- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1-111-804/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00307-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Nukentėjusysis
- S. Z.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei N. M. – P.,
A. R., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuva, LR pilietis, gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta- ten pat, nevedęs, (duomenys neskelbtini), darbininkas, neteistas,-
Kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-01-03 apie 19.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, po įvykusio konflikto tarp S. Z. ir E. K., priėjęs prie S. Z., tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį S. Z. į veidą, ko pasėkoje pastarasis nukrito ant grindų. S. Z. atsikėlus ir priėjus prie jo, sugriebė S. Z. už dešinės rankos trečiojo piršto ir jį pasuko, tuo savo nusikalstamais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžius dešinės pusės 2-3 dantų srityje ir kairės sąnarinės ataugos srityje, viršutinio kairės pusės 2-o danties lūžį šaknies srityje, dešinės plaštakos III piršto vidurinio pirštakaulio išnirimą, Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė S. Z. sveikatą, nes dėl dešinės plaštakos IIII-o piršto vidurinio pirštikaulio ir apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad jis maždaug tris metus draugavo su E. K.. 2015 metais sausio 3 d. valandos tiksliai neprisimena, bet tai buvo link vakaro, jis iš E. K. mobiliojo ryšio telefono gavo žinutę: „Ar gali atvažiuoti paimti mane “ . Jis suprato, kad pas juos namie vėl yra konfliktas, nes jam E. K. yra pasakojusi, kad patėvis ją muša, žemina, apvardžiuoja įvairiais žodžiais, keikiasi jos atžvilgiu. Jis su savo automobiliu VW Passat, nuvažiavo prie jos namų į (duomenys neskelbtini), numerio nežino. Atvažiavo maždaug po 10-15 min. nuo sms žinutės gavimo. Buvo šalta, į lauką išėjo E. K., jos mama, kuri nešė ant rankų kūdikį. Jos įsėdo į jo automobilį. Jis jų nieko neklausinėjo tik pastebėjo, kad jos be nuotaikos-jis suprato, kad E. K. patėvis vėl namuose triukšmavo ir jos atėjo į automobilį, kadangi nebegalėjo likti namuose. Pasėdėjus kažkiek laiko, pradėjo automobilyje verkti vaikas, E. K. mama L. Z. pasakė, kad gal ji eis namo su vaiku, kad gal S. Z. nusiramino. E. K. siūlė dar palaukti, bet mama su vaiku nuėjo. Jis su E. K. išvažiavo pasivažinėti, gal po 5 minučių jai paskambino mama ir paprašė atvažiuoti namo, nes patėvis triukšmauja, rėkauja. Jie grįžo namo ir ji nuėjo į namus, o jis liko automobilyje. Po to E. K. parašė jam žinutę, kad jis užeitų į namus padėti paimti vaikišką vežimėlį. Jis užėjo į namus, koridoriuje stovėjo E. K., mama su vaiku ant rankų ir patėvis. E. K. patėvis buvo labai girtas ir keikėsi, kažką rėkavo. Jis (A. R.) stovėjo ir tylėjo, o S. Z. (E. K. patėvis) vis triukšmavo, kažką rėkė apie E. K. ir jis paprašė, kad jis (A. R.) išeitų, o jis pasakė, kad neis ir E. K. pasakė : „Jis niekur neis“. Patėvis vis reikalavo, kad jis išeitų ir tada E. K. pasakė, kad jis išeitų ir palauktų už durų. Jis išėjo ir stovėjo už buto durų, girdėjo, kad ten vyksta barnis, sklido keiksmažodžiai, buvo triukšmas. Jis stovėjo ir pamatė, kad atsidarė buto durys ir E. K. jam pasakė „Užeik“. Jis užėjo į koridorių, ten stovėjo visi ir jis girdėjo S. Z. patyčias, šmeižimą kuris rėkė ir šoko ant E. K. ir jai sudavė smūgį į galvą, o jis (A. R.) tuo metu E. K. patėvį nustūmė dviem rankom nuo jos- kokiu būdu tiksliai pasakyti negali, ar galėjo ranka pataikyti jam į veidą- nežino, nes viskas vyko labai greitai. S. Z. nukrito veidu į tą pusę prie kurios stovėjo vežimėlis. Krisdamas jis galėjo atsitrenkti į vežimėlį arba į sienos kampą. Po kurio laiko S. Z. atsikėlė ir šoko ant jo ir sugriebė jam už kaklo, pradėjo smaugti, jis (A. R.) sugriebė jį savo rankomis jam už rankų, nes S. Z. jį smaugė, paėmęs jo rankas nustūmė S. Z. rankas nuo savęs kartu nustumdamas ir jį. S. Z. nukrito ant pilvo. Ką darė E. K. su mama- jis nematė, bet jos buvo šalia. Tada jie t.y. jis (A. R.), E. K. ir jos mama su vaiku ant rankų greitai išėjo pro duris. Jie įsėdo į automobilį, nes E. K. mama buvo be striukes, apsiavusi šlepetes. Jis pasakė, kad greitai nubėgs namo paims batus, paltą, ir tašę. Nubėgo namo ir durys buvo praviros, jis įbėgo į E. K. kambarį, paėmė paltą, batus ir tašę ir eidamas pro koridorių pamatė, kad S. Z. laksto po kambarį su telefonu rankoje, bando kažkam skambinti, kažkur ruošiasi eiti ir jam (A. R.) išeinant jis pasakė : „Tu atsakysi man už viską, paleisiu tau vidurius, ramiai tu negyvensi“. Jis mano, kad žandikaulio lūžiai S. Z. buvo padaryti ne nuo jo rankų smūgio, o nuo to kad jį pastūmė ir jis į kažką atsitrenkė, o pirštas galėjo būti išnarintas-kai jis buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė, o jis (A. R.) sugriebęs S. Z. rankas -atitraukinėjo nuo savęs. Dienos ir datos neatsimena, jam E. K. pasakė, kad jis užeitų pas ją į namus pasikalbėti su patėviu. Jis užėjo namo, kalbėjo su patėviu virtuvėje, ar jų pokalbį kas nors girdėjo, jis nežino. S. Z. pasakojo, kas pas jį buvo sulaužyta. Jis sakė, kad nori pinigų 15 tūkstančių –kokia valiuta- jis neklausė. A. R. pasakė, kad neturi tokių pinigų ir S. Z. pasakė, kad nėra apie ką kalbėti. Atsimena, kad vieną kartą ir jo (A. R.) mama dalyvavo pokalbyje apie visą šitą situaciją- buvo S. Z. brolis, jo žmona ir jos sūnus iš kitos santuokos. Jo mama sakė, kad gali duoti 1 000 EUR , kad viskas išsispręstų arba eis per teismą. Visi sutarė, kad reikia taikytis. S. Z. irgi sutiko su ta suma, jie paspaudė vienas kitam ranką ir išvažiavo. Jis (A. R.) pasiskolino pinigų ir su S. Z. ir jo brolio sūnumi nuėjo į nuovadą Lentvaryje - jis S. Z. giminaičiui t.y. brolio sūnui davė iš karto 600 Eurų ir sutarė, kad eis į policiją taikytis. Ryte susitiko, dienos pasakyti negali – nuovadoje tyrėjo nebuvo ir po to antrą kartą ėjo pas tyrėją –tik neatsimena ar tą pačią dieną jis davė 400 Eurų ir po to užėjo pas tyrėją ir kiekvienas surašė ant popieriaus, kad vienas kitam pretenzijų neturi ir tuos surašytus popierius paliko pas tyrėją. Pinigus davė S. Z. brolio sūnui A. B., kad jis perduotų pinigus S. Z..
Nors kaltinamasis A. R. savo kaltės neprisipažinimo, tačiau jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. grindžiama šiais duomenimis :
Nukentėjusysis S. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini),, su žmona L. Z., podukra E. K. ir sūnumi E. Z.. 2015 m. sausio 3 d. jis buvo namuose su žmona ir su sūnumi, kuriam buvo tuo metu 3 mėn. Apie 20 val. namo grįžo podukra su savo draugu A. R., juos pasitiko koridoriuje, žmona buvo kambaryje. Jis (S. Z.) tai pamatęs A. R. pasakė, kad jis išeitų iš namų, nes jis jam nepatinka, kad susitikinėtų kur nors kitur, tik ne čia ir atidarė buto duris, pasakė, kad jis išeitų už durų. A. R. išėjo, o jis duris uždarė ir pradėjo kalbėti su podukra –kodėl A.ateina pas juos ir pasakė, kad nenori, kad jis ateitų pas juos į namus, nes namuose naujagimis. Podukra atsakė, kad jis (S. Z.) jai yra svetimas žmogus ir ji ką nori, tą daro. Jis pasakė, kad jai už tokius žodžius reikia duoti per galvą –tai buvo tik žodžiai, su ja kalbėjosi koridoriuje ir vienu metu atsidarė neužrakintos duris ir į koridorių vėl užėjo A. R. staiga ir netikėtai jam (S. Z.) sudavė stiprų smūgį į veidą. Nuo smūgio pargriuvo ir neteko sąmonės, nes nieko neatsimena. Kiek atsimena, po kažkiek laiko atsikėlė. Sąmonę buvo praradęs kokioms 10-15minučių. Atgavus sąmonę labai skaudėjo žandikaulis ir rankos pirštas, kaip buvo sužalotas rankos pirštas jis neprisimena ir tiksliai pasakyti negali. Atsikėlus pastebėjo, kad aplinkui koridoriuje buvo daug kraujo. Žmona tuo metu buvo kambaryje, o kur buvo podukra- nematė. Jis pats paskambino telefono nr. 112, nes pamatė, kad išsuktas dešinės rankos trečias pirštas, jis skaudėjo ir skaudėjo žandikaulis, iš burnos bėgo kraujas. Jį išvežė greitoji pagalba, vėliau dėl sužalojimų gydėsi ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų reiškia 5000 eurų neturinės žalos ieškinį kaltinamajam ir dėl 221,22 eurų turėtos turtinės žalos susijusios su tiesioginiu sužalojimų gydimu.
Savo parodymus nukentėjusysis S. Z. patvirtino ir patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 29-35).
Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metais sausio 3 d. pas jos patėvį atėjo draugas su kuriuo jis vartojo alkoholinius gėrimus, kuris išėjo apie 18 val. Po kurio laiko į jos kambarį atėjo patėvis, jis buvo išgėręs, pradėjo keiktis, išėjo, po to vėl atėjo ir vėl išėjo – tai buvo gal 3-4 kartus, tuo metu mama bandė kitame kambaryje užmigdyti vaiką. Kažkuriuo metu mama jai atnešė į kambarį brolį ir ji nuėjo tvarkytis į virtuvę, o patėvis vaikščiojo po namus rėkaudamas. Ji su mama palaukė kol jis nueis parūkyti ir suruošė vaiką, ji (E. K.) paskambino A. R., kuris tuo metu buvo jos draugas, kad jis atvažiuotų ir išėjo į lauką, nes namuose triukšmavo patėvis, kuris buvo gerokai girtas, - norėjo, kad jis aprimtų-užmigtų ir tada jos grįžtų namo. Joms išėjus su mama ir vaiku į lauką, po poros minučių atvažiavo A. R. ir jos įsėdo pas jį į automobilį, nes mama norėjo užmigdyti vaiką ir lauke buvo šalta. Pabuvo automobilyje apie 20 minučių ir vaikas negalėjo užmigti, mama pasakė, kad grįš su vaiku namo. Mama išėjo namo, ji su draugu nutarė važiuoti į Vilnių, bet nuvažiavo iki Grigiškių ir paskambino mama paprašė, kad jie grįžtų, nes tėvas triukšmavo, ji norėjo pabūti su jais kol tėvas nurims. Jie grįžo prie namų, ji su A. R. užlipo į trečią aukštą, užėjo su juo į namus, nes reikėjo padėti į lauką išnešti vaikišką vežimėlį. Mama jos kambaryje rengė vaiką, o patėvis vaikščiojo keikėsi, bandė paimti vaiką. Ji (E. K.) norėjo paimti vaiko vėžimėlį, patėvis juos pamatęs priėjo prie A. R. jam pasakė, kad A. R. išeitų už durų. Ji pasakė, kad A. R. neišeis, nes reikia, kad jis padėtų išnešti vėžimėlį –tada jis griežtu tonu pasakė, kad A. R. išeitų ir jis išėjo, uždarė duris, patėvis pradėjo ją įžeidinėti ir priėjęs prie jos rankomis sugriebė jai už gerklės, ji bandė atitraukti jo rankas ir kažkaip ranka užkabino buto durų rankeną, tuo metu patėvis nuo jos atsitraukė ir atsidarė buto durys ir ji pamatė, kad už durų stovi A. R., pakvietė jį užeiti į namus sakydama: „Užeik greičiau išnešam vežimėlį“. A. R. užėjo į koridorių ir prie jo priėjo patėvis, kuris tuo metu buvo šiek tiek nusiraminęs ir sakė, kad ji (E. K.) yra jam nedėkinga, kad ji myli savo tėvą, o jo nemyli. Ji jam pasakė, kad jis eitų miegoti, nes jos draugui tai neįdomu ir tada patėvis ranka sudavė jai į kairę galvos pusę, jai skaudėjo, ir tada A. R. pastūmė patėvį, kuris nukrito, po to jis atsistojo ir pradėjo smaugti A. R., kuris išsivadavo nuo S. Z. pastarąjį atstumdamas nuo savęs ir patėvis iš koridoriaus kažkur dingo – girdėjo jo balsą –jis sakė, kad A. R. atsakys už tai ką padarė, kad jam nedovanos. Ji (E. K.) paėmė vaiką ir su A. R. išėjo pro duris ir tuo pačiu laiku mama griebė tašę ir išėjo su jais. Jie pabuvo automobilyje, A. R. buvo nubėgęs į jų namus, atnešė mamos batus, paltą ir jos tą naktį nakvojo pas patėvio brolį. Ji (E. K.) nekvietė policijos tą dieną, kadangi tokie incidentai įvyksta dažnai, o ji nepratusi dėl to kviesti policiją, bet po poros dienų dėl šio fakto parašė pareiškimą ir tą pareiškimą atidavė A. R., jis sakė, kad jis parašys irgi pareiškimą ir abudu pareiškimus atiduos į policiją- ji nesidomėjo ar jis pareiškimą perdavė policijai, kodėl nesidomėjo, paaiškinti negali. Kodėl pati neperdavė pareiškimo policijai –pasakyti negali, pati kalta, kad tuo nepasidomėjo. Kiek žino- A. R. jos patėviui sumokėjo 1000 eurų už padarytą sužalojimą.
Liudytoja L. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras 2015-01-03 d. apie pietus turėjo svečią. Svečias išėjo apie 16.30 val. Jos dukra J. K. buvo namie ir kai svečias išėjo-dukra greitai išėjo susitikti su A. R., o ji liko namie su 3 mėnesiu sūnumi ir vyru S. Z.. Ji norėjo paguldyti vaiką miegoti, S. Z. buvo išgėręs ir triukšmavo ir ji negalėjo užmigdyti vaiko, paskambino dukrai apie 18 val. ir pasakė, kad ji jai padėtų aprengti vaiką ir išvežti vežimėlį, kad vaikas galėtų lauke ramiai pamiegoti. Atėjo E. K. su A. R., S. Z. jį pamatė ir pradėjo priekaištauti kam jį atsivedė, buvo nepatenkintas ir pasakė, kad A. R. išeitų. Jis išėjo, S. Z. pradėjo priekaištauti dukrai E. K., kad jis ją maitina, kad jos tėvas jai nepadeda-tuo metu ji (L. Z.) buvo koridoriuje, po to nuėjo su vaiku į kambarį, girdėjo koridoriuje triukšmą-žodinį ir išgirdo durų trenksmą ir pamatė, kad tarpdury stovi A. R.. Ji matė, kad prie durų stovi E. K. su A. R., o S. Z. netoli prie jų. Jis priekaištavo E. K., kad jis ją maitina, A. R. tuo metu tylėjo ir nesikišo. Kai E. K. paklausė S. Z. :„O kas tu toks ?“ tada S. Z. kažkuria ranka sudavė smūgį į veidą. Tada A. R. pasakė, kad „Tu jos nemuši“ ir sudavė S. Z. kažkuria ranka į veidą. S. Z. koridoriuje nukrito bet atsikėlė ir sugriebė A. R. už skvernų, o šis laikė jį už rankų ir jie stumdėsi prie veidrodinių durų vis tai galėjo užtrukti apie 10 min. Ant vyro veido po A. suduoto smūgio išorinių sužalojimų nesimatė. Po konflikto, A. R. stovėjo koridoriuje, o S. Z. kambaryje. Ji su vaiku, E. K., A. R. išėjo į lauką. Įsėdo į A. R. automobilį, pasėdėjo, po to ji paskambino S. Z. broliui ir jis atvažiavo. Ji nuėjo į jo butą ir liko nakvoti, o brolis užėjo į L. Z. butą, paėmė ir atnešė daiktus. Ji (L. Z.) atsimena, kad gal savaitei praėjus, ji rašė su E. K. pareiškimą dėl šio įvykio ir kas kur nunešė pareiškimą-ji nežino. Ji vėliau klausė dukros dėl pareiškimo, ši atsakė, kad nešė pareiškimą į policiją, bet tiksliai aplinkybių nežino. Po konflikto norėjo, kad viskas būtų taikiai išspręsta, todėl A. R. vyrui sumokėjo 1000 eurų ir jie susitarė, kad viskas kaip ir baigta. S. paėmė tuos pinigus, tačiau matyt sužinojęs kiek kainuos visas gydymas nesutiko su tokia suma, kadangi realiai gydymas bus žymiai brangesnis.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2015 m. sausio mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, sužinojo, kad buvo konfliktas dėdės S. Z. šeimoje. Paties konflikto jis nematė. Kiek atsimena, vyko kalbos apie šį konfliktą ir kiek žino pas dėdę buvo atėjęs A. R., kurį jis pažįsta. Jis (A. B.) dalyvavo derybose bandant sutaikyti konflikto šalis, kadangi pažįsta tiek S. Z. tiek A. R.. Atsimena, kad A. R. bandė tartis su dėde kaip atlyginti žalą. Susitarė, kad jis (A. B.) paims iš A. R. 1000 EUR ir atiduos dėdei kaip žalos atlyginimą iš A. R. pusės. Jis davė jam (A. B.) pinigus dalimis ir visą sumą jis atidavė dėdei. Žino, kad A. R. su dėde rašė, kad vienas kitam pretenzijų neturėjo, bet kodėl po dviejų mėnesių dėdė kreipėsi vėl į policiją jis nežino.
Liudytoja L. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos pasakyti negali, jos vyras paprašė, kad ji paskambintų L. Z., savo vyro brolio S. Z. žmonai. Ji paskambino, sužinojo, kad pas juos namuose įvyko konfliktas –smulkiai telefonu nieko nepasakojo ir jos vyras nuvažiavo pas juos, nes jie tą dieną buvo Vilniuje. Žino, kad vyras nuvažiavo ir paėmė L. Z., E. K. ir mažylį, kiek suprato paėmė juos ne iš namų, ir nuvedė juos pas juos į butą –jos prabuvo pas juos keletą dienų. L. Z. pasakojo, kad namuose įvyko konfliktas- dabar tiksliai visko papasakoti negali, neatsimena, tik žino, kad S. Z. buvo sulaužytas žandikaulis, jie jį lankė ligoninėje, Žalgirio g. Kažkas sakė, kad jį sumušė A. R., kuris draugavo su E. K.. Atsimena, kad galimai sausio mėnesį, o gal ir vasario mėnesį-jos šeima- ji, vyras ir sūnus ir S. Z. šeima ir A. R. su mama buvo pas S. Z. namuose ir vyko pokalbis kaip susitaikyti ir S. Z. su A. R. kalbėjo apie susitaikymą ir ji suprato, kad jie susitaikys ir A. R. jam sumokės 1000 EUR. L. Z. sūnus A. B. vėliau sakė, kad jie susitaikė ir jos sūnus buvo su jais, kai buvo perduodami pinigai. Daugiau nieko apie šį konfliktą nežino.
Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam 2015 m. sausio mėnesį dienos neatsimena, vakare, valandos tiksliai pasakyti negali, paskambino į mobilųjį telefoną brolis S. Z. ir pasakė: „man labai bloga, aš mirštu, ateik pas mane“. Brolis telefonu daugiau nieko nepaaiškino. Jis ( A. Z. ) tuo metu buvo Vilniuje, atvažiavo po kažkiek laiko, nuėjo prie jo buto, bet durų niekas neatidarė. Paskambino jo žmonai ir ji pasakė, kad nežino, kur S. Z.. Ji pasakė, kad sėdi A. R., kuris yra jos dukros kavalierius, o jį pažįsta iš matymo, automobilyje. Jis (A. Z.) privažiavo prie to automobilio, pakvietė S. Z. žmoną, jos dukrą, kad jos ateitų pas jį į namus, paklausė kas atsitiko- jos papasakojo, kad S. Z. išgėrė ir pas juos įvyko skandalas, kas pradėjo skandalą jis nežino. Jis paprašė, kad jos atrakintų savo butą- galvojo gal būt ten yra brolis ir kas atsitiko su juo. Su brolio podukra E. K. nuėjo į butą- ji atidarė duris ir jis pamatė, kad daug kraujo- virtuvėje, prieškambaryje, vonioje. Jis jos paklausė kas atsitiko, kodėl tiek daug kraujo- ji pasakė, kad nežino. Jie išėjo iš buto ir jis pradėjo skambinti broliui ir jam prisiskambino- jis pasakė , kad yra greitosios pagalbos ligoninėje, jį ten nuvežė greitoji. Jis (A. Z.) nuvažiavo į ligoninę ir ten sutiko brolį, pamatė, kad jo žandikaulis atrodė nenatūraliai, atrodo viršuje buvo išmuštas dantis, atrodo dešinės rankos pirštas, kuris dabar neatsimena, buvo susuktas. Brolis pasakė, kad jį sumušė A. R., podukros kavalierius. Dėl ko įvyko konfliktas jis nežino, o brolis jam apie tai nepasakojo. Apie sumokėtus pinigus jis nieko nežino, kadangi buvo kalbama apie įvairias sumas.
Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad labai gaila, kad gavosi tokia situacija, kad dabar reikia bylinėtis teisme. Ji nurodė, jos sūnus A. R. tuo metu draugavo su E. K.. Iki 2015 m. kilusio konflikto nieko nežinojo kas vyksta E. K. šeimoje, tik yra girdėjusi, kad S. Z. mėgsta išgerti. Jos sūnus, tiksliai datos pasakyti negali, bet atrodo kitą dieną po konflikto pasakojo, kad jis buvo pas E. K. namuose, nes ji pakvietė jos sūnų padėti susikrauti daiktus ir tuo momentu įvykio E. K. ir patėvio konfliktas- įvyko muštynės ir jis užstojo E. K., nes konflikto metu namuose buvo motina su mažu vaiku. Jos sūnus nieko daugiau smulkiai apie įvykį nepasakojo. Žino, kad E. K. jos sūnui sakė, kad S. Z. rašys pareiškimą. Ji (R. R.) pasipiktino –S. Z. elgesiu, nes sūnus apgynė savo merginą, jos šeimą ir save patį. Tačiau, kad ta situacija būtų kažkaip išspręsta ir vaikai galėtų toliau bendrauti ji sutiko, kad reikia abiems pusėms susitaikyti. Dienos ir datos neatsimena, bet vakare ji su sūnumi atvažiavo automobiliu prie E. K. namų, atėjo ji ir jos motina- tai vyko S. Z. nežinant. Pokalbio metu, ji E. K. motinos paklausė –kodėl už tai, kad apginė ją nuo vyro smurto- turi mokėti pinigus. Ji atsakė, kad S. Z. nori gauti 10 000, valiutos ji neįvardino, nes kitaip jie turės problemų ir jos vyras nuo jų neatstos. Vėliau po kurio laiko įvyko pokalbis ir su pačiu S. Z.. Ji (R. R.) pasakė, kad negali sumokėti S. Z. norimos sumos ir pasiūlė 1 000 EUR. S. Z. galu gale su tuo sutiko, bet su sąlyga, kad jos sūnus pas juos bute nesilankys ir su E. K. susitiks kur nors kitur, bet ne ten kur jis gyvena. A. R. S. Z. visų akivaizdoje atsiprašė ir paspaudė vienas kitam rankas ir susitarė, kad kitą dieną eis į nuovadą, kur pasirašys susitaikymo sutartį ir perduos pinigus. Taip pat sutarė, kad kartu su jais eis L. Z. sūnus A. B., kad būtų trečias asmuo- liudininkas. Kiek ji žino iš sūnaus kalbų –jie į nuovadą važinėjo 2 ar 3 kartus, nes nerasdavo pareigūno. A. R. sakė, kad būdamas pas pareigūną pildė kažkokį blanką ir pasirašė ir dokumentą paliko nuovadoje, o pinigus perdavė A. B., o jis- S. Z.. Ji (R. R.) nustebo- kai sužinojo, kad yra iškelta byla, nes jie pasirašė susitaikymo popierius, be to žala jau buvo atlyginta.
Liudytojas Ž. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dienos ir datos neatsimena, bet 2015 m. sausio mėnesį jam buvo adresuotas tirti S. Z. skundas dėl jo sumušimo. Jis jį apklausė ir S. Z. nurodė, kad jį sumušė-A. R.. Nukentėjusysi nurodė, kad jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dienos ir datos neatsimena, bet S. Z. ir A. R. buvo atėję pas jį į kabinetą, kur surašė kažkokį raštą, kad vienas kitam pretenzijų neturi, o kadangi policijos įstaigoje buvo nukentėjusiojo S. Z. pareiškimas, tai jis pasakė, kad jokių pretenzijų A. R. atžvilgiu neturi, ką jis (Ž. I.) ir apie tai parašė liudytojo apklausos protokole, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Specialistas O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-02-13 d. duotą specialisto išvadą apžiūrint nukentėjusįjį S. Z. palaiko. Tyrimas buvo atliktas vasario mėnesi t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui po patirtos traumos. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas vizualiai bei susipažinta su turimais medicininiais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuoti tuo metu nukentėjusiojo patirti sužalojimai. Apžiūrint nukentėjusįjį išoriškai buvo nustatyta ir rankos pirštas nebuvo lūžęs, bet buvo diagnozuotas piršto išnirimas. Tyrimo metu buvo nustatyti mažiausiai du trauminiai poveikiai – vienas į veido sritį, o kitas trauminis poveikis į dešinės plaštakos pirštą. Tokie sužalojimai galėjo būti nuo vieno ir nuo vieno trauminio poveikio, galėjo būti ir daugiau, nes buvo antro danties lūžis. Šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad buvo suduotas vienas smūgis kietu buku daiktu. Dažniausia suduodama kumščiu, gali būti, kad ir alkūne ar koja. Konflikto metu galėjo išnirti pirštas tai galėjo būti jo suspaudimas ar to piršto judesys ir staigus postūmis į delną riešo link.
Kiti ištirti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad jis maždaug tris metus draugavo su E. K.. Pas ją namuose būdavo labai retai, dažniausiai susitikdavo lauke ir būdavo pas jį. 2015 metais sausio 3 d. valandos nežino, buvo link vakaro, jis iš E. K. mobiliojo ryšio telefono gavo žinutę: „Ar gali atvažiuoti paimti mane ir mes pabūsime lauke “. Jis suprato, kad pas juos namie yra konfliktas, nes jam E. K. yra pasakojusi, kad patėvis ją muša, žemina, apvardžiuoja įvairiais žodžiais, keikiasi jos atžvilgiu. Jis su savo automobiliu VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie jos namų į (duomenys neskelbtini),, numerio nežino. Buvo šalta, į lauką išėjo E. K., jos mama, kuri nešė vaiką-kūdikį. Jos įsėdo į jo automobilį. Jis pastebėjo, kad jos be nuotaikos-jis suprato, kad E. K. patėvis namuose triukšmavo ir jos atėjo į automobilį, todėl nieko jų neklausinėjo. Jie pasėdėjo kažkiek laiko, pradėjo automobilyje verkti vaikas, E. K. mama pasakė, kad gal ji eis namo su vaiku, kad gal S. Z. nusiramino. E. K. siūlė dar palaukti, bet mama su vaiku nuėjo. Jie išvažiavo pasivažinėti, gal po 5 minučių jai paskambino mama ir paprašė atvažiuoti namo, nes patėvis triukšmauja, rėkauja. Jie grįžo namo ir ji nuėjo į namus, o jis liko automobilyje. Po to E. K. parašė jam žinutę, kad jis užeitų į namus padėti paimti vaikišką vežimėlį. Jis užėjo į namus, koridoriuje stovėjo E. K., mama su vaiku ant rankų ir patėvis. Jis buvo labai girtas ir keikėsi, kažką rėkavo ir jis žiūrėdamas į jį pasakė „Tu į mane nežiūrėk arba mes eisime muštis“. Jis stovėjo ir tylėjo, o jis vis triukšmavo, kažką rėkė apie E. K. ir jis paprašė, kad jis išeitų, o jis pasakė, kad neis ir E. K. pasakė : „Jis niekur neis“. Patėvis vis reikalavo, kad jis išeitų ir tada Ekaterina pasakė, kad jis išeitų ir palauktų už durų. Jis išėjo ir stovėjo už buto durų, girdėjo, kad ten vyksta barnis, sklido keiksmažodžiai, buvo triukšmas. Jis stovėjo ir pamatė, kad atsidarė buto durys ir E. K. jam pasakė „Užeik“. Jis užėjo į koridorių, ten stovėjo visi ir jis girdėjo S. Z. patyčias, šmeižimą ir jis rėkė, rėkė ir šoko ant E. K. ir jis jai kažką padarė-dabar neatsimena ką- atrodo jai sudavė smūgį į galvą, o jis refleksiškai tuo metu jį smarkiai nustūmė dviem rankom nuo jos- kokiu būdu tiksliai pasakyti negali, ar galėjo ranka pataikyti jam į veidą- nežino, nes viskas vyko labai greitai. Jis nukrito veidu į komodos pusę, prie kurios stovėjo vežimėlis. Krisdamas jis galėjo atsitrenkti ir į komodą ir į vežimėlį ir į sienos kampą. Po kurio laiko S. Z. atsikėlė ir šoko ant jo ir sugriebė jam už kaklo, pradėjo smaugti, A. R. sugriebė jį savo rankomis jam už rankų, nes jis jį smaugė, paėmęs jo rankas nustūmė S. Z. rankas nuo savęs kartu nustumdamas ir jį ir jis nukrito ant pilvo. Ką darė E. K. su mama- jis nematė, bet jos buvo šalia. Tada greitai išėjo pro duris: A. R., E. K. ir jos mama su vaiku ant rankų. Jie įsėdo į automobilį, nes E. K. mama buvo be striukes, apsiavusi šlepetes. Jis pasakė, kad greitai nubėgs namo paims batus, paltą, ir tašę. Nubėgo namo ir durys buvo praviros, jis įbėgo į E. K. kambarį, paėmė paltą, batus ir tašę ir eidamas pro koridorių pamatė, kad S. Z. laksto po kambarį su telefonu rankoje, bando kažkam skambinti, kažkur ruošiasi eiti ir A. R. išeinant jis pasakė : „Tu atsakysi man už viską, paleisiu tau vidurius, ramiai tu negyvensi“. A. R. jį „pasiuntė“ –pasakė, kad jo negerbia ir išėjo. Tai truko gal pusę minutės. Grįžo į automobilį, jie atsisėdo, galvojo ką daryti, nuvažiavo į parduotuvę, nupirko vaikui sauskelnes ir grįžo prie E. K. namų ir juos pasitiko patėvio brolis, užėjo į jo butą pabuvo ir A. R. išvažiavo namo. Jis mano, kad žandikaulio lūžiai S. Z. buvo padaryti ne nuo jo rankų smūgio, o nuo to kad jį pastūmė ir jis į kažką atsitrenkė, o pirštas galėjo būti išnarintas-kai jis buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė, o A. R. sugriebęs jo rankas -atitraukinėjo jo rankas nuo savęs. Atsimena, kad rašė su E. K. pareiškimus į policiją dėl įvykusio konflikto. E. K. jam padavė savo pareiškimą, jos mama irgi rašė pareiškimą ir A. R. pareiškimus nuvežė į policiją, į Lentvarį- turi pareiškimo pavyzdį pasilikęs pas save. Dienos ir datos neatsimena, jam E. K. pasakė, kad jis užeitų pas ją į namus pasikalbėti su patėviu. Jis užėjo namo, kalbėjo su patėviu virtuvėje, ar jų pokalbį kas nors girdėjo, jis nežino. S. Z. pasakojo, kas pas jį buvo sulaužyta, jis sakė, kad gal kaip nors išspręs šitą nemalonią situaciją, jo atsiprašė, bet jis kalbėdamas pasakė, kad jei A. R. nenori problemų, turi duoti jam pinigų -jis sakė, kad nori pinigų 15 tūkstančių –kokia valiuta- jis neklausė. A. R. pasakė, kad neturi tokių pinigų ir S. Z. pasakė, kad nėra apie ką kalbėti. A. R. išėjo namo. Atsimena, kad vieną kartą ir A. R. mama dalyvavo pokalbyje apie visą šitą situaciją- buvo S. Z. brolis, jo žmona ir jos sūnus iš kitos santuokos. A. R. mama sakė, kad gali duoti 1 000 EUR , kad viskas išsispręstų arba eis per teismą. Visi sutarė, kad reikia taikytis. S. Z. irgi sutiko su ta suma, jie paspaudė vienas kitam ranką ir išvažiavo. A. R. pasiskolino pinigų ir S. Z. ir jo brolio sūnus nuėjo į nuovadą Lentvaryje - A. R. jo giminaičiui brolio sūnui davė iš karto 600 Eurų ir sutarė, kad eis į policiją taikytis. Ryte susitiko, dienos pasakyti negali – nuovadoje tyrėjo nebuvo ir po to antrą kartą ėjo pas tyrėją –tik neatsimena ar tą pačią dieną – A. R. davė 400 Eurų ir po to užėjo pas tyrėją ir kiekvienas surašė ant popieriaus, kad vienas kitam pretenzijų neturi ir tuos surašytus popierius paliko pas tyrėją. Pinigus davė S. Z. brolio sūnui A. B., kad jis perduotų pinigus S. Z.. Į klausimą, kodėl mokėjo pinigus, jeigu mano, kad yra nekaltas- A. R. atsakė, kad paaiškinti šito negali, gal todėl, kad buvo spaudimas iš S. Z. –jis reikalavo pinigų, nenorėjo iš jo pusės gąsdinimų ir spaudimo, norėjo, kad jis atstotų nuo A. R.. (b.l. 84-85)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis S. Z. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini),, su žmona L. Z., podukra J. K. ir sūnumi E. Z.. 2015 m. sausio 3 d. jis buvo namuose su žmona ir su sūnumi, kuriam buvo 3 mėn. Apie 19-20 val. namo grįžo podukra su savo draugu A. R., juos pasitiko koridoriuje, žmona buvo kambaryje. S. Z. tai pamatęs A. R. pasakė, kad jis išeitų iš namų, nes jis jam nepatiko. S. Z. atidarė buto duris, pasakė, kad jis išeitų, jis išėjo už durų, S. Z. duris uždarė ir pradėjo kalbėti su podukra –kodėl A. ateina pas juos ir pasakė, kad nenori, kad jis ateitų pas juos į namus, nes namuose naujagimis. Podukra atsakė, kad S. Z. jai yra svetimas žmogus ir ji ką nori, tą daro. Jis pasakė, kad jai už tokius žodžius reikia duoti per galvą –tai buvo tik žodžiai, su ja kalbėjosi koridoriuje ir vienu metu atsidarė neužrakintos duris ir į koridorių vėl užėjo A. R. ir atsistojo šalia podukros. S. Z. netikėtai pajuto smūgį į žandikaulį- kuom A. R. sudavė smūgį –nematė, bet nuo smūgio pargriuvo ir turbūt neteko sąmonės, nes nieko neatsimena. Kiek atsimena, po kažkiek laiko atsikėlė ir ką matė- neatsimena, tik pastebėjo koridoriuje stovintį A. R., ir dar kažkokį vaikiną, kurį yra anksčiau matęs, bet jo vardo ir pavardės pasakyti negali, jie greitai išėjo. Žmona tuo metu buvo kambaryje, o kur buvo podukra- nematė. Paskambino 112, nes pamatė, kad išsuktas dešinės rankos trečias pirštas, jis skaudėjo ir skaudėjo žandikaulis, iš burnos bėgo kraujas. Jį išvežė greitoji pagalba, vėliau dėl sužalojimų gydėsi ligoninėje. (b.l. 24)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. Z. parodė, kad jos vyras 2015-01-03 d. apie pietus turėjo svečią ir jis išėjo apie 16.30 val. Jos dukra E. K. buvo namie ir kai svečias išėjo-dukra greitai išėjo susitikti su A. R., o ji liko namie su 3 mėnesiu sūnumi ir vyru S. Z.. Ji norėjo paguldyti vaiką miegoti, S. Z. buvo išgėręs ir triukšmavo ir ji negalėjo užmigdyti vaiko, paskambino dukrai apie 18 val. ir pasakė, kad ji jai padėtų aprengti vaiką ir išvežti vežimėlį, kad vaikas galėtų lauke ramiai pamiegoti. Atėjo E. K. su A. R., S. Z. jį pamatė ir pradėjo priekaištauti kam jį atsivedė, buvo nepatenkintas ir pasakė, kad A. R. išeitų. Jis išėjo, S. Z. pradėjo priekaištauti dukrai E. K., kad jis ją maitina, kad jos tėvas jai nepadeda-tuo metu L. Z. buvo koridoriuje, po to nuėjo su vaiku į kambarį, girdėjo koridoriuje triukšmą-žodinį ir išgirdo durų trenksmą ir pamatė, kad tarpdury stovi A. R.. Ji matė, kad prie durų stovi E. K. su A. R., o S. Z. netoli prie jų. Jis priekaištavo E. K., kad jis ją maitina, kad „tavo motina suka“, tada E. K. paklausė :„O kas tu toks ?“ ir tada S. Z. kažkuria ranka sudavė smūgį į veidą K.. Tada A. R. pasakė, kad „Tu jos nemuši“ ir sudavė S. Z. kažkuria ranka į veidą. S. Z. koridoriuje nukrito ir atsikėlė ir sugriebė A. R. už skvernų, o šis laikė jį už rankų ir jie stumdėsi prie veidrodinių durų. L. Z. tuo metu rengė vaiką ir išgirdo kaip A. R. pasakė : „Išeikite“ ir ji paėmė vaiko kombinezoną, A. R. stovėjo koridoriuje, S. Z. kambaryje ir jie visi-ji, vaikas, E. K., A. R. išėjo į lauką. Įsėdo į A. R. automobilį, pasėdėjo, po to ji paskambino S. Z. broliui. Jis atvažiavo ir ji nuėjo į jo butą ten liko nakvoti, o brolis užėjo į L. Z. butą, paėmė ir atnešė daiktus. L. Z. atsimena, kad gal savaitei praėjus, ji rašė su E. K. pareiškimą dėl šio įvykio ir kas kur nunešė pareiškimą-ji nežino. Ji vėliau klausė dukros dėl pareiškimo, ši atsakė, kad nešė pareiškimą į policiją, bet tiksliai aplinkybių nežino. L. Z. parodė, kad A. R. sudavė vieną smūgį, bet stiprų, nes S. Z. gal du metrus nulėkė nuo smūgio ir nugriuvo. Ar buvo daugiau smūgių suduota, ji nematė. Viskas vyko labai greitai. Į klausimą ar sudavus smūgį E. K. buvo kilusi grėsmė, kad S. Z. toliau smurtaus- L. Z. atsakė, kad atsakyti negali, viskas vyko labai greitai. Po konflikto ji išėjo iš namų, nes norėjo, kad viskas aprimtų ir konfliktas neišsiplėstų. (b.l. 40-41)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. K. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus apie savo patėvį, kuris su jos mama gyvena apie 10 metų. 2015 metais sausio pradžioje, dienos tiksliai pasakyti negali, ji, mama ir S. Z., jos patėvis, buvo namuose. Buvo pas juos atėjęs patėvio draugas į svečius, kuris išėjo apie 18 val. Po to į jos kambarį atėjo patėvis, jis buvo išgėręs, pradėjo keiktis, išėjo, po to vėl atėjo ir vėl išėjo – tai buvo gal 3-4 kartus, tuo metu mama bandė kitame kambaryje užmigdyti vaiką. Kažkuriuo metu mama jai atnešė į kambarį brolį ir ji nuėjo tvarkytis į virtuvę, o patėvis vaikščiojo po namus rėkaudamas. Ji su mama palaukė kol jis nueis parūkyti ir suruošė vaiką, E. K. paskambino A. R., kuris buvo jos draugas, kad jis atvažiuotų ir išėjo į lauką, nes namuose triukšmavo patėvis, kuris buvo gerokai girtas, - norėjo, kad jis aprimtų-užmigtų ir tada jos grįžtų namo. Joms išėjus su mama ir vaiku į lauką, po poros minučių atvažiavo A. R. ir jos įsėdo pas jį į automobilį, nes mama norėjo užmigdyti vaiką ir lauke buvo šalta. Pabuvo automobilyje apie 20 minučių ir vaikas negalėjo užmigti, mama pasakė, kad grįš su vaiku namo. Mama išėjo namo, ji su draugu nutarė važiuoti į Vilnių, bet nuvažiavo iki Grigiškių ir paskambino mama paprašė, kad jie grįžtų, nes tėvas triukšmavo, ji norėjo pabūti su jais kol tėvas nurims. Jie grįžo prie namų, ji su A. R. užlipo į trečią aukštą, užėjo su juo į namus. Mama jos kambaryje rengė vaiką, o patėvis vaikščiojo keikėsi, bandė paimti vaiką. E. K. norėjo paimti vaiko vėžimėlį, patėvis juos pamatęs priėjo ir pasisveikino su A. R. ir nuėjo link virtuvės, ir vos įžengęs į virtuvę paprašė, kad A. R. išeitų už durų. E. K. pasakė, kad A. R. neišeis, nes reikia, kad jis padėtų išnešti vėžimėlį –tada jis griežtu tonu pasakė, kad A. R. išeitų ir jis išėjo, uždarė duris, patėvis pradėjo E. K. įžeidinėti: „Ty tvar neblogadarnaja, “ ir dar kažką įžeidžiamo sakė, bet ji dabar neatsimena- į tai nekreipė dėmesio. Mama tuo metu rinko daiktus. E. K. suprato, kad jis nenorėjo, kad jos išeitų ir paliktų jį vieną ir tada E. K. jam pasakė, kad dėl to , kad jis triukšmauja jos negali būti ir jis tada supyko ir priėjo prie E. K. ir rankomis sugriebė jai už gerklės, ji bandė atitraukti jo rankas ir kažkaip ranka užkabino buto durų rankeną, tuo metu patėvis nuo jos atsitraukė ir atsidarė buto durys ir ji pamatė, kad už durų stovi A. R., pakvietė jį užeiti į namus sakydama: „Užeik greičiau išnešam vežimėlį“. A. R. užėjo į koridorių ir prie jo priėjo patėvis, sakė , kad E. K. yra jam nedėkinga, kad ji myli savo tėvą, o jo nemyli. E. K. jam pasakė, kad jis eitų miegoti, nes A. R. tai neįdomu ir tada patėvis ranka sudavė E. K. kairę galvos pusę, jai skaudėjo, ir tada A. R. jam ranka sudavė smūgį į veidą- kažkur į apačią tiksliai pasakyti negali. Po to smūgio patėvis koridoriuje nukrito ant vežimėlio, kuris stovėjo ant žemės, po kelių sekundžių jis atsistojo. Mama buvo kambaryje ir ar viską matė, E. K. pasakyti negali. Po to kai patėvis atsistojo šoko ant A. R. ir bandė jį smaugti, buvo sugriebęs už kaklo ir A. R. bandė atitraukti jo rankas nuo savęs, sugriebė patėviui už rankos ir ją pasuko, atstūmė nuo savęs ir patėvis iš koridoriaus kažkur dingo – girdėjo jo balsą –jis sakė, kad A. R. atsakys už tai ką padarė, kad jam nedovanos. E. K. paėmė vaiką ir su A. R. išėjo pro duris ir tuo pačiu laiku mama griebė tašę ir išėjo su jais. Jie pabuvo automobilyje, A. R. buvo nubėgęs į jų namus, atnešė mamos batus, paltą ir jos tą naktį nakvojo pas patėvio brolį. E. K. negali pasakyti kodėl nekvietė policijos tą dieną -jie šeima, kiekvienoje šeimoje visko būna, bet po poros dienų dėl šio fakto parašė pareiškimą ir tą pareiškimą atidavė A. R., jis sakė, kad jis parašys irgi pareiškimą ir abudu pareiškimus atiduos į policiją. Ji nesidomėjo ar jis pareiškimą perdavė policijai, kodėl nesidomėjo, paaiškinti negali. Kodėl pati neperdavė pareiškimo policijai –pasakyti negali, pati kalta, kad tuo nepasidomėjo. Kiek žino- A. R. jos patėviui sumokėjo 1000 eurų už padarytą sužalojimą. (b.l. 43-44)
Ikiteisminio tyrimo 2015-07-14 akistatos tarp nukentėjusiojo S. Z. ir įtariamojo A. R. metu, S. Z. parodė, kad 2015 m. sausio 3 d. apie 19 val. A. R. su E. K. užėjo pas jį namus. Jis paprašė, kad A. R. išeitų iš jų namų, nes jis S. Z. nepatinka. Jis išėjo, S. Z. uždarė duris, susibarė su E. K., į koridorių užėjo A. R. ir sudavė, turbūt ranka, į žandikaulį ir S. Z. nugriuvo. Atsikėlė ir miglotai prisimena kas vyko, A. R. S. Z. sulaužė pirštą, dar kartą sudavė smūgį į veidą. Atsimena, kad žmona su podukra ir su A. išėjo ir po kelių minučių A.užėjo su draugu. Jie kažko ieškojo bute- S. Z. tuo metu skambino į greitąją pagalbą. Paskui jis buvo E. K. kambaryje ir turbūt išėjo, S. Z. skaudėjo, buvo šoke, todėl ne viską atsimena. Į klausimą kiek jam buvo suduota smūgių – atsakė, kad neatsimena, bet po pirmo smūgio nugriuvo ir iš akių ėjo žiežirbos. Į klausimą ar buvo išgėręs-atsakė, kad ne. Į klausimą ar bandė vėliau taikytis po konflikto-atsakė, kad A. R. bandė su juo taikytis, atnešė 500 litų, S. Z. pinigų iš pradžių neėmė ir A. R. išeidamas grasino. Tada atėjo jo dėdė pas juos į namus, namuose buvo žmona ir E. K., grasino, kad nepamirštų, kad pas juos auga sūnus ir pasiūlė 1000 EUR. Tada jis jų nepaėmė, po to į automobilį iškvietė E. K. ir S. Z. žmoną, tai buvo sausio viduryje, A. R. su savo mama įkalbėjo jas, kad jos gintų A. R.- jis už tai joms padės pinigais-apie tai S. Z. pasakojo žmona. Jis paskambino A. R. ir pasakė, kad už tai jį paduos į teismą. Po to jis buvo atėjęs su savo mama kitą dieną pas juos į namus ir buvo A. B., S. Z. giminaitis, ir jo mama. A. R. mama jam grasino, sakė, kad paims advokatą ir S. Z. pasodins. Jeigu -jis paims 1000 EUR iš A. R. – S. Z. niekas nelies. Po dviejų dienų S. Z. paėmė 1000 EUR , kuriuos jam davė A. B. ir A. R.. Jokių raštelių, kad jie vienas kitam neturi pretenzijų- nerašė. Pinigus S. Z. paėmė, kad ramiai gyventi, A. R. sakė, kad pinigus paėmė laikinai ir dar pagalvos. Po to S. Z. gulėjo ligoninėje, jis jo nelankė, grasino ir todėl S. Z. kreipėsi į policiją. (b.l. 95-96)
Ikiteisminio tyrimo akistatos 2015-07-14 tarp įtariamojo A. R. ir nukentėjusiojo S. Z. metu, A. R. parodė, kad 2015 m. sausio 3 d. jam E. K. parašė žinutę ir paprašė atvažiuoti. Ji išėjo su mama ir vaiku į lauką, į jo automobilį, nes tarp jos ir patėvio vyko konfliktas. Jos išėjo pabūti, kol patėvis nusiramins, galvojo, kad jis užmigs, nes jis buvo girtas. Jie pasėdėjo automobilyje, mama pasakė, kad eis į viršų, nes pradėjo verkti vaikas, E. K. siūlė pabūti, bet mama paėmė vaiką ir nuėjo namo. Jis su E. K. išvažiavo ir gal po 5 minučių-atrodo jai paskambino mama ir paprašė atvažiuoti. Jie atvažiavo, užėjo į namus, mama stovėjo su vaiku koridoriuje, šalia stovėjo S. Z.- jis kažką rėkavo, paprašė A. R., kad jis išeitų. E. K. pasakė, kad jis liks, S. Z. vėl pradėjo rėkti, kad jis išeitų. E. K. paprašė, kad A. R. išeitų -jis išėjo, uždarė duris ir girdėjo už durų, kad vyksta bute barnis, sklido garsai. Vėliau E. K. atidarė duris ir pasakė, kad jis užeitų- A. R. užėjo, vyko barnis, ant E. K. buvo sakomi keiksmažodžiai, kažką jis jai aiškino, A. R. stovėjo prie jos, S. Z. pasakė, kad į jį nežiūrėtų, nes eis muštis. Tada pradėjo ant E. K., A. R. matė, kad patėvis jai rankomis sudavė smūgį į galvą. A. R. S. Z. nustūmė nuo E. K., jis parkrito, vėliau atsistojo ir griebė A. R. už gerklės ir pradėjo smaugti, A. R. paėmė jį už rankų ir nustūmė nuo savęs, jis vėl nukrito, ir tuo metu A. R. su E. K., jos mama ir vaiku išėjo. A. R. parodė, kad smūgių S. Z. suduota nebuvo, kodėl pas jį buvo sulaužytas žandikaulis-nežino. S. Z. buvo girtas. A. R. nebuvo į butą atėjęs su kitu asmeniu. Vėliau po konflikto bandė taikytis. Buvo pas S. Z. užėjęs praėjus kažkiek laiko, kalbėjosi kas įvyko, klausė kaip galima išspręsti šį nesusipratimą, jis pasakė, kad nori pinigų. A. R. paklausė- kiek, jis atrodo sakė -10 000 -15 000 – nepaklausė kokia valiuta. A. R. pasakė, kad neturi tokių pinigų. S. Z. sakė, kad nebus pinigų- bus teismas, jį pasodins. Po kažkiek laiko bandė kalbėtis, visi buvo susirinkę pas S. Z. namie- buvo jo brolis, žmona, sūnėnas, E. K. ir ėjo kalba apie konkrečią sumą. Dėl nieko nesutarė, išsiskyrė. A. R. S. Z. davė 1000 EUR, nes jis prašė pinigų už sveikatą, pinigus S. Z. perdavė A. B.. Tą pačią dieną kai buvo perduoti pinigai –Lentvario policijoje surašė, kad A. R. ir S. Z. vienas kitam neturi pretenzijų, ir matė, kad jis irgi kažką rašė- ką jis rašė –nematė. S. Z. išėjęs iš ligoninės iš A. R. reikalavo dar pinigų. Į advokato klausimą kiek laiko vyko konfliktas 2015 m. sausio 3 d. –A. R. atsakė, kad kiek laiko vyko visas konfliktas- laiko neskaičiavo, nepamena -praėjo pusė metų. Į klausimą kokiam pavidale rašė dokumentą dėl susitaikymo ir kur jis yra- A. R. atsakė, kad nuovadoje jam blanką davė pareigūnas, ir A. R. parašė, kad pretenzijų neturi, tą blanką atidavė į rankas pareigūnui. Kas buvo duota S. Z. –jis nematė. S. Z. giminaitis matė šį blanką. Išėjo kartu su A. B. iš nuovados, jokių rankų paspaudimų su S. Z. tą dieną nebuvo. Rankų paspaudimas buvo prieš pinigų atidavimą. Rašytame dokumente policijoje nebuvo minimi pinigai dėl susitaikymo. (b.l. 95-96)
Akistatos tarp liudytojos E. K. ir nukentėjusiojo S. Z. metu , kiekvienas laikėsi savo duotų parodymų. E. K. akistatos metu atsakydama į advokato klausimus parodė, kad jokio draugo su A. R. nematė. Tą dieną ilgai miegojo, kai atsikėlė pas juos buvo atėjęs patėvio draugas, jo nepažįsta, nuo 16.00 val. tikrai buvo namuose, mama su vaiku buvo namuose. Pas S. Z. buvo atėjęs draugas ir ji mano, kad jie gėrė, nes ant stalo stovėjo virtuvėje atidarytas degtinės butelis. Ji su mama išėjo iš namų apie 19 val., pabuvo automobilyje apie 20-30 min., tada mama išėjo, dar važiavome gal 15 min., ir grįžo ir tada konfliktas vyko gal 15 minučių. (b.l. 45-46).
2015-02-27 Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 606/15(01) nurodoma, kad S. Z. padaryta dešinės plaštakos III-o piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas, apatinio žandikaulio lūžiai dešinės pusės 2-3 dantų srityje ir kairės sąnarinės ataugos srityje, viršutinio kairės pusės 2-o danties lūžis šaknies srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-01-03. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos III-o piršto vidurinio pirštakaulio ir apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. (b.l. 15-17)
VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas specialistas O. P. paaiškino, kad S. Z. padaryti kūno sužalojimai mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, t.y. vienu trauminiu poveikiu darant dešinės plaštakos trečio piršto sužalojimą, kitu trauminiu poveikiu- apatinio žandikaulio lanko dešinės pusės ir kairės sąnarinės ataugos lūžius. Trečiu poveikiu- viršutinio kairės pusės antro danties lūžį. Tikėtina, kad dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas padarytas sugriebiant už pastarojo piršto ir jį pasukant, kiti sužalojimai padaryti smūgiuojant, t.y. suduodant smūgį į apatinio žandikaulio dešinė pusę. Neatmetama galimybė, kad viršutinio kairės pusės danties lūžis galėjo įvykti dėl to paties smūgio į apatinio žandikaulio dešinė pusę ir apatiniams dantims atsitrenkus į viršutinius. Mažai tikėtina, kad tai galėjo įvykti dėl tiesioginio smūgio į kairės pusės viršutinio danties projekciją. Dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas yra kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apatinio žandikaulio lūžiai, dešinės pusės antro-trečio dantų srityse ir kairės sąnarinės ataugos srityje –kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kairės pusės viršutinio antro danties lūžis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant visumoje, visi nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi nustatyti sužalojimai daugiau būdingi smūgio sudavimui, suduodant du konkrečius smūgius-vieną sugriebiant už piršto ir jį pasukant, kitas- suduodant į apatinio žandikaulio dešinė pusę. Apatinės žandikaulio kairės pusės sandūrinės ataugos lūžis įvyko dėl sąnarinės ataugos pertempimo po smūgio į apatini žandikaulio dešinė pusę. (b.l. 60-61)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas Ž. I. 2015-07-29 tarnybiniame pranešime nurodo, kad neturi pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.02-2-00307-15 A. R. ir S. Z. paaiškinimo, kadangi jei pastarieji asmenys būtų pateikė dokumentus ar paaiškinimus, jie būtų prisegti prie medžiagos Nr.87-At-00049-15. (b.l. 78)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)
LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. R. kaltu savęs nepripažįsta įvykdęs nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d., teikdamas, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygom gindamas E. K. nuo S. Z. užpuolimo.
Pažymėtina, kad būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veiką, kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau šie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti išvadas apie būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, t. y. kėsinimąsi ir gynybą, o ne nuo išimtinai kaltinamojo gynybinės pozicijos baudžiamojo proceso metu
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011)..
Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-137/2010).
Taigi kaltinamasis A. R. teigia, kad atrėmė S. Z. užpuolimą prieš E. K. nustumdamas S. Z., o pastarasis krisdamas galėjo susižaloti. Neigia sudavęs jam smūgius, nurodo, kad nukentėjusįjį pastūmė du kartus – pirmą kai S. Z. sudavė smūgį E. K., antrą kartą, kai S. Z. pripuolęs prie jo ir bandė jį smaugti, todėl besigindamas suėmęs nukentėjusiajam už rankų jį atstūmė nuo savęs ir jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių ir kaip prieštaraujančius Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos specialisto išvados rezultatams t.y. nukentėjusiojo S. Z. patirtų sužalojimų lokalizacijai.
Teismas tuo pačiu pažymį, kad tiek kaltinamojo tiek ir nukentėjusiojo parodymuose yra prieštaravimų skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes.
Teismas ir nukentėjusiojo parodymus vertina kritiškai toje dalyje, kad nukentėjusysis nepripažino fakto, kad būtent jis faktiškai išprovokavo šį konfliktą aiškinamas, kad jis nenaudojo fizinės jėgos E. K. atžvilgiu. Tokie nukentėjusiojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja ne tik liudytojos E. K. parodymams, bet ir prie šios baudžiamos bylos prijungtos baudžiamos bylos Nr. 1-83-272-2016 medžiagai, kurioje S. Z. buvo kaltinamas nusikaltimų numatytų LR BK 140 str. 1 d., (4 epizodai) 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. padarymu nukentėjusios E. K. atžvilgiu. Ši byla buvo nutraukta BK 38 str. pagrindu nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Kaip matyti ir byloje esančio susitaikymo protokolo S. Z. pilnai ir visiškai pripažino savo kaltę dėl 2015-01-03 d. įvykdytos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusios E. K. atžvilgiu.
Liudytojų L. Z. ir E. K. tiek teisminio tymo metu duoti parodymai apie įvykio aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys išskyrus E. K. teismo metu duotus parodymus dalyje dėl to, kad ji nurodė, kad A. R. konflikto metu stūmė nukentėjusįjį, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. R. nuketėjusiajam sudavė smūgį ranka į veido sritį. Kitų liudytojų teisme duoti parodymai tiesioginės įrodomosios reikšmės šioje byloje sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausymą neturi.
Specialisto išvadoje Nr. G 606/15(01) yra nurodyta, kad S. Z. padaryta dešinės plaštakos III-o piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas, apatinio žandikaulio lūžiai dešinės pusės 2-3 dantų srityje ir kairės sąnarinės ataugos srityje, viršutinio kairės pusės 2-o danties lūžis šaknies srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-01-03. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos III-o piršto vidurinio pirštakaulio ir apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Todėl teismo vertinimu tokie sužalojimai negalėjo atsirasti vien tik nuo pastūmimo kritimo ant grindų ar krentant atsitrenkimo į koridoriaus kampą (staktą) ar koridoriuje stovėjusį vaikišką vežimėlį. Tai patvirtino ir teismo metu apklaustas specialistas O. P..
Teismas vertindamas šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teisminio tyrimo metu išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamasis A. R. įvykdė nusikaltimą numatytą BK 138 str. 1 d. t.y. A. R. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2015-01-03 apie 19.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini),, Trakų rajone, koridoriuje, po įvykusio konflikto tarp S. Z. ir E. K., priėjęs prie S. Z., tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį S. Z. į veidą, ko pasėkoje pastarasis nukrito ant grindų. S. Z. atsikėlus ir priėjus prie jo, sugriebė S. Z. už dešinės rankos trečiojo piršto ir jį pasuko, tuo savo nusikalstamais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžius dešinės pusės 2-3 dantų srityje ir kairės sąnarinės ataugos srityje, viršutinio kairės pusės 2-o danties lūžį šaknies srityje, dešinės plaštakos III piršto vidurinio pirštakaulio išnirimą, Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė S. Z. sveikatą, nes dėl dešinės plaštakos IIII-o piršto vidurinio pirštikaulio ir apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Teismas tokią išvadą daro, kadangi mano, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog iki to momento, kai A. R. kumščiu sudavė S. Z. į veido sritį, S. Z. realiai siekė sužaloti E. K. ir toks kėsinimasis būtų buvęs tiek pavojingas, akivaizdus, realus bei kėlęs grėsmę E. K. ar A. R. sveikatai ar gyvybei. Teismas mano, kad šioje situacijoje realaus pavojaus E. K. gyvybei ar sveikatai nebuvo, o smūgis, kurio pasėkoje S. Z. buvo sužalotas buvo suduotas tuo metu kai S. Z. sudavęs smūgį E. K. realios grėsmės jau nekėlė, todėl vertinant šią situaciją bei nukentėjusiojo ir kaltinamojo jėgų santykį (kaltinamasis jaunas ir fiziškai stipus) tokie A. R. veiksmai -smūgio sudavimas nukentėjusiajam buvo akivaizdžiai neadekvatūs sukeltai grėsmei, nebereikalingi ir pertekliniai tuo metu siekiant apginti E. K..
Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo A. R. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. R. veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis A. R. ankščiau teistas nebuvo. Jis ankščiau yra administracine tvarka baustas (nuobaudos negaliojančios), VšĮ Trakų psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje neregistruotas, narkologinėje įskaitoje neregistruotas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. R. BK 138 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2214,91 eur žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo S. Z. civilinis ieškinys dėl 221, 22 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti tik turtinę žalą. Teismas mano, kad neturtinės žalos priteisimas iš kaltinamojo būtų perteklinis, kadangi atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, kurių pasėkoje jis buvo sužalotas, todėl teismas mano, kad neturtinė žala iš kaltinamojo turėtų būti nepriteistina. Taip pat, atsižvelgiama ir į tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos jam jau kaltinamasis yra atlyginęs 1000 eurų neturtinę žalą, todėl toks neturinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam teismo nuomone yra pakankamas. Teismo vertinimu nukentėjusiojo pateikti su patikslintu civiliniu ieškiniu įrodymai dėl turinės žalos priteisimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Taip pat pilnai yra tenkintinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2214,91 eur žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2 d.
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant A. R. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš A. R. – 2214,91 Eur. turtinės žalos civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai
Priteisti iš A. R. 221,22 Eur turtinės žalos civilinio ieškovo S. Z. naudai .
Priteisti iš A. R. nukentėjusiojo S. Z. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.