- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-230-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10480-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda;
- 281 straipsnio 7 dalį 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir V. V. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.
Nustatytas 24 mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš V. V. nuspręsta išieškoti 6960 eurų sumą, atitinkančią automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 3 d., apie 20.03 val., viešoje vietoje, prie „Žalgirio arenos“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui, šlapinosi matant aplinkiniams asmenims, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, todėl būdamas sustabdytas policijos pareigūnų ir nuvestas prie tarnybinio policijos automobilio administracinio nusižengimo įforminimui, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus už neteisėtą pageidaujamą neveikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus, tiesiogiai kelis kartus pasiūlė susitarti, siūlydamas piniginį atlygį 10 eurų, Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams A. M., Ž. K. ir E. R. už tai, kad išvengtų administracinės atsakomybės, prašydamas policijos pareigūnų nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, tuo siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veiklos, vykdant įgaliojimus, būdamas policijos pareigūnų įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 227 straipsnyje už valstybės tarnautojo papirkimą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ant tarnybinio automobilio Hyundai IX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio skydo, padėjo 2 (dvi) 5 eurų nominalo kupiūras Nr. VA5276273402 ir ZB0052457829, tokiu būdu tiesiogiai davė 10 eurų vertės kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą. Šiais savo veiksmais V. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.
2. Taip pat V. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 14 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kai kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį sušvelninant jam paskirtą bausmę. Teigia, kad jam paskirta bausmė per griežta, kadangi teismas neatsižvelgė į apelianto šeimos turtinę padėtį, buvo pažeistas bausmės proporcingumo principas, taip pat teismas šiuo atveju, bendrindamas apeliantui paskirtas bausmes, turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą.
3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, ką teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodoma, kad apeliantas padėjo išaiškinti nusikaltimą, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, netrukdė ikiteisminio tyrimo atlikimui, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Galiojančių administracinių nuobaudų apeliantas neturi, teisiamas pirmą kartą, materialinė žala buvo visiškai atlyginta. Apeliantas nuo baudžiamosios bylos atnaujinimo jokių teisės pažeidimų nepadarė.
3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į asmens turtinę bei šeimos padėtį. Nurodo, kad yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba UAB „E“ inžinieriumi-projektuotoju ir gauna 1150 eurų atlyginimą, 350 eurų motinystės išmoką vaikui, žmona niekur nedirba, prieš tai nuo 2018 m. kovo mėn. 6 mėnesius buvo bedarbis. Nurodo mokantis lizingui, vaikų ir žmonos gyvybės draudimui, todėl teigia, jog pastarojo šeima pragyvena sudėtingai.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. V.
Motyvuojamoji dalis
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas, jam paskirta bausmė, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., reglamentuojančio bausmės ir jos paskirties principus, BK 54 str. , reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuostatų.
6. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu bei bausmę už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios pastarasis teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmes, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui V. V. skiriamų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
7. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam V. V. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, parinko švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies numatytam minimumui, vadovaudamasis šios bausmės skyrimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Apeliantas praeityje neteistas (t 1, b.l. 87), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už vairavimą girtam (t 1, b.l. 82-86), yra dirbantis, negydytas psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 1, b.l. 94, 97). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinių nusižengimo registro duomenis, pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančius apeliantą. Nors apeliantas skunde nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, tačiau kaip matyti iš apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis nėra linkęs laikytis įstatymų, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir visiškai nedaro dėl jų išvadų. Būdamas baustas administracine tvarka už vairavimą girtam, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, paskyrė apeliantui pačią švelniausią bausmę – baudą. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, matyti, kad tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam V. V. paskirtą baudos bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė V. V. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti mažinant jos dydžius, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra.
8. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas bausmes turėjo bendrinti apėmimo būdu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju bausmės už skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas apeliantui buvo bendrintos vadovaujantis ne veikų skirstymu į rūšis, o BK 64 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimą nuteistajam, kai neatlikus bausmės padaro naują nusikalstamą veiką. Toks bausmių bendrinimas šiuo atveju teisingas, kadangi apeliantui būnant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pastarasis padarė naują nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl apelianto skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
9. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto turtinę padėtį, sprendžia, kad V. V. mažintinas konfiskuotino automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio AB SEB bankas, vertės dydis. Apeliantas nurodo, kad vienintelis šeimoje dirba, turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė niekur nedirba, pats apeliantas prieš tai 6 mėnesius buvo bedarbis, todėl dar ir dabar skolingas tėvams, taip pat turi ne vieną finansinį įsipareigojimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas V. V. dirba UAB „E“ inžinieriumi-projektuotoju, gauna 1150 eurų atlyginimą, taip pat iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad pastarasis turi lizingo įsipareigojimą, kur kas mėnesį moka bankui 195 eurus, neišmokėta automobilio dalis sudaro 6000 eurų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. V. nustatyta turtinė prievolė gali itin atsiliepti jo šeimai, kuri šiuo atveju nėra kalta. Dėl šių motyvų kolegija, atsižvelgusi į tokią apelianto ir jo šeimos turtinę padėtį, atitinkamai mažina apylinkės teismo nustatytą išieškotiną konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą iki 3000 eurų. Toje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
10. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį.
Pakeisti sprendimą dėl konfiskuotino turto – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės išieškojimo: iš V. V. išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės – 3000 eurų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.