Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-15 · Byla Nr. 2SA-111-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-15
Bylos Nr.
2SA-111-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Skolininkas
K. M.
Kreditorius
Vilniaus miesto VSDFV
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2SA-111-275/08

Teisėja Rima Bražinskienė Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 129.4.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugsėjo 15 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė ir Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko K. M. pareiškimą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas Vilniaus miesto VSDFV.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Skolininkas K. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2007-11-19 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/07/01687-2, pripažįstant antstolio veiksmus, kuriais buvo nustatyta mokėtina vykdymo išlaidų suma ir pateiktas 2007-11-19 pasiūlymas Nr. 8-1687/07(2) ją sumokėti neteisėtais. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymas ir veiksmai, kuriais jis nustatė ir siūlė sumokėti 70 Lt vykdymo išlaidų yra neteisėti, nes antstolis nebuvo įgijęs teisės į priverstinį mokestinės prievolės išieškojimą. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2007-10-01 sprendime Nr. 41080 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka konstatuota, jog 2007-10-01 buvo nustatyta, kad draudėjas K. M., vykdantis individualią veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, VSD fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatas nesumokėjo į VSDF biudžetą 399 Lt įmokų ir 4 Lt delspinigių, todėl nusprendžiama į fondo biudžetą 403 Lt skolą išieškoti priverstine tvarka. K. M. nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad mokestinė prievolė draudėjui kilo iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 10 d. nustatyta, kad tikrinant apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 2 d. nustatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 d. nuo sprendimo įteikimo dienos, o mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas MAĮ 81 str. 2 d. numatytais terminais šio mokesčio nesumoka, pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytais terminais, o jeigu raginimas nesiunčiamas - po 20 d. po nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjas nurodė, kad raginimo sumokėti naujai apskaičiuotą mokestinę nepriemoką VSDFV Vilniaus skyrius jam neišsiuntė, taip pat, pareiškėjas nurodė, kad negavo ir paminėto sprendimo, o sprendimas buvo išsiųstas vykdyti antstoliui jo priėmimo dieną. Pareiškėjas nurodė, kad mokestinę nepriemoką sumokėjo per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo, t.y. 2007-10-08, atsitiktinai savo noru sužinojęs apie priimtą sprendimą, todėl 20 d. termino mokestinei priemokai sumokėti geruoju nepraleido, MAĮ 105 str. 2 d. pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius neįgijo teisės priverstinai išieškoti 403 Lt skolos. Pareiškėjas nurodė, kad 2007-10-01 VSDFV Vilniaus skyrius prašymu Nr. 5080 kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį dėl sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka vykdymo, šios teisės neįgijęs, pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus. Antstolis Irmantas Gaidelis galėjo ir privalėjo minėtą aplinkybę nustatyti ir sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka vykdyti nepradėti. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2007-10-01 sprendimas Nr. 41080 privalėjo būti pradėtas vykdyti atsižvelgiant į MAĮ 81 str. 2 d. reikalavimus, t.y. po 20 dienų termino po jo priėmimo. Antstolis pagal CPK 651 str. 1 d. nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o jei asmuo nėra įgijęs teisės į priverstinį skolos išieškojimą, ši aplinkybė turėtų būti priskirtina prie akivaizdžių kliūčių. Be to, MAĮ 3 str. 5 d. nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčio mokėtojo naudai. Pareiškėjas laikė, kad jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta (CPK 629 str. 1 d. 9 p.); vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos, skolininko vykdymo išlaidos neišieškomos (Sprendimo vykdymo instrukcijos 61 p.). Atsižvelgiant į tai, kad antstolis po pareiškimo pateikimo teismui 2007-12-03 patvarkymu vykdomąją bylą užbaigė, pareiškėjas atsisakė reikalavimo vykdomąją bylą Nr. 0008/07/01687 nutraukti, jam yra žinomos reikalavimų dalies atsisakymo procesinės pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-05-12 nutartimi pareiškėjo K. M. skundą patenkino. Panaikino antstolio Irmanto Gaidelio 2007-11-19 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/07/01687-2, pripažįstant antstolio veiksmus, kuriais K. M. buvo nustatyta mokėtina vykdymo išlaidų suma 70 Lt ir pateiktas 2007-11-19 pasiūlymas Nr. 8-1687/07(2) ją sumokėti per 5 d. nuo siūlymo gavimo dienos, neteisėtais. Priėmė K. M. atsisakymą nuo reikalavimo vykdomąją bylą Nr. 0008/07/01687 nutraukti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad antstolis privalėjo patikrinti, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 str. 2 d. 7 p.), t.y. ar pasibaigęs 20 d. terminas, numatytas MAĮ 81 str. 2 d., kuriam pasibaigus, paminėtas vykdomasis dokumentas galėjo būti vykdomas priverstinai, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad pagal MAĮ 89 str. 2 d. 2 p. raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju neteikiamas, o teisė išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriaus įgyjama, jei mokesčių mokėtojas MAĮ 81 str. 2 d. numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teismas motyvavo, nors antstolis atsiliepime nurodė, kad 20 d. terminas sumokėti sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas netapatus sprendimui dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau MAĮ 3 str. 5 d. nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčio mokėtojo naudai, be to, pareiškėjas raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką bei delspinigius geruoju nebuvo gavęs, o sprendimas jam nebuvo siųstas, todėl jis negalėjo pasinaudoti 20 d. terminu sumokėti priskaičiuotas sumas geruoju. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo antstolio padarytą CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatytą pažeidimą, laikydamas, kad antstolis priėmė vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2007-10-01 sprendimą Nr. 41080 Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka neteisėtai. Lietuvos CPK 510 str. 1 d. suteikia teisę vykdomosios bylos dalyviams skųsti antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti. Kadangi pareiškėjas prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2007-11-19 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/07/01687-2, pripažįstant antstolio veiksmus, kuriais buvo nustatyta mokėtina vykdymo išlaidų suma ir pateiktas 2007-11-19 pasiūlymas Nr. 8-1687/07(2) ją sumokėti neteisėtais, kas neabejotinai yra pripažįstami antstolio procesiniais veiksmais, o tai reiškia, kad šie antstolio atlikti procesiniai veiksmai gali būti skundžiami CPK 510 str. 1 d. tvarka. Teismas pažymėjo, kad K. M. yra vykdomojoje byloje skolininkas, todėl jam ir pagal CPK 643 str. 5 p. yra suteikta teisė apskųsti antstolio veiksmus. Be to, teismui, nagrinėjančiam ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, priskirta pareiga ne tik formaliai patikrinti antstolių veiksmų teisėtumą, tačiau ir išaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų jam priskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą) ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant spendimą reglamentuojančias normas. Nors CPK 611 str. numato antstolio teisę siųsti skolininkui raštišką siūlymą, kuriame turi būti nurodomas išlaidų dydis ir pasiūlymas per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, ko nepadarius antstolis su pareiškimu kreipiasi į teismą prašydamas nurodytas sumas pervesti, t.y. galutinį sprendimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priima teismas, o pasiūlymas jokių teisinių pasekmių, antstolio nuomone, nesukelia, tačiau pareiškėjas ginčydamas antstolio procesinį veiksmą-siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, iš esmės pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą, numatytą CK 1.138 str. 3 p., t.y. prevencinio pobūdžio, kuriuo užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Antstolis Irmantas Gaidelis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-05-12 nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas skundą netinkamai taikė MAĮ 81 str., netaikė MAĮ 105, 106 str. Nutartyje teismas neteisingai sutinka su pareiškėjo nuomone, kad Vilniaus miesto VSDFV priėmus sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, antstolis privalėjo patikrinti ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 str. 2 d 7 p.), t.y. ar pasibaigęs 20 d. terminas, numatytas MAĮ 81 str. 2 d., kuriam pasibaigus, minėtas vykdomasis dokumentas galėjo būti vykdomas priverstinai, tačiau to nepadarė. Teismas vadovavosi MAĮ trečiuoju skirsniu, reglamentuojančiu mokestines prievoles (81 str., 89 str.), tačiau nesivadovavo penktuoju MAĮ skirsniu, kur yra reglamentuotas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas (105 str., 106 str.). MAĮ 81 str. 2 d. nustato, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. MAĮ 105 str. nurodyti atvejai, kada mokesčių administratoriui atsiranda teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką - kai mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 str. 2 ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tik per 20 dienų nesumokėjus šiuo sprendimu nustatytos nepriemokos mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. MAĮ 106 str. nustato priverstinio išieškojimo būdus, kurių vienas yra priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.). Taikant sistemiškai MAĮ 81, 105, 106 str. darytina išvada, kad visų pirma yra priimamas sprendimas, kuriuo yra apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, tada duodamas 20 dienų terminas tą mokestį sumokėti. Tik pasibaigus 20 dienų terminui mokesčių administratoriui atsiranda teisė išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka, kurią mokesčių administratorius gali įgyvendinti priimdamas (ne pateikdamas) naują sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. MAĮ išskiria sprendimą dėl nepriemokos apskaičiavimo ir sprendimą dėl priverstinio išieškojimo. MAĮ 106 str. numatyta, kad mokesčių administratorius ne pateikia sprendimą vykdyti antstoliui CPK tvarka, o priima sprendimą (naują), kurio geranoriškam apmokėjimui MAĮ jau nenumato 20 dienų termino. Teismas nutartyje darydamas išvadą, kad antstolis privalėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, klaidingai prilygino pirminį sprendimą dėl nepriemokos apskaičiavimo sprendimui dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo ir klaidingai teigė, kad antstolis nesuskaičiavo 20 dienų termino. Tik tuo atveju, jei mokesčių administratorius pateiktų vykdymui sprendimą dėl mokesčio apskaičiavimo, antstolis galėtų nustatyti akivaizdžias kliūtis dokumentui priimti, t.y. suskaičiuoti, ar nuo sprendimo priėmimo praėjo 20 dienų terminas geruoju skolai sumokėti ar ne ir dokumentą grąžintų, tačiau antstoliui yra pateikiamas kitas sprendimas (sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka), todėl žinodamas, kad šis sprendimas gali būti priimtas tik pasibaigus MAĮ 81 str. 2 d. numatytiems terminams, antstolis šio termino jau neskaičiuoja ir patikrina tik kitas kliūtis. Kadangi 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo pirminio sprendimo, kuris nėra perduodamas antstoliui, priėmimo, laikyti, kad antstolis akivaizdžiai nesuskaičiavo 20 dienų termino negalima. Pareiškėjas neginčija 2007-10-01 Sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. 41080 teisėtumo, o skundžia tik antstolio veiksmus šio dokumento pagrindu, tačiau teigti, kad antstolis negalėjo atlikti vykdymo veiksmų esant galiojančiam vykdomajam dokumentui negalima. Tik nustačius, kad Sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. 41080 yra išduotas neteisėtai, galima būtų ginčyti vėliau, šio dokumento pagrindu, atliktus veiksmus. Tokiu atveju antstolio veiksmai būtų panaikinti ne todėl, kad antstolis pažeidė įstatymą, nes negalėjo atlikti vykdymo veiksmų, o todėl, kad panaikintas pagrindas, kuriuo vadovaujantis antstolis veikė. Kol nenuginčytas vykdomasis dokumentas, vykdymo veiksmai to dokumento pagrindu yra galimi ir teisėti. Pareiškėjas teigia, kad antstolio patvarkymai ir veiksmai, kuriais jis nustato bei siūlo susimokėti vykdymo išlaidų 70 Lt sumą, t.y. pasiūlymas yra galimai neteisėti, nes antstolis Irmantas Gaidelis nebuvo įgijęs teisės į priverstinį mokestinės prievolės išieškojimą, yra neteisingas. Aukščiau minėti faktai pagrindžia, kad antstolis VSDFV sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka vykdymui priėmė teisėtai ir pagrįstai, dėl to įstatymo numatyta tvarka atsirado teisė į vykdymo išlaidas. Antstolio pasiūlymas dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi CPK 611 str. nustatyta tvarka skolininkui nesutikus su antstolio pasiūlytu vykdymo išlaidų dydžiu ir nesumokėjus jų į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolis kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų priteisimo. Tokiu atveju klausimą dėl vykdymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo išspendžia teismas. Antstolis taip pat pažymėjo, kad teismas nutartyje vadovavosi MAĮ 89 str. 2 d. 2 p., tačiau ši teisės norma negalioja nuo 2007-07-19 (straipsnio pakeitimas X-1249, 2007-07-03, Žin., Nr. 80-3220 (2007-07-19).

Atsiliepimas

Pareiškėjas skolininkas K. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-05-12 nutartį palikti nepakeistą, o antstolio Irmanto Gaidelio 2008-05-19 atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog tai, kad teismas remdamasis pareiškėjo motyvais nurodė tik MAĮ 81 str., o nenurodė 105 str. dar nereiškia, kad teismas jo netaikė. Teismas konstatuodamas pareiškėjo motyvo, kad antstoliui 2007-10-01 sprendimas Nr. 41080 Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka pateiktas priverstiniam vykdymui nepasibaigus 20 d. terminui skolininkui susimokėti išieškotas sumas geruoju, pagrįstumą, taikė MAĮ 105 str. 1 d. 3 p. ir 81 str. 2 d. Vertinant teisės į mokestinės nepriemokos išieškojimo priverstine tvarka atsiradimo momentą, 81 str. 2 d. ir MAĮ 105 str. 1 d. 3 p. bei 105 str. 2 d. yra neatsiejamai susiję, nes šią teisę nustatantis MAĮ 105 str. nukreipia į 81 str. nurodytą terminą. Kad teismas nutartyje taikė MAĮ 105 str., galima neabejotinai nustatyti iš viso nutarties motyvuojamosios dalies konteksto, nes tik padaręs išvadą, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti nesuėjus terminui išieškoti mokestinę nepriemoką, teismas patenkino pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, antstolio argumentas, kad teismas nutartyje netaikė MAĮ 105 str. yra akivaizdžiai nepagrįstas. MAĮ 106 str. nustato priverstinės nepriemokos būdus. MAĮ 3 str. 5 d. nustatyta, kad šio įstatymo 13 str. 19 p. nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal šį įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str., kuriuo reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą, 10 d. nustato, kad tikrinant apskaičiuotoms socialinio draudimo įmokoms, baudoms ir delspinigiams sumokėti taikomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti terminai. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įmokų nepriemokų ir netesybų išieškojimui taikomos MAĮ teisės normos, nustatančios jų sumokėjimo ir išieškojimo terminus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nenukreipia MAĮ 106 str. išieškant mokestinę nepriemoką, kilusią iš nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, nes tokios nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai yra nustatyti VSDĮ 17 str. Dėl minėtų priežasčių, MAĮ 106 str. mokestinei nepriemokai, kilusiai iš nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, netaikomas. Atitinkamai, apelianto argumentas, kad MAĮ išskiria sprendimą dėl nepriemokos apskaičiavimo ir sprendimą dėl priverstinio išieškojimo, remiantis MAĮ 106 str., yra nepagrįstas. Pagal CPK 587 str. 4 p., vykdomaisiais dokumentais pripažįstami sprendimai, kurių vykdymą proceso tvarka numato įstatymai, todėl institucijų sprendimų pavadinimai, negali nulemti nustatant, yra ar nėra kliūčių jį priimti vykdyti. Nors VSDFV Vilniaus skyrius nebuvo įgijęs teisės pateikti 2007-10-01 sprendimą Nr. 41080 vykdyti, tačiau būtent antstolis, vadovaudamasis CPK 651 str., turėjo šį pažeidimą pašalinti nepriimdamas šio sprendinio vykdyti. Apelianto argumentas, kad teismas taikydamas CPK 651 str. 2 d. 7 p. suklydo klaidingai prilygindamas pirminį sprendimą dėl nepriemokos apskaičiavimo sprendimui dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo ir klaidingai teigė, kad antstolis nesuskaičiavo 20 dienų termino, yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. O dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo spręsti palieka teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolis teigia, kad gavęs 2007-10-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl išieškojimo priverstine tvarka (b.l.33) ir prašymą dėl sprendimo išieškoti skolą iš K. M. priverstine tvarka vykdymo (b.l.34), nusprendė, jog nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Byloje teismas turėjo padaryti išvadą, ar VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-01 sprendimui Nr. 41080 įvykdyti skolininkas K. M. turėjo 20 dienų terminą, ar 2007-10-01 VSDFV sprendimas turėjo būti skolininko įvykdytas iki 2007-10-01 d. Nors pirmosios instancijos teismas nepasiūlė suinteresuotam asmeniui byloje - VSDFV Vilniaus skyriui pateikti atsiliepimo į pateiktą teismui skundą, tačiau iš jo atsiliepimo į antstolio atskirąjį skundą matyti, jog jis mano savalaikiai pasiuntęs priverstiniam išieškojimui savo 2007-10-01 sprendimą.

LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 10 p. ( redakcija, galiojusi iki 2008m. sausio mėn. 1 d. ) numatė, jog tikrinant apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais. Remiantis šia įstatymo nuostata, reikšminga byloje aplinkybe yra tai, kada buvo tikrinama ir kada buvo apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, kurias turėjo sumokėti, bet buvo nesumokėjęs skolininkas. Nei antstolis, nei suinteresuotas asmuo byloje nepateikė įrodymų, kad skolininkui K. M. priklausančios sumokėti įmokos ir delspinigiai būtų apskaičiuoti iki priimant 2007-10-01 sprendimą. Iš to seka, kad skolininkas pateikė įrodymus, jog jam priklausanti sumokėti 403 Lt suma buvo apskaičiuota tik 2007-10-01 sprendimu, todėl ji turėjo būti sumokėta Mokesčių administravimo įstatyme numatytais terminais, t.y. 20 dienų. Teismas tinkamai taikė LR Mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 2 d., kurioje numatytas 20 dienų terminas nuo sprendimo įteikimo dienos mokesčiui sumokėti. Šio įstatymo 105 str. 2 d. nurodytas tas pats 20 dienų terminas, todėl teismas galėjo taikyti vieną iš dviejų analogiškai tuos pačius santykius reglamentuojančių straipsnių. Antstolis, teigdamas, kad teismas klaidingai prilygino pirminį sprendimą dėl nepriemokos apskaičiavimo sprendimui dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo, turėjo pateikti teismui duomenis, kada išieškotojas buvo priėmęs sprendimą dėl nepriemokos apskaičiavimo. Tokio sprendimo nepateikus ir išieškotojui, teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, jog 2007-10-01 sprendimas dėl skolos išieškojimo buvo pirminis nepriemokos apskaičiavimas. Asmuo, kuriam nustatyti privalomi mokesčiai, turi teisę žinoti, kokių pretenzijų jam turi mokesčius administruojanti institucija, tik tuomet, jei jis nustatytu terminu nevykdo jos nurodymo trūkstamus mokesčius sumokėti, jam gali būti taikoma tokia atsakomybė kaip vykdymo išlaidų sumokėjimas. Antstolis privalėjo pareikalauti iš išieškotojo duomenų apie tai, kad skolininkas yra gavęs nurodymą iki tam tikro termino sumokėti jo priskaičiuotas sumas, tik tuomet pradėti vykdymo veiksmus. Teismo nutarties išvada, kad antstolis pažeidė LR CPK 651 str. 1 d. reikalavimus, pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Alma UrbanavičienėHenrichas Jaglinskis