Reglamento 7 punktu ir pažymėjo, jog byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys statinių (gyvenamojo namo ir malkinės), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą, t. y. nepateiktas suderintas ir patvirtintas projektas, kurio statybai nustatyta tvarka buvo išduotas statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kita. Pabrėžė, jog M. R. nurodė, kad jokių jai žinomų dokumentų dėl leidimo statyti ginčo pastatus nėra, Kauno AVA bei D. M., E. M. taip pat pripažino aplinkybę, jog ginčo pastatai yra savavališka statyba, jie pastatyti be leidimo ir projekto. Jokių kitų duomenų, kad ginčo statiniai įregistruoti viešame registre, byloje taip pat nepateikta. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-606-774/2008 atmetė pareiškėjos M. R. ieškinį ir konstatavo, kad statinys, esantis žemės sklype, šalia (duomenys neskelbtini), Kaune, yra savavališkas statinys. Toks teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, taip pat nepateikus teismui naujų įrodymų, patvirtinančių ginčo statinių statybos teisėtumą, konstatavo, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini). žemės sklype, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), pastatyti be jokių jų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir yra savavališka statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 palies bei Reglamento 7 punkto prasme. Remdamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 – 6 dalimis, 28 straipsniu, Reglamento 17 punktu, pažymėjo, jog byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina aplinkybes, kad apie savavališką statybą (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, plane pažymėtame (duomenys neskelbtini), Kauno AVA turėjo realią galimybę bei privalėjo žinoti jau nuo 1995 metų, kai 1995 m. spalio 6 d. buvo sprendžiamas M. R. administracinės atsakomybės klausimas ir ji buvo įpareigota įteisinti savavališką statybą pagal tuo metu galiojusią tvarką kitų jos sklype esančių statinių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už kitų, turinčių indeksus ir pažymėtų techninės apskaitos bylose, statinių statybos normų pažeidimus, o minėtas gyvenamasis namas ir malkinė jokių indeksų neturi, jie taip pat nepažymėti ir techninės apskaitos bylose. Apie galimai neteisėtą ginčo statinių statybą Kauno AVA taip pat buvo oficialiai informuota ir pareiškėjos 2007 m. gegužės 5 d. raštu. Pabrėžė, jog Statybos įstatyme bei Reglamente apskrities viršininko administracijos funkcijoms priskirta savavališkos statybos prevencija bei padarinių šalinimas, todėl atsižvelgdamas į teisės aktų normų imperatyvius reikalavimus, padarė išvadą, jog Kauno AVA, turėdama teisės aktų nustatytą pareigą šalinti savavališkos statybos padarinius ir gavusi minėtą pareiškėjos raštą (kreipimąsi), privalėjo atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamente detalizuotus savavališkos statybos padarinių fiksavimo bei šalinimo veiksmus. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2003 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-30, normų analizė. Konstatavo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno AVA atliko ginčo statinių savavališkos statybos padarinių fiksavimo bei šalinimo procedūrą byloje nepateikta, todėl pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus dėl savavališkai pastatytų statinių (gyvenamojo namo ir malkinės), esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkos statybos padarinių šalinimo pripažino pagrįstu ir teisėtu. Nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę pats pasirinkti teisės normų leidžiamus jo pažeistų teisių gynimo būdus, kurie numatyti įstatymuose. Kauno AVA, būdama valdžios institucija, privalo padėti asmenims įgyvendinti savo teises jai suteiktos kompetencijos ribose, taip pat aktyviai apginti pažeistas asmenų teises bei teisėtus interesus. Padarė išvadą, kad patikslinto skundo reikalavimas atsakovės M. R. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimas įstatymu bei poįstatyminiu teisės aktu priskirtas ne M. R., o Kauno AVA kompetencijai.

Šalies argumentai

Rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog nors pareiškėja patikslintame skunde prašė teismą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų konkretaus dydžio, jos pateiktas bylinėjimo išlaidų apskaičiavimas yra neaiškus ir nekonkretus, kadangi kartu nurodytos turėtos išlaidos už pasiruošimą civilinei bylai Kauno miesto apylinkės teisme, atstovavimą Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, t. y. nedetalizuotos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino. Nurodė, jog atsakovės M. R. įgaliota atstovė teismui pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl išmokėtų atsakovės atstovavimo išlaidų iš valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nagrinėjamoje byloje nėra proceso šalimi. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio išlaidos nepriteisiamos (byla Nr. AS525-398/2009).

III.

Atsakovė M. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 2–5), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog Kauno AVA, turėdama teisės aktų nustatytą pareigą šalinti savavališkos statybos padarinius ir gavusi pareiškėjos raštą (kreipimąsi), privalėjo atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamente detalizuotus savavališkos statybos padarinių fiksavimo bei šalinimo veiksmus. Nurodo, jog savavališkos statybos padarinių šalinimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Teigia, jog šiuo atveju duomenų, patvirtinančių tokį pareiškėjos teisių pažeidimą, nepateikta. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-240/2009) ir pabrėžia, jog norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės.

2. Atsižvelgia į 2009 m. liepos 15 d. priimtą Statybos įstatymo 2, 6, 20, 23, 28, 29, 31, 37 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 231, 391 straipsniais įstatymo 6 straipsnį ir pažymi, jog tokiu pakeitimu Statybos įstatymo 28 straipsnis papildytas 5 dalimi, kuri sudaro galimybę įteisinti visus iki 2006 m. gruodžio 31 d. pastatytus savavališkos statybos pastatus.

3. Nesutinka su teismo išvada, jog argumentas, kad pareiškėja pagal CK 4.103 straipsnį gali kreiptis savarankiškai, atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-651/2005, 3K-3-441/2007, 3K-3-240/2009), pabrėžia, jog teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo, surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą.

4. Įpareigojant atsakovą taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnį, jis kartu įpareigotas ir vykdyti teismo funkciją, t. y. taikyti vieną iš CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įpareigojimų – statinio nugriovimą. Teigia, jog statinio nugriovimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytam pažeidimui. Ginčo namo rekonstrukcija baigta dar 2001 metais, jame gyvena šeima su dviem nepilnamečiais vaikais.

5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog statyba gali būti legalizuota, todėl pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

Atsakovas Kauno AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 8–9), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Atsižvelgia į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus ir nurodo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas nėra konkretus ir aiškus, todėl teismas turėjo skundo su netinkamai suformuluotu reikalavimu nepriimti, o jau priimtą skundą – atmesti.

2. Teismas neįvertino, jog atsakovas tiek, kiek galėjo, atliko jam pavestą pareigą tikrinti, ar nevykdoma savavališka statyba. Nurodo, kad G. R. S. 2007 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi dėl vieno statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimo. Atsakovas, atsakydamas į prašymą, nurodė, kada ir kokie statybos darbai padaryti gyvenamajame name, bei paaiškino, kad galiojantys įstatymai nenumatė tvarkos, kaip spręsti miestuose seniai savavališkai pastatytų statinių įteisinimą ar likvidavimą, o toks klausimas turėtų būti sprendžiamas teismine tvarka. Pažymi, jog taip pareiga tikrinti savavališką statybą buvo atlikta ir tikėjosi, kad klausimas bus sprendžiamas teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnį.

3. Pabrėžia, jog ne tik apskrities viršininko administracija, bet ir asmuo, kurio teises savavališkai pastatytas statinys pažeidžia, turi imtis veiksmų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – nugriovimo.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir D. M. atsiliepimu į atsakovės M. R. bei trečiojo suinteresuoto asmens E. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Pareiškėja atsiliepimu į atsakovės M. R. bei trečiojo suinteresuoto asmens E. M. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 19–21) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, kad jos teisės pažeistos savavališkai pastačius statinius, kadangi jie pastatyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei sklype, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Teigia, jog tokiu būdu padarytas esminis jos teisių pažeidimas.

2. Remdamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesutinka su teiginiu, jog ne tik atsakovas, bet ir ji turėjo kreiptis į teismą dėl savavališko statinio nugriovimo.

3. Skundo teiginys, jog 2009 m. liepos 15 d. priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, dėl kurio pasikeis apskrities viršininko funkcijos, šalinant savavališkos statybos padarinius, neturi reikšmės kilusiam ginčui. Be to, tokios įstatymo pataisos Lietuvos Respublikos Prezidentės 2009 m. liepos 30 d. dekretu Nr. 1K-65 grąžintos iš naujo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

Atsakovas Kauno AVA atsiliepimu į atsakovės M. R. bei trečiojo suinteresuoto asmens E. M. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 27–28) sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus dėl savavališkai pastatytų statinių (gyvenamojo namo ir malkinės), esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkos statybos padarinių šalinimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis ginčo statinių patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti įrodymai (civilinė byla, t. I, b.l. 19), todėl darytina išvada, jog pareiškėja pagrįstai, siekdama tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir interesus, kreipėsi tiek į atsakovą, tiek į teismą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis savavališką statinio statybą apibrėžia kaip statinio (jo dalies) statybą be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymą, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statybą turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos nurodyti statiniai pastatyti, neturint statybos leidimo, iš esmės tokios išvados neginčijo nei atsakovas, nei tretieji suinteresuotieji asmenys, ją patvirtina ir Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 11-S-488-463 (t. I, b.l. 22) nurodytos aplinkybės. Todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo statinių statyba yra savavališka statyba. Pažymėtina, jog tokia aplinkybė taip pat konstatuota ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-606-774/2008 (t. I, b.l. 106–110) bei Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1231-173/2008 (t. I, b.l. 111–114).

Atsakovo atsakymo į pareiškėjos 2007 m. gegužės 5 d. raštą metu (2007-05-25) galiojusios Statybos įstatymo redakcijos (aktuali nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 28 straipsnis nustatė aiškią apskrities viršininko administracijos kompetenciją ir funkcijas, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atitinkamą kompetenciją nustatė ir tuo metu galiojęs Reglamentas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas nesiėmė numatytų veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti jo kompetenciją, susijusią su savavališkos statybos padarinių šalinimu.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad savavališkų statinių nugriovimas nėra vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, taip pat nurodoma, kodėl ginčo statinių atžvilgiu neturėtų būti taikomas įpareigojimas nugriauti statinius. Pabrėžtina, jog kilusio ginčo dalyku nėra konkretūs veiksmai, kurių atsakovas turėtų imtis, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo kompetenciją savavališkų statybų padarinių šalinimo srityje. Šiuo atveju teismas nevertina, kokie konkretūs patvarkymai turėtų būti priimami, siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktus, ar kokia tvarka tokie patvarkymai turėtų būti vykdomi. Pažymėtina, jog pareiškėja, skundu kreipdamasi į teismą, taip pat prašė tik įpareigoti apskrities viršininko administraciją imtis Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytų veiksmų. Todėl visi apeliacinio skundo teiginiai dėl ginčo statinių nugriovimo ir su tuo susijusios aplinkybės vertintini kaip nesusiję su kilusiu ginču ir negalintys turėti įtakos bylos išsprendimui.

Kaip jau konstatuota, atsakovas nesiėmė teisės aktuose numatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų ginčo statinių atžvilgiu. Tokios išvados neginčijo ir atsakovas, tačiau nurodė, kad teisės aktai aiškiai nereglamentavo seniai pastatytų statinių įteisinimo tvarkos, todėl jis tikėjosi, kad būtent pareiškėja CK nustatyta tvarka kreipsis į teismą. Pabrėžtina, jog ta aplinkybė, kad kiti teisės aktai privačiam asmeniui suteikia teisę tam tikra tvarka siekti, jog būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, negali paneigti atitinkamos viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai įgyvendinti jam teisės aktais suteiktą kompetenciją, imantis reikiamų veiksmų jo funkcijoms įgyvendinti. Susiklosčiusią situaciją aiškinant priešingai, būtų pažeisti viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principai, nepagrįstai dalį valstybės institucijos funkcijų perkeliant privačiam subjektui. Pastebėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad dalis ginčo statinių patenka ir į valstybinę žemę (civilinė byla, t. I, b.l. 19) (į kurią pareiškėja yra pretendente atsikurti nuosavybės teises), todėl atsakovas atitinkamų veiksmų turėjo imtis ne tik siekdamas, jog būtų apginti privatūs asmens, bet ir atitinkami valstybės interesai, susiję su neteisėtų valstybinės žemės užėmimu.

Kaip jau minėta, atsakovas, pateisindamas savo neveikimą, nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja seniai pastatytų statinių įteisinimo tvarkos. Tačiau Statybos įstatymas aiškiai reglamentuoja savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarką ir institucijų, kurioms suteikta kompetencija veikti tokioje srityje, funkcijas bei neišskiria savavališkų statinių į naujos ar senos statybos savavališkus statinius. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos Statybos įstatymo nuostatos nesieja savavališkų statybų padarinių šalinimo su atitinkamų statybos darbų atlikimo momentu, o teisės aktams aiškiai reglamentuojant atsakovo kompetenciją savavališkų statybų padarinių šalinimo srityje, konstatuotina, kad nustačius, jog ginčo statiniai yra savavališka statyba, atsakovas privalėjo imtis atitinkamų Įstatymo bei Reglamento veiksmų, siekdamas įgyvendinti nustatytas funkcijas ir pašalinti savavališkos statybos pasekmes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, rėmėsi bylos medžiaga, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 444578), kuriam nurodyta, jog G. R. S. advokatės R. Survilienės kontorai sumokėjo 2 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinė instancijos teismui nebuvo pateikti dokumentai su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Tačiau tokia išvada neužkerta kelio pareiškėjai nustatyta tvarka paduoti teismui prašymą su patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimu ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, susijusiomis su pareiškėjos prašymu priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), M. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. M. apeliacinių skundų netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-Maculevičienė