Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009-05-22 nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jam skirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš T. T. L. K. 1004,80 Lt turtinei žalai atlyginti, 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 13 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, šalia A. S. sodybos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio metu tyčia sudavė V. N. metaliniu vamzdžiu vieną smūgį į kairį žastą bei penkis smūgius į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimus kairiajame žaste, stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais smakro dešinėje pusėje, dešiniame skruoste ir nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kraujosruva dešinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kaktos kairės pusės minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių bei po smegenėlių minkštaisiais dangalais, kraujosruvomis galvos smegenų kamiene; nuo padarytų galvos sužalojimų visumos V. N. galvos smegenys buvo suspaustos po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, jos pabrinko ir dėl to nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė V. N. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, o tuo pačiu padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad nuteistasis neginčija šių teismo išvadų. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra susiję su jam pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausme. Iš skundo matyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės rūšies apeliantas neginčija, tačiau yra nepatenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jam paskirtos bausmės dydžio. Nuteistojo nuomone teismas jam paskyrė per griežtą – vienuolikos metų – laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra lygi vidurkiui bausmės, numatytos BK 129 str. 1 d. sankcijoje. Nurodo, kad teismas, nustatęs dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tik vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirdamas minėto dydžio bausmę neįvertino atsakomybę lengvinančių – sunkinančių aplinkybių kiekio ir jų pobūdžio. Apelianto nuomone, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio santykis turėtų būti vertinamas jo naudai. Argumentuodamas minėtą teiginį nuteistasis remiasi BK 61 str., kuris, nuteistojo nuomone, teismą tiesiogiai įpareigoja įvertinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį ir skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone minėti apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, yra nepagrįsti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Ji turi atitikti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d., turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 str. yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 61 str. nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimas yra tik viena aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę (BK 54 str. 2 d. 7 p.). BK 54 str. 2 d. yra numatyta dar visa eilė aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir t. t. Tai, kad teismas, nustatydamas skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, yra numatyta ir BK 61 str. 2 d.

Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str., t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir tuo padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei per savo tėvus atlygino nukentėjusiajai didesnę dalį turtinės žalos (BK 59 str. 2 d.). Nustatyta ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo lemiamą įtaką nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam pagal BK 129 str. 1 d. vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, įvertino ne tik nuteistojo atsakomybę dvi lengvinančias bei vieną sunkinančią aplinkybes, t. y. jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė neatitaisomas pasekmes, t. y. nužudė jauną žmogų, kurio visiškai nepažinojo, nesant jokių priešiškų tarpusavio santykių. Teismas motyvuotai konstatavo, kad nusikaltimą nuteistasis padarė tik dėl girtumo, nes nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių apeliantas būtų turėjęs bent menkiausią pretekstą būti priešiškai nusiteikęs ir pavartoti smurtą prieš nužudytąjį. Spręsdamas skirtinos bausmės dydį teismas išsamiai išanalizavo bei įvertino ir duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį.

Nuosprendyje nurodyti išsamūs motyvai dėl bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo leidžia teigti, kad skirdamas nuteistajam bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. bei 61 str. nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone T. T. pagal BK 129 str. 1 d. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ją laikyti per daug griežta, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.