Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir Z. M. skundus dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis R. S., AB DnB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl priverstinai varžytynėse paduodamo turto įkainojimo.

Antstolio R. S. kontoroje yra vykdomos Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)/2010-07-12, Nr. (duomenys neskelbtini)/2010-07-12, Nr. (duomenys neskelbtini)/2010-07-12, Nr. (duomenys neskelbtini)/2010-07-14 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš V. B. ir Z. M. išieškotojo AB DNB bankas naudai, priverstinai iš varžytynių parduodant V. B. ir Z. M. turtą, t. y.: prekybos patalpas, pat. 13-2, 13-3, 13-17, 7-1 iki 7-5, bendras plotas 288,17 kv. m, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); parduotuvę, buvęs 2C2p, bendras plotas 1 170,50 kv. m, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Kaunas.

2015 m. liepos 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo įkainojo prekybos patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, 810 000 Eur suma, pastatą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkainojo 420 000 Eur suma.

2015 m. rugpjūčio 4 d. V. B. pareiškus prieštaravimus dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/02269, antstolis 2015 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700 Eur už ekspertizės atlikimą per 15 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą; atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo. Pareiškėjas V. B. 700 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą neįnešė.

2016 m. vasario 29 d. patvarkymu antstolis R. S. pareiškėjų skundų netenkino, skundų nagrinėjimą perdavė Kauno apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismo nutartis nemotyvuota, nutartyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o iš esančių teismo argumentų negalima padaryti logiškos išvados kodėl teismas taip nusprendė, todėl toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu.

Antstolis nepagrįstai nusprendė vykdyti varžytynes, kuriose turtas1 ir turtas2 pardavinėjami kartu už bendrą kainą, nors tiek turtas1, tiek turtas2 buvo įkainoti savarankiški turtiniai vienetai. Toks antstolio sprendimas užkerta kelią kiekvieną iš daiktų realizuoti atskirai, kas turtą1 ir turtą2 padaro nepatrauklų pirkėjams, kadangi daiktai yra savarankiški ir visiškai nesusiję, o pirkėjai yra verčiami tokius daiktus įsigyti kartu.

Vykdomosiose bylose turtas1 ir turtas2 įkainoti nepagrįstai ir neteisėtai. Turto varžytynės buvo pradėtos vykdyti remiantis antstolio pozicija, jog turto bendra vertė yra 1 230 000 Eur, t. y. nuo tokios sumos buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina varžytynėse. Turto įkainojimo pagrindas – UAB „OBER-HAUS“ parengtas 2015-04-09 Ekspertizės aktas Nr. 1450 EKZ 2015 ASP KAUN (Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nurodyta, kad turto1 rinkos vertė – 810 000 Eur, o turto2 rinkos vertė – 420 000 Eur. Šios Ekspertizės akte nurodytos vertės be jokio gilinimosi į jų pagrįstumą buvo perkeltos į įkainojimo patvarkymą. Tiek Ekspertizės akte, tiek įkainojimo patvarkyme yra padaryta esminė klaida, kuri be jokių papildomų argumentų aiškiai patvirtina turto įkainojimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Turtas1, kurio plotas 288,17 kv. m, buvo įkainotas 810 000 Eur suma (2 810,84 Eur/kv. m), o turtas2, kurio plotas 1 170,50 kv. m, įkainotas 420 000 Eur (358,82 Eur/kv. m). Turtas1, kuris yra greta turto2 tuo pačiu adresu, kurio plotas 4 kartus mažesnis už turto2 plotą buvo įkainotas 2 kartus daugiau už turtą2. Ekspertizės akte buvo padaryta grubi eksperto klaida, t. y. sumaišytos turto1 ir turto2 rinkos vertės – turtas1 buvo įkainotas tiek, kiek buvo nustatyta turto2 vertė, o turtas2 buvo įkainotas tiek, kiek buvo nustatyta turto1 vertė.

Į vykdomąsias bylas yra pateikti rašytiniai įrodymai (įvertinimo ataskaita Nr. RE13-009 ir įvertinimo ataskaita Nr. RE13-008), kurie patvirtina kardinaliai skirtingą turto1 ir turto2 rinkos vertę. Profesionalus turto vertintojas UAB „REACON“ yra atlikęs tiek turto1, tiek turto2 vertinimą ir yra nustatęs, jog (a) turto1 rinkos vertė yra 150 602,41 Eur (520 000 Lt); (b) turto2 rinkos vertė yra 497 567,19 Eur (1 718 000 Lt). Su atskiruoju skundu papildomai teikiamas turto vertintojo UAB „Lituką“ ir Ko atliktas Turto vertinimas, kuris patvirtina įvertinimo ataskaitoje Nr. RE13-009 ir įvertinimo ataskaitoje Nr. RE13-008 nurodomų duomenų apie turto1 ir turto2 rinkos vertę teisingumą. Turto vertintojas UAB „Lituką“ ir Ko, atlikęs turto1 ir turto2 vertinimą, nustatė, kad turto1 rinkos vertė yra 157 000 Eur, turto2 rinkos vertė yra 574 000 Eur.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog turto1 vidutinė rinkos vertė 200 000 Eur, turto2 vidutinė rinkos vertė 597 000 Eur. Vidutinė rinkos vertė nustatyta 2015 m. liepos 31 d., todėl yra neabejotinai aktuali.

Antstolis privalėjo paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi. Nepagrįstas ir neteisėtas turto įkainojimas lemia itin reikšmingas pasekmes pareiškėjo atžvilgiu, nes toks turto įkainojimas lemia varžytynių kainas, kurios yra tiesiogiai susijusios su kitomis teisėmis ir pareigomis vykdymo procese (pvz., pareiga mokėti likusią skolos dalį; teise pasiūlyti savo pirkėją). Pareiškėjas sutinka atlyginti visas pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidas tuo tikslu, jog vykdomosiose bylose būtų užtikrintas teisėtumas.

Pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų iš vis neturėjo būti priimti nagrinėti, o juos priėmus, byla turėjo būti nutraukta. Turtas įkainotas 2015 m. liepos 21 d. patvarkymu. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad būtų pateikę antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Pareiškėjai tik praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo turto įkainojimo pateikė skundą, kuriame teigia, kad neteisingai yra įkainotas turtas, t. y. kvestionuoja antstolio 2015 m. liepos 21 d. patvarkymą. Todėl pareiškėjai yra praleidę CPK 512 straipsnyje nustatytus naikinamuosius terminus. Apie tai, kad turtas bus parduodamas kaip vienas kompleksas, pareiškėjas V. B. turėjo sužinoti gavęs antstolio 2015 m. spalio 16 d. patvarkymą. Pareiškėjas V. B. yra praleidęs 20 dienų terminą skundui pateikti. Teismui nenutraukus civilinės bylos, skundų padavimo terminų praleidimas sudaro pagrindą skundus atmesti.

Vykdomojoje byloje, siekiant pašalinti abejones dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ekspertizę atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Antstolis turtą įkainojo remdamasis atlikta turto vertės nustatymo ekspertize. Nėra pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ atlikta ekspertize. Ekspertizės akte duoti pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados, turto ekspertizė buvo atlikta ekspertui apžiūrėjus konkretų vertinamą nekilnojamąjį turtą, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto individualias savybes, ypatumus ir privalumus, lemiančius šio konkretaus objekto vertę. Turto vertintojo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų, nebuvo ir nėra nuginčyta teisme. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie galimą kitokią, nei nustatyta ekspertizės metu, turto rinkos kainą, ar motyvų, leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Be to, antstolis neturėjo jokio pagrindo skirti naują ekspertizę turto, kurio kaina buvo nustatyta ekspertizės būdu. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie turto vertę nelaikytinos tinkamu įrodymu, kadangi masinio vertinimo būdu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o tik nustatomos verčių ribos, be to, turto vertės nustatomos jų net neapžiūrėjus, tuo tarpu turto vertintojas kiekvieną nekilnojamąjį daiktą įkainojo individualiai. Pareikėjo pateikiamos UAB „REACON“ įvertinimo ataskaitos Nr. RE 13-009 ir Nr. RE 13-008 vertintinos kritiškai, nes pastarosios atliktos pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti vertinamos nepriklausomomis. Todėl antstolis pagrįstai pareiškėjo pateiktą ataskaitą vertino kartu su kitais nagrinėjamojoje byloje esančių įrodymų kontekste. Aplinkybės, kad nėra pateikta jokių įrodymų apie kitokią turto vertę, nei yra atlikta ekspertizė, antstoliui nesudarė pagrindo abejoti dėl UAB „OBER-HAUS“ nustatytos kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl priverstinai parduodamo turto varžytynėse įkainojimo

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo - varžytynių vykdymo, kai parduodamas turtas – du savarankiški objektai yra įkainoti bendrai. Apeliantas teigia, kad tiek turtas1, tiek turtas2 buvo įkainoti kaip savarankiški turtiniai vienetai, tačiau varžytynės paskelbtos ir jie įkainoti bendra 1 230 000 Eur suma. Toks antstolio sprendimas užkerta kelią kiekvieną iš daiktų realizuoti atskirai, kas turtą1 ir turtą2 padaro nepatrauklų pirkėjams, kadangi daiktai yra savarankiški ir visiškai nesusiję, o pirkėjai yra verčiami tokius daiktus įsigyti kartu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto pardavimas komplekse neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Jeigu vykdomajame dokumente, kuris apibrėžia vykdymo ribas, nėra nustatyta kitaip, antstolis, kuris vadovauja vykdymo procesui, turi teisę spręsti, kokiu būdu organizuoti turto pardavimą iš varžytynių. Svarbu, kad toks sprendimas neprieštarautų vykdymo proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – teisėms bei teisėtiems interesams ir, įgyvendinus antstolio priimtą sprendimą, būtų realizuotas esminis varžytynių tikslas – kuo didesne kaina parduoti areštuotą turtą.

Byloje nustatyta, kad abu nekilnojamieji daiktai yra tuo pačiu adresu, o skolos suma skundžiamų antstolio veiksmų dienai yra apie 3,5 mln. Eur, kas reiškia, jog skolai padengti yra būtina parduoti visą turtą, kuris įvertintas 1 230 000 Eur suma. Pažymėtina ir tai, jog tokiam turto komplekse pardavimo būdui neprieštaravo išieškotojas, kurio pozicija aptartu klausimu yra ypač svarbi. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis veikė neteisėtai ir pažeidė skolininkų, tarp jų – ir apelianto, teises ir teisėtus interesus.

CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Turto vertę nustačius ekspertui, antstolis privalo ja vadovautis.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Ekspertizės akte buvo padaryta grubi eksperto klaida, t. y. sumaišytos turto1 ir turto2 rinkos vertės – turtas1 buvo įkainotas tiek, kiek buvo nustatyta turto2 vertė, o turtas2 buvo įkainotas tiek, kiek buvo nustatyta turto1 vertė. Turtas1 – prekybos patalpos, kurių bendras plotas 288,17 kv. m eksperto buvo įvertintos 420 000 Eur, o turto2, 1 170,50 kv. m parduotuvė, įvertinta 820 000 Eur. Kaip rodo bylos medžiaga, kad šio eksperto nustatyta verte ir buvo įkainotas 2015 m. liepos 21 d. patvarkymu areštuotas ginčo turtas ir antstolio patvarkymu buvo sumaišyta objektų vertė. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės priimto antstolio patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo teisėtumui, nes turtas yra įkainotas remiantis 2015 m. balandžio 9 d. ekspertizės aktu Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN, abu objektai bendrai įvertinti 1 230 000 Eur suma.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo V. B. pateiktos UAB „REACON“ įvertinimo ataskaitos Nr. RE13-009 ir Nr. RE13-008 vertintinos kritiškai, nes jos atliktos pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti vertinamos nepriklausomomis. Vertinimo užsakovas yra pareiškėjas (skolininkas) - suinteresuotas byloje asmuo, o pati įvertinimo ataskaita nelaikytina ekspertize, nes specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas - eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Be to, UAB „REACON“ įvertinimo ataskaitomis Nr. RE13-009 ir Nr. RE13-008 turto vertės nustatytos 2013 m. gegužės 7 d., tuo tarpu ekspertizės aktu Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN turto rinko vertė buvo nustatyta 2015 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo UAB „REACON“ atliktos turto įvertinimo ataskaitos. UAB „REACON“ vertintojas, atlikdamas darbą, vadovavosi užsakovo pateikta informacija, jo paaiškinimais, vertinamo sklypo matavimo plano ir inventorinės bylos kopijomis, VĮ Registrų centro duomenimis ir kt., t. y. įvertino nekilnojamąjį turtą atsižvelgdamas į masinį vertinimą, ne individualizuotą.

Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 2016 m. kovo 30 d. UAB „Lituka“ ir Ko ginčo turto vertinimo ataskaitų santrauką, kurioje nurodyta, kad turto1 rinkos vertė yra 157 000 Eur, turto2 rinkos vertė yra 574 000 Eur. Šie rašytiniai duomenys, kaip ir UAB „REACON“ įvertinimo ataskaitos apelianto teigimu patvirtina kardinaliai skirtingą turto1 ir turto2 rinkos vertę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Iš apelianto duomenų matyti, kad turto1 ir turto2 rinkos vertė, lyginant su nustatyta verte ekspertizės aktu Nr. 14560 EKZ 2015 ASP KAUN, yra mažesnė, vadinasi apeliantas siekia, kad turtas būtų įvertintas mažesne kaina, arba apeliantas, skųsdamas antstolio veiksmus, vilkina vykdymo procesą. Pažymėtina, kad tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesas vykdymo procese yra parduoti iš varžytynių turtą kiek įmanoma didesne kaina, kad būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas, o skolininkui - maksimaliai sumažėtų įsiskolinimas kreditoriui. Šiuo gi atveju, apeliantas teikia į bylą duomenis apie turto įvertinimą mažesnėmis kainomis, negu buvo įvertintas turtas atlikus individualią ginčo turto vertės ekspertizę.

Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. V. B. pareiškus prieštaravimus dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/02269, antstolis 2015 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700 Eur už ekspertizės atlikimą per 15 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą; atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo. Nustatyta, kad pareiškėjas V. B. 700 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą neįnešė.

2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui V. B. pateikus skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, 0070/10/02270, 0070/10/02271, 0070/10/02272, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio 2015 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą „Dėl skolininko V. B. skundo „dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/10/02269, 0070/10/02270, 0070/10/02271, 0070/10/02272; bei panaikinti 2015 m. liepos 21 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ šiose bylose Nr. 0070/10/02269, 0070/10/02270, 0070/10/02271, 0070/10/02272, antstolis 2015 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu nurodė skirti papildomą ekspertizę, įpareigojant V. B. sumokėti 700 Eur už ekspertizės atlikimą per 10 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą; atlikus papildomą turto ekspertizę ir pasikeitus turto vertei, priimti naują patvarkymą dėl turto įkainojimo. Nustatyta, kad iki 2015 m. spalio 16 d. pareiškėjas V. B. neįmokėjo 700 Eur už ekspertizės atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Taigi, pareiškėjui V. B. per antstolio nustatytus terminus neįmokėjus lėšų išlaidoms papildomai ekspertizei atlikti dėl skolininkų pateiktų prieštaravimų, antstolis pagrįstai neskyrė papildomos ekspertizės.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.