Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-18 · Civilinė byla Nr. eB2-1630-221/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
eB2-1630-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01070-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo
A. J., E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1630-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01070-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skonių krautuvėlė“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Skonių krautuvėlė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys: A. J., E. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2020 m. birželio 8 d. BUAB „Skonių krautuvėlė“ nemokumo administratorė UAB „Sesnita“ (toliau – nemokumo administratorė) pateikė teismui prašymą, registracijos Nr. DOK-15735, kuriame prašo UAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą pripažinti tyčiniu, pripažinti, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ tyčinis bankrotas kilo dėl A. J. veiksmų (neveikimo), informuoti prokurorą apie A. J. atliktas nusikalstamas veikas. Nemokumo administratorė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Skonių krautuvėlė“. BUAB „Skonių krautuvėlė“ įsteigta 2016 m. balandžio 14 d. Vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašu, įmonės akcininke nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 25 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) buvo E. J. Įmonės direktorės pareigas nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. ėjo E. J., o nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 25 d. direktoriumi buvo A. J. Paskutinį kartą VĮ Registrų centrui balansas buvo teiktas už 2018 metus. Iš šio balanso matyti, kad įmonė jau 2017 metais turėjo turto už 40 428 Eur, o įmonės įsipareigojimai buvo 44 500 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 33 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 11 500 Eur. 2018 metais įmonė turėjo turto už 64 815 Eur, o įmonės įsipareigojimai išaugo iki 87 681 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 33 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 54 681 Eur. Akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės apibrėžimą. Įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą. Neinformavus kreditorių apie prastą įmonės finansinę padėtį, A. J. gavo iš jų paslaugas, didino kreditorinius reikalavimus. 2020 m. kovo 6 d. nemokumo administratorė išsiuntė paštu UAB „Skonių krautuvėlė“ direktoriui A. J. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties kopiją ir 2020 m. vasario 25 d. administratorės įsakymą Nr. 1 dėl dokumentų ir turto pateikimo. Pranešimas A. J. buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu, laiškas buvo įteiktas 2020 m. vasario 27 d. Teismo nustatytas 15 dienų terminas baigėsi 2020 m. kovo 14 d. A. J. nesusisiekė su nemokumo administratore, neperdavė jai įmonės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas A. J. nevykdė įstatymo ir teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtą bei dokumentus, nemokumo administratorė Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui A. J. Teismas nemokumo administratorės prašymą tenkino iš dalies ir skyrė A. J. 300 Eur baudą, tačiau įmonės turtas ir apskaitos dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti. A. J., kaip įmonės vadovas, nevykdė pareigų organizuoti UAB „Skonių krautuvėlė“ buhalterinę apskaitą, atsakyti už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 9 straipsnis, 21 straipsnio 1, 2 dalys). Neturėdama įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti sudarytų įmonės sandorių, kurie galbūt pažeidžia kreditorių interesus. A. J., tikėtina, tyčia slepia dokumentus, kad nebūtų atskleisti sandoriai, priešingi kreditorių interesams. Nemokumo administratorė, neturėdama įmonės dokumentų, negali organizuoti įmonės turto pardavimo, įmonės sandorių patikrinimo, debitorinių skolų išieškojimo. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas A. J., nemokumo administratorė neturi galimybės atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų pareigų, iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus. Įmonės vadovas pažeidė kreditorių teises, nes, įmonei esant nemokiai, jis ir toliau iš kreditorių gavo paslaugas, didėjo skolos kreditoriams, su jais nebuvo atsiskaitoma. Aplinkybę, kad įmonė buvo nemoki, įrodo 2018 metų balansas ir susikaupusios skolos kreditoriams. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui didėjo nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 27 d., skola išaugo nuo 500 Eur iki 3 954,25 Eur. T. M. 29 504,87 Eur skola priteista 2019 m. vasario 11 d., antstolio išieškota suma – 1 511,53 Eur. G. M. 7 043,87 Eur skola priteista 2019 m. vasario 11 d., antstolio išieškota suma – 6 452,07 Eur. Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) 44,69 Eur skola susidarė 2019 m. kovo 15 d. UAB „Euroeka“ 4 450 Eur skola susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. spalio 3 d. MB „Garo menas“ 923,72 Eur skola susidarė nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2019 m. birželio 28 d. UAB „Aplinkosaugos paslaugų centras“ 1 573 Eur skola susidarė nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. vasario 19 d. UAB „Dezinfa“ 97,83 Eur skola susidarė nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Įmonė nemokėjo kreditoriams skolų nuo 2017 m. lapkričio 30 d., A. J., būdamas įmonės vadovu, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nors tokią pareigą numatė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis. Darytina išvada, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, nes, pirma, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto, patikrinti sudarytų įmonės sandorių, antra, įmonei esant nemokiai, buvo didinami kreditorių įsiskolinimai, nebuvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais.

Nemokumo administratorės prašymas priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, nustatytas 14 dienų terminas kreditoriams pateikti informaciją, galinčią turėti reikšmės UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto pripažinimui tyčiniu, suinteresuotiems asmenims A. J. ir E. J. pateikti atsiliepimams į nemokumo administratorės prašymą.

Atsiliepimas

Suinteresuotiems asmenims A. J. ir E. J. procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, atsiliepimų į prašymą negauta.

Teismo pavedimu kreditoriams apie nemokumo administratorės pareiškimą pranešta nemokumo administratorės išsiųstais pranešimais.

Atsiliepimas

Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo jį tenkinti.

Kitų atsiliepimų į prašymą ar informacijos, galinčios turėti reikšmės UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto pripažinimui tyčiniu, negauta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš UAB „Skonių krautuvėle“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. balandžio 14 d. Įmonės vadove nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo E. J., o nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. J. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Skonių krautuvėlė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Sesnita“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teisme 2020 m. birželio 8 d. gautas nemokumo administratorės prašymas dėl UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl taikytinos teisės

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

Šalies argumentai

Nemokumo administratorė prašyme dėl UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo įvertinti buvusio UAB „Skonių krautuvėlė“ vadovo A. J. veiksmus (neveikimą) nuo 2018 metų. Bendrasis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Šio teisės principo išimtį numato teisės principas lex benignior retro agit (įstatymas pagerinantis padėtį galioja atgal), nustatantis, kad teisės aktai atgal laike gali galioti, nebent jais sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinamas pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.

ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Vadinasi, sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020 išaiškino, kad įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl taikytina teisė, galiojusi galbūt tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimo metu. Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ne nemokumo administratorės nurodytos JANĮ normos, o ĮBĮ normos, susijusios su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

Motyvuojamoji dalis

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Teismas, spręsdamas dėl tyčinio įmonės bankroto, turi nustatyti, ar tyčinio bankroto požymiai buvo nulemti sąmoningo blogo įmonės valdymo. Sąmoningą blogą įmonės valdymą rodo reikšmingų aplinkybių, susijusių su įmonės valdymu, visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1291-407/2020).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo UAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą pripažinti tyčiniu, motyvuodama tuo, kad įmonės vadovas A. J. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė jau nuo 2018 metų buvo nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir buvo nemoki, netinkamai organizavo UAB „Skonių krautuvėlė“ buhalterinę apskaitą, neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto ir dokumentų. Darytina išvada, kad nemokumo administratorė UAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose nustatytais pagrindais. Dėl šių tyčinio bankroto požymių teismas pasisako atskirai.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Viena įstatyme nustatytų įmonės vadovo pareigų yra tinkamas, savalaikis reagavimas į įmonės nemokumo problemas. Ši pareiga nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Skonių krautuvėlė“ iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje nurodyta, kad iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto atsakovės UAB „Skonių krautuvėlė“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, jog UAB „Skonių krautuvėlė“ turėjo turto iš viso už 64 815 Eur (ilgalaikio turto už 14 383 Eur, trumpalaikio turto už 50 432 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 87 681 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54 681 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „Skonių krautuvėlė“ nurodytu laikotarpiu veikė nuostolingai, nuostoliai sudarė 18 794 Eur. Vadovaudamasis šia informacija, teismas sprendė, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Skonių krautuvėlė“ jau buvo nemoki. Kadangi UAB „Skonių krautuvėlė“ nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, teismas nurodė neturintis pagrindo manyti, jog jos finansinė padėtis yra pagerėjusi. UAB „Skonių krautuvėlė“ nepateikė teismui duomenų, kad ji tebeturi 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą turtą. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Skonių krautuvėlė“ vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. UAB „Skonių krautuvėlė“ nepateikus duomenų apie turimą turtą ir jo vertę, nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ neturi realaus turto. VSDFV Kauno skyrius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. gruodžio 10 d. buvo skolinga 1 961,49 Eur. Iš viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. vasario 7 d. yra padidėjusi iki 2 791,11 Eur sumos. Iš viešų VMI prie FM 2020 m. vasario 10 d. duomenų teismas nustatė, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma yra 11 345,11 Eur. Išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš UAB „Skonių krautuvėlė“ T. M. (išieškoma suma – 27 717,51 Eur), G. M. (išieškoma suma – 792,13 Eur) naudai. Nurodytų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad teismui žinomi UAB „Skonių krautuvėlė“ įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 42 645,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki. UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto byloje patvirtinti žinomi kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 61 092,46 Eur.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė imperatyvią pareigą įmonės vadovui operatyviai reaguoti į įmonės nemokumą, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga reikšminga saugant įmonės kreditorių interesus, kadangi nemokiai įmonei tęsiant veiklą mažėja jos turtas, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju nustatyta, kad įmonė jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau įmonės bankroto byla pagal UAB „Skonių krautuvėlė“ kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškimą buvo iškelta tik 2020 m. vasario 12 d. Tai reiškia, kad, kaip nurodo nemokumo administratorė, BUAB „Skonių krautuvėlė“ atsakingi asmenys nesiekė vykdyti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Šios aplinkybės nėra nepaneigtos suinteresuotų asmenų A. J. ir E. J., kadangi šie nepateikė atsiliepimų į nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kitų duomenų, paneigiančių nemokumo administratorės prašyme nurodytas aplinkybes.

Nors pagal BUAB „Skonių krautuvėlė“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo 64 815 Eur vertės turto, duomenų apie šio turto egzistavimą suinteresuoti asmenys nepateikė nei nemokumo administratorei, nei teismui. Dėl to yra pagrindas abejoti šio turto buvimu, kas konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Skonių krautuvėlė“. Tokios aplinkybės rodo ne tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą, bet ir aiškias neigiamas šios pareigos nevykdymo pasekmes – kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus iš įmonės turto apsunkinimą (panaikinimą). Tai leidžia teigti, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ atsidūrė tokioje būsenoje, kai ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakingi asmenys nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdami ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Buvęs BUAB „Skonių krautuvėlė“ vadovas A. J. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių buvo pažeista ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, kokių priemonių įmonės vadovas ėmėsi, siekdamas išsaugoti įmonę, atkurti jos mokumą, tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta BUAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog UAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą lėmė buvusio vadovo A. J. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017) leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismų praktikoje nurodoma, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

BUAB „Skonių krautuvėlė“ nemokumo administratorė teismui nurodė, kad buvęs įmonės vadovas A. J. neperdavė jai įmonės dokumentų ir turto. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi buvusiam UAB „Skonių krautuvėlė“ vadovui A. J. paskirta 300 Eur bauda už pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Buvęs BUAB „Skonių krautuvėlė“ vadovas A. J. nepateikė teismui duomenų, kad yra įvykdęs nurodytą pareigą. Buvęs BUAB „Skonių krautuvėlė“ vadovas A. J. nenurodė, dėl kokių priežasčių nemokumo administratorei iki šiol neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018). Buvusiam BUAB „Skonių krautuvėlė“ vadovui A. J. neįrodžius, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ apskaitos dokumentų nemokumo administratorei jis neperdavė dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas konstatuoti netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinės apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta BUAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą lėmė ir galimai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Skonių krautuvėlė“, įmonės kodas 304224340, bankrotą tyčiniu.

Nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Sesnita“, suinteresuotiems asmenims A. J., E. J.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pavesti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Sesnita“ per Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė