Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tėvai iki mirties, o su jais kartu ir pareiškėjas, gyveno (duomenys neskelbtini), kuriam dabar suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas A. Ž. ir jo motina Z. Ž., po (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ž., mirties, priėmė jo palikimą bei pareiškėjas A. Ž. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos Z. Ž. mirties, priėmė jos palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodyti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. yra J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir Z. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir tokias aplinkybes patvirtina, gimimo liudijimas, medicininiai mirties liudijimai.

VĮ Registrų centro pažymėjimais patvirtinama, jog V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

A. Ž. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m. sausio 30 d.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pateiktos Jono ir Z. Ž. namų ūkio lapų kopijos iš (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų patvirtina šeimos narius, jų valdytą turtą iki 1995 metų. Nuo 1998 metų šeimos galva nurodoma Z. Ž., ūkio nariu – jos sūnus A. Ž., taip pat pažymėtas jų valdomas turtas: gyvenamasis namas, galvijai ir kt.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojas yra J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra neįregistruotos.

Nagrinėjamu atveju į šį aukščiau likusį turtą (gyvenamąjį namą) pretenduoja pareiškėjas A. Ž.. Į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas VĮ Turto bankas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas A. Ž. ir jo motina Z. Ž. priėmė palikimą po J. Ž. mirties bei pareiškėjas A. Ž. mirus jo motinai Z. Ž. jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas A. Ž. ir jo motina Z. Ž. priėmė palikimą po J. Ž. mirties bei pareiškėjas A. Ž., mirus jo motinai Z. Ž., jos palikimą priėmė iš kart, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, naudojosi turtu kaip savo. A. Ž. po Z. Ž. mirties galėjo paveldėti jos turtą kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Nagrinėjamu atveju, A. Ž. kaip įpėdinis pagal įstatymą praleido terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ir negalėjo pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau jis savo tėvo J. Ž. turtą pradėjo valdyti faktiškai iškart po jo mirties, o po motinos Z. Ž. mirties pareiškėjas valdo ir naudojasi likusiu turtu – gyvenamuoju namu, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre, naudotojas nurodytas J. Ž., bet nuosavybės teisės neįregistruotos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo J. Ž. mirties nei pareiškėjas A. Ž., kaip įpėdinis pagal įstatymą, nei jo motina Z. Ž. (kaip J. Ž. sutuoktinė) pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas bei jo motina Z. Ž. ir po J. Ž. mirties gyveno kartu su motina, tame pačiame gyvenamajame name, kuriame gyveno ir J. Ž., naudojosi visais mirusiojo namų apyvokos daiktais bei kitais jo tėvams priklausiusiais daiktais.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, pareiškėjos, jos atstovo bei liudytojų paaiškinimų teisme yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypai bei pareiškėja priėmė jos mirusių tėvų palikimą, faktiški pradėjusi turtą valdyti.

CK 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais.

Bylos duomenys patvirtina, kad tiek J. Ž., tiek Z. Ž. palikimai buvo priimti per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjas gyvo kartu su tėvais, jų namuose ir tai patvirtinama namų ūkio knygų įrašu. Po tėvo mirties mirties jo palikimą, pradėję faktiškai valdyti visą palikėjos turtą, priėmė pareiškėjas A. Ž. ir jo motina Z. Ž.. Po keleto metų mirus ir pareiškėjo motinai, pareiškėjas priėmė ir motinos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą, likdamas ir toliau gyventi tame pačiame name, naudodamasis vis jo tėvams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, sodyboje esančiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais ir kitais daiktais. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai. Prašomi nustatyti faktai sukels teisines pasekmes pareiškėjui.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimai buvo priimti faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinami pareiškėjos reikalavimai. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo motina Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.