Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nusprendžiu pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendis (išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį) ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai viešių darbų;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešių darbų;

8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

9) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. 2020 m. birželio 16 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K., 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 00.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo, bendro naudojimo laiptinėje, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: sudrausmintas A. Š. dėl nederamo jo elgesio (garsiai leidžiamos muzikos), rodydamas savo priešišką požiūrį į nukentėjusiąją A. Š. garsiai šaukdamas ir vartodamas necenzūrinį žodį, naudojamą bjauriai, šlykščiai, atstumiančiai moteriai apibūdinti, agresyviai kvietė nukentėjusiąją prieiti taip gąsdindamas A. Š. dėl galimo smurto jos atžvilgiu. Po to, nukentėjusiajai būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), tęsė savo grasinimus smurtauti, tai yra, vartodamas necenzūrinius žodžius kvietė nukentėjusiąją išeiti iš buto. Po to, nukentėjusiajai apie jo elgesį pranešus policijos pareigūnams, jis perėjo prie vandališkų veiksmų ir grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, tai yra, daužydamas A. Š. buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris garsiai šaukdamas: „tau bus galas, bus mirtis“, grasino nukentėjusiajai smurtu ir sugadino duris. Po to, apie jo elgesį sužinojus aplinkiniams, jis, laikydamas rankoje peilį ir agresyviai klausdamas bendro naudojimo laiptinėje stovėjusios nukentėjusiosios bei į pagalbą atskubėjusių asmenų apie jam reiškiamas pretenzijas, tęsė grasinimus sužaloti ar sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 00.00 val. būdamas savo bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie surašė protokolą. Prieš tai jo kaimynė A., kurios pavardės jis nežino, jam pasakė, kad iškvietė policiją, todėl jis ėjo su kaimyne aiškintis. Norėdamas atidaryti kaimynės buto duris, jis paėmė už rankenos ir šią nulaužė, t. y. rankeną nulaužė netyčia, paprasčiausiai stipriau linktelėjo, matyt tiek ir tereikėjo. Nepavykus pasikalbėti su kaimyne, jis grįžo į savo butą. Kaimynės buto durų nedaužė, už durų nerėkavo ir rankenos tyčia nelaužė. Surašius protokolą dėl garsiai leidžiamos muzikos, jis buvo priėjęs prie kaimynės A. buto durų, bet jokių grasinimų neišsakė, tik užgauliojo necenzūriniais žodžiais ir grįžo į savo butą. Po to jis ėjo į bendro naudojimo virtuvę pasiimti pasidaryto maisto. Su savimi rankoje turėjo peilį. Išėjęs iš buto jis pamatė kaimynę A. ir dar du iš matymo pažįstamus tos pačios laiptinės gyventojus, kurių vardų jis nežino. Moteris pasakė patildyti muziką. Eidamas į virtuvę, tuo pačiu kaip ir link minėtų asmenų, jis pasakė: „kas jums nepatinka“. Peilio atkišęs į koridoriuje esančius žmones nebuvo ir tikrai nedarė kažkokių agresyvių veiksmų, kas galėjo žmonėms sukelti baimę. Neprisimena, ar su moterimis buvęs vyrukas jam ką nors sakė, bet vėliau visi trys nuėjo į A. butą. Jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė ką reikėjo ir grįžo į butą. Būdamas bute matė, kad vėl atvažiavo policija, bet jis pareigūnams durų nedarė. Taip pasielgė gal nebenorėdamas daugiau konflikto. Savo kaltę pripažįsta tik dėl užgauliojimo necenzūriniais žodžiais ir netyčia nulaužtos rankenos. Tiksliai neprisimena, bet gal po kelių dienų, jis siūlė A. sutvarkyti durų rankeną, bet kaimynė nesutiko. Su kaimyne A. nesutarimai prasidėjo 2020 m. birželio mėnesį, kada jis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Nuo to laiko kaimynė pastoviai prie jo kabinėjasi dėl įvairių dalykų, ką nors pasakius iš karto pradeda rėkti ir grasinti policija (b. l. 177-180).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais išvardintais sekančiai.

Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 23.55 val., kaimynas T. K., grįžęs į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pradėjo garsiai leisti muziką. Išėjusi iš buto ji koridoriuje sutiko T. K., kuriam pasakė, kad patildytų muziką. T. K. iš karto agresyviai puolė link jos, šaukdamas, kad: „ateini čia žertva, ką mentus kviesi“. Ji išsigandusi apsisuko ir, nubėgusi į savo butą, užsirakino duris. T. K. pradėjo daužyti jos buto duris. Būdama bute ji T. K. pasakė, kad eitų nuo jos durų. Ji išsikvietė policiją. T. K. buvo nuėjęs nuo jos buto durų, tačiau kol atvyko policijos pareigūnai, dar du kartus buvo priėjęs prie jos buto durų, šaukė: „išlįsk, žertva“, daužė jos buto duris. Atvykus policijos pareigūnams ji išėjo iš savo buto. Pabendravusi su policijos pareigūnais pastebėjo, kad yra įlenktos jos buto skardinės durys bei nulaužta rankena. Pabendravęs su policijos pareigūnais, T. K. vėl pradėjo daužyti jos buto duris ir pasakė: „tau bus galas, bus mirtis“. Tuo metu tokie T. K. žodžiai ją išgąsdino, nes tą vakarą ji su kaimynu konfliktavo ir pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs. Šiuo metu mano, kad T. K. grasinimai nebuvo ir nėra realūs, taip kaimynas išreiškė savo pyktį. Priėjęs prie jos buto durų, T. K. padaužė ir pasakė: „išlįsk, žertva“. Ji dar kartą iškvietė policiją bei paskambino sūnui M. Z., kuriam pasakė, kad kaimynas jai neduoda ramybės, daužo duris. Sūnus paskambino kaimynui D., kurio kitų anketinių duomenų ji nepamena, ir paprašė iki jos ateiti. D. kartu su savo mama A. atėjo pas ją į namus. Jai atidarius buto duris, pamatė, kad T. K. yra bendro naudojimo balkone. T. K. staigiai įėjo į savo butą ir tada A. sušuko, kad T. K. su peiliu. Ji, D. ir A. greitai įbėgo į jos butą ir ji užrakino duris, nes buvo išsigandusi ir nenorėjo problemų. Tuo metu T. K. koliojosi. Kaip ji suprato, T. K. išsigando, kad ji jau nebe viena, ir daugiau prie jos buto durų nėjo. Ji pati T. K. rankose peilio nematė, tačiau jai kaimynė A. pasakė, kad T. K. turėjo ilgą peilį, tamsios spalvos rankena. T. K. dažnai būna neadekvatus, agresyvus, kiek žino, įkalinimo įstaigoje yra atlikęs bausmę. Konflikto metu ji fiziškai nenukentėjo, patyrė didelį stresą ir išgąstį. Po įvykio T. K. siūlėsi pakeisti nulaužtą jos buto durų rankeną, bet ji atsisakė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes padaryta turtinė žala jai yra mažareikšmė (b. l. 24-27, 28-31).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 00.30 val., į sutuoktinio D. B. telefoną paskambino kaimynės A. Š. sūnus M.. Atsiliepus telefonu M. jai pasakė, kad kažkas negerai mamai ir paprašė nueiti ir padėti. Nuėjusi pas namo kaimynę A. Š., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), šią sutiko prie buto durų. A. Š. jai pasakė, kad yra didelės problemos su kaimynu T. K., t. y. keliamas didelis triukšmas, muzika, jau buvo atvykusi ir išvažiavusi policija, o supykęs dėl iškviestos policijos T. K. buvo atėjęs ir spardė buto duris, kurios, kaip matėsi, buvo įlenktos (įlenkta skarda) ir nulaužta durų rankena. Ji užėjo į A. Š. buto vidų, kalbėjosi. Tuo metu iš T. K. buto girdėjosi garsi muzika. Pas kaimynę A. Š. atskubėjo ir jos sūnus D. B., kuriam taip pat paskambino A. Š. sūnus M.. Visi trys išėjo į koridorių ir kaip tik tuo momentu iš savo buto išėjo T. K.. Ji ramiu tonu pasakė: „Tomai, būk geras, pritildyk“. T. K. iš karto tapo agresyvus ir tuo metu visi pamatė, kad T. K. kairėje rankoje laiko juodą gana didelį, virš 20 cm ilgio, virtuvinį peilį. Ją ir kitus nuo T. K. skyrė maždaug 4 metrai. T. K. pradėjo artintis ir agresyviai klausė: „kas nepatinka“. Sūnus D. B. dar klausė: „ką tu čia darai, ko puoli?“, bet ji sūnų sulaikė ir visi įbėgo atgal į A. Š. būtą ir ten užsirakino. T. K. į buto duris nesitrankė, bet labai trankėsi bendroje virtuvėje. A. Š. vėl iškvietė policiją dėl T. K. veiksmų, bet atvykus policijai T. K. užgesino šviesą, išjungė muziką ir į savo butą policijos pareigūnų neįsileido. Ji su sūnumi grįžo į savo butą ir nuėjo miegoti (b. l. 43-46).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie vidurnaktį degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), gėrė kavą. Tuo metu iš vaikystės draugo M. Z. sulaukė skambučio, kuris greitai paaiškino, jog kaimynas su grasinimais susidoroti braunasi į mamos būtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs minėtu adresu, jis nuėjo į M. Z. mamos butą. Buto duris atidarė M. Z. mama A. Š., pas kurią jau svečiavosi ir jo mama A. B.. A. Š. paaiškino, jog yra labai išsigandus, kadangi bandė žodžiu sudrausminti ramybės metu stipriai triukšmaujantį savo kaimyną T. K., gyvenantį tame pačiame namo aukšte. A. Š. teigimu, po pasakymo, kad patildytų muziką, T. K. pradėjo grasinti A. Š., kad užmuš. Išsigandus T. K. reakcijos į prašymą patildyti muziką, moteris nubėgo pas save į butą ir užsirakino. Tuomet T. K. pradėjo daužyti buto duris ir rėkė, jog papjaus ir užmuš bei išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl A. Š. ir paskambino savo sūnui. Išklausęs draugo mamos poziciją, jis nuėjo prie T. K. buto durų, norėdamas sudrausminti asmenį dėl labai didelio muzikos triukšmo. Iš minėto buto išėjo T. K. kuriam jis pasakė, jog dabar yra naktis ir pritildytų leidžiamą muziką bei leistu kaimynams ilsėtis. T. K. jam atsakė: „Kas tau yra?“ ir nuėjo į savo butą. Po kelių minučių T. K. vėl atėjo į koridorių, tik šį kartą dešinės rankos plaštakoje laikė virtuvinį peilį ir atsistojęs į kovinę poziciją pradėjo šaukti: „Ateini čia“ bei pradėjo eiti link jo ir moterų. Jis kartu su savo mama bei A. Š. greitai įbėgo į pastarosios butą ir užsirakino duris. Tuomet minėtas asmuo pradėjo daužyti buto duris, rėkdamas: „atidaryk“. Bedraskydamas duris T. K. nulaužė buto durų rankeną. Po kurio laiko asmuo pasišalino į savo butą. Tuomet sulaukę policijos pareigūnų išėjo iš minėto buto. Garsi muzika jau buvo išjungta. Tą vakarą T. K. daugiau ramybės netrukdė. Kaimynas T. K. pasižymi dažnu girtuokliavimu bei stipriais agresijos priepuoliais. Jis T. K. pretenzijų neturi (b. l. 49-52).

Iš 2020 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra bendrabutis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrabučio antro aukšto koridoriuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys skardinės, rudos spalvos. Iš koridoriaus pusės dalis metalinės durų rankenos yra nulaužta. Ant durų matyti įlenkimas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) prieškambaryje ant stalo yra metalinės durų rankenos dalis, kuri apžiūros metu paimama. (b. l. 12-13, 15-18).

Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. B. 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 23.51 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad kaimynas T. K. labai garsiai klausosi muzikos, apspardė pranešėjos duris. Kartu su vyr. patruliu V. G. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. Š., kuri paaiškino, kad kaimynas T. K. garsiai leidžia muziką ir spardo į jos buto duris. T. K. surašytas Administracinio Nusižengimo protokolas dėl triukšmo. 01.27 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad kaimynas T. K. vaikšto su peiliu, virtuvėje kažką daužo. Nuvykus nurodytu adresu, minėtame bute girdėjosi muzika, languose degė šviesa, tačiau T. K. durų neatidarė. Pareiškimo dėl grasinimų rašymui iškviesti NVRS tyrėjai (b. l. 21).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. K. 2020 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl M. Z. apklausos nurodyta, kad telefonu susisiekta su A. Š. sūnumi M. Z. ir paprašyta papasakoti viską, ką jam pasakojo paskambinusi mama. Bendraudamas telefonu M. Z. nurodė, kad apie 00.30 val. jam paskambino labai susijaudinusi ir išsigandusi mama, kuri pasakė, kad atsitiko nelaimė. Paklausus, kas nutiko, mama pasakė, kad kaimynas nulaužė rankeną. Tada M. Z. pradėjo aiškintis, kaip tai nutiko, nes kaimynas ne pirmą kartą agresyviai elgiasi. Mama sakė, kad kaimynas ją puolė, nes paprašė pritildyti muziką. Koridoriuje mama ir kaimynas apsižodžiavo ir, kaip sakė mama, kaimynas pradėjo šią vytis. Išsigandusi mama nubėgo namo ir užsidarė duris, o kaimynas pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, daužyti duris. Pradžioje, kaip sakė mama, kaimynas spardė kojomis, vėliau pradėjo tampyti rankeną, dėl ko ši nulūžo. Kaip sakė mama, kaimynas pastoviai grasino, sakė, kad jai bus galas, jisai ją nužudys, kad jai atsirūgs. Tada, kiek pamena, mama sakė, kad kaimynas atsitraukė nuo durų. Išėjusi mama pamatė nulaužtą rankeną. Po to vėl prasidėjo gaudynės, kaimynas mamą gaudė, galiausiai ji užsirakino namuose ir paskambino M. Z., kuriam papasakojo, kas nutiko. Mama vis sakė, kad bijo, todėl M. Z. paskambino kaimynui, t. y. vaikystės draugo D. B. tėvui, ir paprašė nueiti pažiūrėti, kas vyksta. D. B. tėvui atsisakius nueiti, M. Z. paskambino draugui D. B., kuris kaip tik buvo netoli namų. M. Z. draugo paprašė nuvažiuoti ir patikrinti. Kiek suprato M. Z., D. B. nuvažiavus į apačią jau buvo nusileidusi D. B. mama ir jie abu įėjo į koridorių. Visą laiką jis su D. B. bendravo telefonu. Netrukus iš savo buto išlindo Tomas, kuris pradėjo vytis su virtuviniu peiliu ir D. B. sakė: „ko čia atėjai“. Pamatęs peilį D. B. kartu su savo mama nubėgo į M. Z. mamos butą ir užsirakino. Tada iškvietė policiją. Taip pat M. Z. pokalbio metu paminėjo, kad dar iki atvažiuojant D. B. mama jau buvo kartą iškvietusi policiją. Kaip pasakojo D. B., kaimynas antrą kartą atvykusių policijos pareigūnų neįsileido. Iš Vilniaus atvykus į (duomenys neskelbtini) viskas jau buvo truputį nurimę, mama buvo šiek tiek nusiraminusi, bet vis tiek matėsi stresas ir nuovargis, taip pat matėsi, kad yra emociškai išsekusi. Toks kaimyno elgesys sutrikdė jo poilsį ir laisvalaikį, jį labai papiktino (b. l. 55-57).

Išdėstyti ir teismo įvertinti bei aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina ir įrodo, kad T. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: sudrausmintas A. Š. dėl garsiai leidžiamos muzikos, rodydamas savo priešišką požiūrį į nukentėjusiąją A. Š. garsiai šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, agresyviai kvietė nukentėjusiąją prieiti taip gąsdindamas A. Š. dėl galimo smurto jos atžvilgiu. Po to, nukentėjusiajai būnant bute, tęsė savo grasinimus smurtauti, t. y. vartodamas necenzūrinius žodžius kvietė nukentėjusiąją išeiti iš buto. Po to, nukentėjusiajai apie jo elgesį pranešus policijos pareigūnams, jis perėjo prie vandališkų veiksmų ir grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, t. y., daužydamas A. Š. buto duris garsiai šaukdamas: „tau bus galas, bus mirtis“, grasino nukentėjusiajai smurtu ir sugadino duris. Po to, apie jo elgesį sužinojus aplinkiniams, jis, laikydamas rankoje peilį ir agresyviai klausdamas bendro naudojimo laiptinėje stovėjusios nukentėjusiosios bei į pagalbą atskubėjusių asmenų apie jam reiškiamas pretenzijas, tęsė grasinimus sužaloti ar sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog nukentėjusiąją tik užgauliojo necenzūriniais žodžiais bei netyčia nulaužė durų rankeną, tačiau jo kaltę, viso kaltinimo apimtyje, pilnai įrodo nukentėjusiosios bei įvykio liudytojų duoti parodymai, byloje esantys tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje surinkti įrodymai, kurie pagrindžia, jog T. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje viešoje vietoje, t. y. bendrojo naudojimo koridoriuje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kadangi šie tyčiniai T. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai bei nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

T. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 184-186).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, taip pat į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. T. K. padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus viešajai tvarkai. Jis ankščiau yra teistas, tačiau ne už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, o naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas recidyvistu (b. l. 68-83, 85-153), penkerių metų laikotarpyje daug kartų baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra sumokėjęs (b. l. 154-166), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo registraciją psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto registruose byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, tačiau įvertinus pirmiau paminėtas T. K. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad tik 2020 m. birželio 16 d. atlikus laisvės atėmimo bausmę, vėl yra kaltinamas dėl veikos, padarytos 2020 m. rugsėjo 25 d., todėl skirtinas ilgesnis laisvės apribojimo bausmės terminas, nei prašo prokurorė, t.y. skirtinas savo dydžiu artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu skiriant atitinkamus įpareigojimus bei draudimus. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Nors baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis T. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nėra pagrindo.

T. K. 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 181-182) palikti galioti nepakeistą iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. K. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: durų rankenos dalį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kuri 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu perduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19, 20), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bei paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: durų rankenos dalį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kuri 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu perduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti T. K., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.