Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, išteisintiesiems B. T., L. P., gynėjams advokatams Valerijui Karpovui, Editai Gaubienei, Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V.Kakošino apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3str.1d.1p.).

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( BPK 3str.1d.1p.).

L. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. (2004-02-20 veikos ), ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300str.1d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių (BPK 3str.1d.1p.).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. pagal BK 300 str. 1 d., G. V. pagal BK 228 str. 1d., B. T. pagal BK 228 str. 1 d., A. D. pagal BK 228 str. 1 d., L. P. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., A. Ž. pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-08, 2003-11-20, 2003-11-29, 2004-01-14, 2004-02-07 veikos), 228 str. 1 d. (2004-02-20), 300 str. 1 d., išteisinimo nusprendė panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Tuo pačiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuspręsta: E. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p.), nutraukti; G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą; B. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą; A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą; L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą; L. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p.), nutraukti; A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-08 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-20 veika) paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-29 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 22 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2004-01-14 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 22 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2004-02-07 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2004-02-20 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio (7500 Lt) baudą; A. Ž. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p.), nutraukti. Kitoje dalyje nuosprendis dėl A. K., R. Č., A. M. išteisinimo, paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų B. T., A. D. ir L. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarytų B. T. 2003 m. lapkričio 20 d., A. D. – 2003 m. lapkričio 29 d. ir L. P. – 2004 m. vasario 20 d. bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-20 21 val. – 2003-11-21 02 val. dirbdamas Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio poste, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., inspektoriumi, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto pamainos viršininku A. K., Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamai G. B., su D. J. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-20 apie 22.45 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 10823,72 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 “Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais B. T. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo B. T. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas (BK 228 str. 1 d.).

A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-29 9 – 11 val. dirbdamas Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., inspektoriaus pareigose, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B. su G. B. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10:15 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 12 baldų komplektų, 14311.62 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. D. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas (BK 228 str. 1 d.).

L. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9 val. iki 15 val. dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav. Salaperaugio kaime, inspektoriumi, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., pamainos viršininku A. K., Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-02-20 apie 14:10val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142.31 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais L. P. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. P. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas (BK 228 str. 1 d.).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V.Kakoškino apeliaciniu skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo buvo išteisinti E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. K., A. Ž., panaikinti, kadangi teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl apeliaciniame skunde nurodytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl to apeliantas skunde prašė priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: B. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL (3750 litų) bauda; A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda; L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda. Prokuroras apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais.

Dėl 2003-11-20 epizodo nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pokalbių tarp E. B. ir A. Ž., tarp A. Ž. ir B. T., tarp A. Ž. ir A. K. suvestinėse (t.1., b.l.95-114 ir kt.) nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, kad kaltinamasis A. Ž. organizavo, iš anksto tarėsi su B. T., A. K., kad šie netikrintų E. B. vežamo krovinio, o telefoninių pokalbių tarp Algirdo ir J. Ž. turinio iš viso neanalizavo. Teismas nepagrįstai nelaiko įrodymu kaltinimo pateiktus teisinės pagalbos būdu gautus iš Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2003-11-20 G. B., D. J. ir M. M. įvežė iš Lenkijos 7 komplektus baldų už 10823,72 Lt sumą. Pareigūnas B. T. privalėjo iš atvykstančiųjų pareikalauti, kad pastarieji pateiktų įgijimo dokumentus, sumokėtų importo mokesčius arba prekių į Lietuvos muitų zoną neįleisti. Nuosprendyje neteisingai konstatuojama, kad muitinės pareigūnai tikrino transporto priemonę, kuria G. B. ir bendrakeleiviai atvykdavo į Lietuvą, tačiau jokių pažeidimų nenustatė.

Dėl 2003-11-29 epizodo nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pokalbių tarp E. B. ir A. Ž., tarp A. Ž. ir A. D. suvestinėse nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis A. Ž. organizavo, iš anksto tarėsi su A. D., kad šis netikrintų E. B. vežamo krovinio, praleistų su prekėmis. Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu kaltinimo vien tik pateikus teisinės pagalbos būdu iš Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2003-11-29 E. B., G. B., M. M. įvežė iš Lenkijos 7 komplektus baldų už 10823,72Lt sumą. Pareigūnas A. D. tyčia nereikalavo iš E. B. pateikti visus vežamų baldų dokumentus ir dėl to piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko padarė dodelę žalą valstybės interesams. Nuosprendyje neteisingai konstatuojama, kad A. D. tikrindavo transporto priemonę, kuria E. B. ir bendrakeleiviai atvykdavo į Lietuvą, tačiau jokių pažeidimų nenustatydavo.

Dėl 2004-02-20 epizodo nurodė, jog 2004 m. vasario 20 d. E. B. suklastojo tris keleivio deklaracijas, A. Ž. buvo šių dokumentų klastojimo organizatoriumi bei realizavo suklastotus dokumentus, L. P. – realizavo žinomai suklastotus dokumentus. Be to, L. P. piktnaudžiaudamas tarnyba padėjo išvengti importo muito mokesčių už įvežamas komercinės paskirties prekes-baldus, sumokėjimo. Teismas nenagrinėjo ir neįvertino platesnės muitinės pareigūnų bei verslininkų Gitanos ir E. B. kontaktų bei bendrų veiksmų analizės kontekste. O tai sąlygojo nepagrįsto bei neobjektyvaus išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas nepateikė įrodymų, ar minėti liudytojai nebuvo prieš 2004-02-20 išvykę į užsienį. Kaltinimo duomenimis, nei vienas iš šių asmenų iki 2004-02-20 konkrečiai dėl tą dieną jų vardu deklaruotų baldų įvežimo į užsienį išvykę nebuvo. Teismas nepagrįstai E. V., K.A. M. ir V. Z. šiuo atveju pripažino keleiviais, kurių nelydimą bagažą atvežė E. B.. Vien tai, kad baldai į Lietuvos Respubliką buvo įvežti 2004-02-20 9.51 val., o asmenų duomenis, kurių vardu pildyti keleivių deklaracijas dėl šių baldų įvežimo, E. B. nurodymu surado ir perdavė jam J. Z. tik 2004-02-20 13.48 val., t.y. praėjus net keturioms valandoms po prekių įvežimo, parodo tokio veiksmo kaip deklaracijų pildymas „ant žmonių“ absurdiškumą. Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2004-02-20 E. B., G. B. ir A. V. įvežė iš Lenkijos 11 komplektų baldų už 14142,31 lt. sumą. Lenkų muitinės duomenys prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, kad nurodyti asmenys į Lietuvą įvežė prekių už 5390Lt sumą, ir ne 11 baldų komplektų, o 12 baldų komplektų. Teismas atmetė ikiteisminio tyrimo metu iš Lenkijos Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą gautus įrodymus, nesiimdamas jokių priemonių jiems patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu darytus telefoninių pokalbių garso įrašų teismas netyrė, nors prokuroro nuomone, juos išklausyti buvo tikslinga. Neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų negalėjo būti priimtas teisėtas nuosprendis.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis L. P. prašė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi jis iš esmės motyvuojamas vien tik prielaidomis. Teigia, kad visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog muitinės pareigūnai privalėjo E. B. pareikalauti įvežamų prekių įsigijimo dokumentų ir įvežamų prekių vertę nustatyti pagal sandorio vertės metodą, o ne vadovaujantis „Premi“ duomenų baze, nes muitinės pareigūnas neturi jokios teisės reikalauti fizinį asmenį pateikti prekių įsigijimo dokumentų, jeigu jis jų nepateikia geranoriškai. Teismas visiškai pagrįstai nelaikė įrodymu kaltinimo pateiktus duomenis iš Lenkijos Respublikos, kadangi jie prieštarauja ne tik byloje esantiems dokumentams, bet ir kelia dideles abejones dėl jų patikimumo bei įrodomosios reikšmės.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis B. T. prašė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog skunde nurodyti telefoniniai pokalbiai (tarp jo ir A. Ž.) turi tik informacinį pobūdį, jie vyko tada, kai kaltinime nurodytas automobilis VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo tikrinamas ne tik muitinės pareigūno - liudytojo E. S., bet ir muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno - liudytojo J. Ž.. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiamos tik prielaidos dėl vykstančių asmenų pažinojimo, įvežamų baldų kiekio, jų darboviečių žinojimo, nes išteisintasis jų nepažinojo. Jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, buvo atleistas iš darbo nepagrįstai, tai patvirtina įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2004-11-12 sprendimas, kuriuo jis grąžintas į ankščiau užimtas pareigas.

Teismo posėdyje išteisintieji B. T., L. P. ir jų bei išteisintojo A. D. gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie patvirtina, jog A. D., L. P. ir B. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Aptariamo nusikaltimo esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie buvo būtini, tinkamai atliekant savo pareigas. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo principais. Šių principų laikymasis valstybės tarnyboje realiai garantuoja žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą, teisėtumą visuomenės bei valstybės gyvenime, ekonominę gerovę. Todėl labai svarbi funkcija yra pačios valstybės tarnybos apsauga teisinėmis, tarp jų ir baudžiamosiomis priemonėmis nuo kėsinimosi į valstybės tarnybos normalią veiklą. Valstybės tarnybos darbuotojai yra atsakingi už tam tikrų valstybės įstaigų, institucijų funkcijų vykdymą, arba turi teises bei pareigas teikti žmonėms atitinkamas viešąsias paslaugas, tačiau nevykdydami arba netinkamai, nesąžiningai vykdydami savo pareigas ar pasinaudodami tarnybine padėtimi dėl savo interesų, dezorganizuoja, griauna valstybės tarnybos darbą įvairiose srityse, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiamos žmonių teisės bei laisvės.

Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 228 str. 1 d., yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga 2007-01-04. 29 punktas).

B. T. būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-20 21 val. – 2003-11-21 02 val. dirbdamas Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio poste, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., inspektoriumi, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamai G. B. su D. J. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-20 apie 22.45 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 10823,72 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 “Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais B. T. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo B. T. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

B. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau tokio atvejo, kad iš pareigūnų kas nors prašytų praleisti G. B. ir kitus asmenis, tikrai nebuvo. Net jeigu A. Ž. ir būtų prašęs, jis niekuo nebūtų galėjęs padėti. Tačiau pirmos instancijos teismo posėdžiuose ištirti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Iš 2003-11-20 inspektorių paskirstymo į darbo vietas naktinėje pamainoje grafiko (t. 6, b. l. 169), VSAT prie VRM pažymos (t. 7, b. l. 26) matyti, kad 2003-11-20 Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., muitinės žaliajame – raudonajame kanale dirbo inspektorius B. T.. Aptariamu laikotarpiu nuo 2003-11-20 21 val. iki 2003-11-21 02 val. Lietuvos Respublikos sieną kirto ir į paminėtą muitinės postą automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo G. B., D. J. ir M. M.. Remiantis 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga (t. 6, b. l. 23, 28, 45, 49, 55, 60) nustatyta, kad 2003-11-20 Lenkijos pasienyje D. J. deklaravo 3 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, G. B. deklaravo 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, M. M. – 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, taigi, iš viso jų automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vežama septyni baldų komplektai, už 10823,72 Lt bendroje sumoje (lito ir zloto santykis: 10 zlotų – 7, 48 lito, t. 6, b .l. 66). Kaip matyti iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių laikotarpiu nuo 2003-11-20 21.19 val. iki 2003-11-21 9.57 val., pirmiausia E. B. susisiekė su A. Ž. ir pasakė, jog trise su baldais nori įvažiuoti į Lietuvą bei veža didesnį nei leistina baldų kiekį (t.1, b.l. 93-97). tuomet A. Ž. nurodė E. B. susirasti „B“ T (t.1., b.l. 98-100). Iš tolesnių telefoninių pokalbių tarp A. Ž. ir B. T. (t.1., b.l. 101-132) matyti, kad B. T. informavo A. Ž., jog vežamus baldus nori tikrinti muitinės pareigūnas, įvardinamas „J“, ir šiuos baldus A. K. liepė iškrauti. Vėliau A. Ž. telefonu pranešė B. T., kad į muitinę atvažiuoja dar keturi žmonės, paprašė pareigūno, jog šis duotų jiems deklaracijas ir pamokytų tuos asmenis, jog šie pasakytų, kad atvažiavo iš paskos (t.1., b.l. 123-124). Sekančio telefoninio pokalbio metu A. Ž. paliepė E. B., kad papildomai atvykusius žmones nukreiptų pas B. T. dėl deklaracijų pildymo bei pamokė kaip šie turi pameluoti. Vėlesni telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp A. Ž. ir B. T. bei A. Ž. ir E. B. rodo, kad tas muitinės pareigūnas, kuris įvardinamas „šuniniu“, iškrovė tikrinimui baldus, o B. T. telefonu patvirtino, kad su šiuo tikrinimu „susitvarkys“. Po to pareigūnas E. S. automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežamų prekių kainas nustatė pagal muitinėje naudojamą „Premi“ duomenų bazę, jokių pažeidimų nenustatė (t.7., b.l. 72-74). Po šių pokalbių vykusio telefoninio pokalbio metu (2003-11-21) E. B. jau informavo A. Ž. (t.1., b.l. 130-132), kad žmonės, kurie gabeno baldus, mutinę pravažiavo sėkmingai, dar kartą pripažino, jog baldų buvo vežama daugiau negu yra galima.

Apeliacinio skundo teiginys, kad duomenys, gauti teisinės pagalbos iš Lenkijos Respublikos, būdu yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir yra teisėti, yra pagrįstas, kadangi teisinės pagalbos prašymas į Lenkijos Respubliką išsiųstas pagal BPK 66 str. ir dvišalės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sutarties su Lenkija nuostatas. Šio teisinės pagalbos prašymo pagrindu gauti duomenys patvirtino aplinkybę, jog iš Lenkijos Respublikos E. B. ir su juo (ar su jo žmona) kartu vykę asmenys pastoviai patys deklaruodavo išvežamas prekes (baldus) ir jų vertę Lenkijos Respublikos muitinės pareigūnams, siekdami susigrąžinti sumokėtą Lenkijoje WAT (Lietuvoje atitinkantį PVM), mokestį už išvežamas į užsienį (šiuo atveju – į Lietuvos Respubliką), prekes. Dėl paminėto teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad visais atvejais E. B., jo žmona G. B. turėjo įvežamų į Lietuvą baldų dokumentus su juose nurodyta baldų realia verte. Pažymėtina ir tai, jog iš Lenkijos Respublikos kompetentingų organų gauti dokumentai atitinka BPK 95 str., 96 str. nustatytus reikalavimus, duomenys gauti teisėtais būdais. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo jų nelaikė įrodymais byloje ir be pagrindo jų nevertino.

Iš aptartų įrodymo viseto matyti, jog priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, sugretinus pokalbių tarp A. Ž. ir B. T. turinį ir jų laiką su iš Lenkijos Respublikos gautais duomenimis, galima daryti neginčijamą išvadą, kad B. T. (kaip ir nuteistajam A. Ž.) ne tik buvo žinoma, jog vežamų baldų vertė yra didesnė negu leidžiama pravežti juos neapmokestinamus, bet ir tai, kad B. T., turėdamas pareigą, netikrino vežamo krovinio. Apylinkės teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu teisinės pagalbos būdu iš Lenkijos Respublikos gautų duomenų dėl 2003-11-20 G. B., D. J. ir M. M. iš Lenkijos į Lietuvą įvežtų 7 baldų komplektų už 10823,72 Lt. Ši informacija iš Lenkijos pusės yra patvirtinta pardavėjų išrašytais dokumentais apie iš Lenkijos išvežamus baldus, jų kiekį ir kainą, o iš Lietuvos pusės – informacija apie maksimaliai pakrautą baldais autobusiuką, atvykstantį į Lietuvą, atspindėta slapta užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose tarp E. B. ir A. Ž., tarp A. Ž. ir B. T. bei kitų pareigūnų. Kolegijos manymu, apylinkės teismas taip pat neteisingai nustatė aplinkybę, jog muitinės pareigūnai tikrino transporto priemonę, kuria G. B. ir bendrakeleiviai atvykdavo į Lietuvą, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. B. ir G. B. Lietuvoje vertėsi prekyba baldais, tuo reikalu dažnai vykdavo į Lenkiją ir pastoviai įsiveždavo baldus, dėl ko pamainos muitininkai E. B. net vadino Edvinu „baldiniu“. Tad, būdamas savo srities žinovu bei valdydamas informaciją, gaunamą tiesiai iš paties E. B., A. Ž., B. T. ne tik žinojo, bet ir aiškiai suprato, jog tuo metu G. B. vežami baldai yra komercinės paskirties ir jiems taikyti 2000-01-27 Ūkio ministerijos išaiškinimą Nr. D7-12-603 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimo Nr.199“ 5.2 punkto nuostatų ir atleisti juos kaip keleivius nuo importo muito ir mokesčių, negalima.

Kaip jau minėta, BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nes dispozicija numato, jog dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo turi būti padaroma didelė žala valstybei, tarptautinei viešai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas tarnyba pripažįstamas nusikaltimu. Kaip numato 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 (su vėlesniais pakeitimais) Valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra didelė žala ne tik asmeniui, bet valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir valstybės interesams. Iš ankščiau aptartų B. T. veiksmų matyti, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas muitinės inspektoriaus pareigas, paminėtais veiksmais ignoravo savo tiesioginę pareigą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 “Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą ir tuo iš esmės veikė prieš savo institucijos tikslus (apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui). Tokiais veiksmais buvo pažeisti kaltinime nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai, t.y. tokiais savo veiksmais B. T. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas. Paminėtas B. T. elgesys dėl per muitinės postą automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavusių G. B., D. J. ir M. M. tyčinis netikrinimas jų įvežamų prekių bei jų dokumentų, ne tik sumenkino muitinės tarnybos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetą, sudarė įspūdį, jog valstybės institucijos nevykdo savo pagrindinės funkcijos – tarnauti žmonėms, bet ir šiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė valstybės deklaruojamus konstitucinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus.

Kadangi byloje nustatyta, kad minėtais tyčiniais B. T. veiksmais (tyčinis nusikaltimo pobūdis rodo didesnį veikos pavojingumą) buvo pažeisti jau aptarti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Muitinės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas, sumenkintas valstybės tarnautojo vardas, muitinės autoritetas, darytina išvada, jog dėl tokių valstybės tarnautojo B. T. veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio, žalos patyrė valstybė. Akivaizdu jog yra priežastinis ryšys tarp pasekmių – didelės žalos ir neteisėto B. T. neveikimo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad užimdamas atsakingas pareigas valstybės tarnyboje (būdamas Kalvarijos kelio posto inspektoriumi), B. T. suvokė, kad jo akivaizdžiai neteisėtas tyčinis prekių, gabenamų per Lietuvos Respublikos sieną, netikrinimas diskredituos ir sumenkins Muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip institucijos, autoritetą, dėl to didelės neturtinės žalos patirs valstybė. Byloje nenustatyta, kad B. T. šių padarinių norėjo, tačiau nustatyta, kad, atlikdamas jam inkriminuotus valingus veiksmus, jis sąmoningai leido aptartiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išanalizuoti bylos duomenys patvirtina visų BK 228 str. 2 d. numatytų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą, todėl B. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jis yra baustinas.

A. D. būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-29 laikotarpiu nuo 9 iki 11 val. dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., inspektoriaus pareigose, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B. su G. B. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10.15 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 12 baldų komplektų, bendros 14311,62 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. D. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

A. D. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įvežamas prekes tikrino ir pažeidimų nenustatė, o su A. Ž. jokio susitarimo nebuvo. Tačiau jo kaltė įrodyta pirmos instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad 2003-11-29 9.22 val. A. Ž. paskambino A. D. ir pasakė, jog atvažiuos Edvinas, kuris veža baldus virš normos, tai yra daugiau nei už 1000 Lt vienam asmeniui, kad važiuoja trise, paliks 400 Lt, todėl gali neduoti nei deklaracijų (t. 1., b.l. 143-145). Iš vėlesnių telefoninių pokalbių turinio matyti, jog A. Ž. sako E. B., kad šis važiuotų į muitinę ir susirastų aukštą juoduką muitininką Algį (tai yra A. D.). Kiek vėliau A. D. perskambino A. Ž. ir nurodė, kad Edvinas greičiau važiuotų, nes atvažiuoja tikrintojai. 2003-11-29 10.21 val. E. B. telefoninio pokalbio su A. Ž. metu pasakė, jog muitinę jau pravažiavo, nes atėjęs Algis (A. D.) viską sutvarkė (t. 1., b.l. 146-155). Iš 2003-11-29 inspektorių paskirstymo į darbo vietas naktinėje pamainoje grafiko (t. 6, b. l. 171), VSAT prie VRM pažymos (t. 7, b. l. 27) matyti, kad 2003-11-29 Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., muitinės žaliajame – raudonajame kanale dirbo būtent inspektorius A. D.. Aptariamu laikotarpiu nuo 2003-11-29 10.13 val. Lietuvos Respublikos sieną kirto ir į paminėtą muitinės postą automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo G. B., E. B. ir M. M.. Remiantis 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga (t. 7, b. l. 33, 40, 45, 49, 55, 61) nustatyta, kad 2003-11-29 Lenkijos pasienyje E. B. deklaravo 3 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, B. B. deklaravo 4 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, M. M. – 5 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, taigi iš viso jų automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vežama dvylika baldų komplektų bendroje sumoje už 14311,62 Lt.

Apeliacinio skundo teiginys, kad duomenys, gauti teisinės pagalbos iš Lenkijos Respublikos, būdu yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir yra teisėti, yra pagrįstas, kadangi teisinės pagalbos prašymas į Lenkijos Respubliką išsiųstas pagal BPK 66 str. ir dvišalės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sutarties su Lenkija nuostatas. Šio teisinės pagalbos prašymo pagrindu gauti duomenys patvirtino aplinkybę, jog iš Lenkijos Respublikos E. B. ir su juo (ar su jo žmona) kartu vykę asmenys pastoviai patys deklaruodavo išvežamas prekes (baldus) ir jų vertę Lenkijos Respublikos muitinės pareigūnams, siekdami susigrąžinti sumokėtą Lenkijoje WAT (Lietuvoje atitinkantį PVM), mokestį už išvežamas į užsienį (šiuo atveju – į Lietuvos Respubliką), prekes. Dėl paminėto teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad visais atvejais E. B., jo žmona G. B. turėjo įvežamų į Lietuvą baldų dokumentus su juose nurodyta baldų realia verte. Pažymėtina ir tai, jog iš Lenkijos Respublikos kompetentingų organų gauti dokumentai atitinka BPK 95 str., 96 str. nustatytus reikalavimus, duomenys gauti teisėtais būdais. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo jų nelaikė įrodymais byloje ir be pagrindo jų nevertino.

Sugretinus ankščiau aptartus įrodymus galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. D., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas muitinės inspektoriaus pareigas, paminėtaisiais veiksmais ignoravo savo tiesioginę pareigą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą – tuo iš esmės veikė prieš savo institucijos tikslus (apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui). Tokiais veiksmais buvo pažeisti kaltinime nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai, t.y. tokiais savo veiksmais A. D. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4, 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas.

Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino teisinės pagalbos būdu gautų ir ankščiau aptartų duomenų iš Lenkijos Respublikos bei paminėtųjų telefoninių pokalbių išklotinių. Būtent iš šių aptariamų aplinkybių ir darytina išvada, jog į Lietuvą buvo įvežtas realiai didesnis kiekis, negu leistinas neapmokestinamas gabenamų prekių 1000 Lt vertės vienam asmeniui, pagal tuo metu galiojusio 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ 5.2 punktą. Juolab, kad būdamas savo srities žinovu bei turėdamas informaciją, gautą tiesiai iš paties E. B., A. Ž., A. D. ne tik žinojo, bet ir aiškiai suprato, jog tuo metu E. ir G. B. vežami baldai yra komercinės paskirties ir jiems apskritai taikyti 2000-01-27 Ūkio ministerijos išaiškinimą Nr. D7-12-603 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimo Nr.199“ 5.2 punkto nuostatų ir atleisti juos kaip keleivius nuo importo muito ir mokesčių, negalima.

Paminėtas A. D. elgesys, tai yra tyčinis (kas daro jo elgesį pavojingesnį) netikrinimas per muitinės postą automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. B., E. B. ir M. M. įvežamų prekių bei jų dokumentų ne tik sumenkino muitinės tarnybos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetą. Kaip numato 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 (su vėlesniais pakeitimais) Valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra didelė žala ne tik asmeniui, bet valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir valstybės interesams. O toks A. D. elgesys sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo šios savo pagrindinės funkcijos,

Tokiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė valstybės deklaruojamus konstitucinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Muitinės funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo, sumenkino valstybės tarnautojo vardą, muitinės autoritetą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. D. veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė.

Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp pasekmių – didelės žalos ir neteisėto A. D. neveikimo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad užimdamas pakankamai atsakingas pareigas valstybės tarnyboje (būdamas Kalvarijos kelio posto inspektoriumi), A. D. suvokė, kad jo akivaizdžiai neteisėtas tyčinis prekių, gabenamų per Lietuvos Respublikos sieną, netikrinimas diskredituos ir sumenkins Muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip institucijos, autoritetą, dėl to didelės neturtinės žalos patirs valstybė. Byloje nenustatyta, kad A. D. šių padarinių norėjo, tačiau nustatyta, kad, atlikdamas jam inkriminuotus valingus veiksmus, jis sąmoningai leido aptartiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išanalizuoti bylos duomenys patvirtina visų BK 228 str. 2 d. numatytų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą, todėl A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

L. P. būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9 val. iki 15 val., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav. Salaperaugio kaime, inspektoriumi, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-02-20 apie 14.10 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142,31 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais L. P. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. P. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Tuo metu L. P. dirbo Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio poste, esančio Marijampolės r. sav., Salaperaugio k., inspektoriumi. Jis buvo valstybės tarnautojas ir atliko valdžios atstovo funkcijas. L. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad E. B. tikrino remiantis nustatyta tvarka, su A. Ž. jokio susitarimo nebuvo. Tačiau jo kaltė įrodyta pirmos instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais. Iš šių įrodymų (t. 7, b. l. 30) matyti, kad 2004-02-20, 9.51 val., į Lietuvos Respubliką, automobiliu VW LT 35, tuo pačiu ir į muitinę, įvažiavo E. B., G. B. bei A. V., o minėtą transporto priemonę tikrino muitinės pareigūnas L. P. ir nenustatė pažeidimų. Tuo tarpu 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga, kurios, kaip paminėta anksčiau šiame nuosprendyje, apylinkės teismas be pagrindo nelaikė įrodymais, patvirtina (t. 6, b. l. 34, 44, 30), kad 2004-02-20 Lenkijos pasienyje E. B., G. B. ir A. V. iš viso bendrai deklaravo vienuolika baldų komplektų (atitinkamai keturis, du ir penkis baldų komplektus) 14142,31 Lt vertės (lito ir zloto santykis: 10 zlotų – 7, 48 lito, t. 6, b .l. 66). 2004-02-20 laikotarpiu tarp 9 val. ir 15 val. E. B. susisiekė telefonu su A. Ž.. Telefoninių pokalbių metu A. Ž. ir E. B. susitarė, jog pastarasis dar su dviem keleiviais įveš į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos 11 baldų komplektų, bendroje 14142,31 Lt sumoje, šios prekės bei jų dokumentai muitinėje bus netikrinami, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muitų režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną“, už šias įvežtas prekes nebus nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad 2004-02-20 9.19 val. A. Ž. pasakė R. Č., jog „baldinis“ (tai yra E. B.) nori grįžti, R. Č. pažadėjo, jog nueis pakalbėti dėl šio reikalo su L. P. (t.3, b.l. 54-55). 2004-02-20 9.25 val. R. Č. perdavė savo telefoną L. P. ir šis tiesiogiai bendravo su A. Ž. dėl „baldinio“ įvažiavimo. A. Ž. prašė L. P., kad užtartų „baldinį“ ir pastarasis sutiko (t.3., b.l. 56-57). Aptarti telefoniniai pokalbiai rodo, jog ir L. P. gerai pažinojo pastoviai baldus vežantį E. B., vadino jį pravarde „baldiniu“, taigi, puikiai suvokė, jog E. B. tokiu būdu užsiima komercine veikla. Iš vėlesnių telefoninių pokalbių matyti, jog A. Ž. nurodė E. B. staigiai važiuoti į muitinę ir susirasti L. (tai yra L. P.), pats E. B. patvirtino, jog tokį žino (t.3, b.l. 58-59). Po to R. Č. telefonu A. Ž. įspėjo, jog atvyko G. G. (pareigūnas) ir liepė E. B. tikrinti. Tuo pačiu A. Ž. prašė L. P. sutvarkyti deklaracijų pildymą (t.3, b.l. 60-61). Sekančio telefoninio pokalbio metu E. B. prisipažino A. Ž., jog viršija leistiną baldų kiekį ir, kad dar yra pas lenkus (t.3, b.l. 62-63). Vėlesni telefoniniai pokalbiai tarp E. B. ir J. Z. rodo, jog E. B. paprašė pas J. Z. trijų žmonių duomenų, reikalingų deklaracijų užpildymui (t.3., b.l. 98-99). J. Z. perskambino už kelių minučių E. B. ir išvardino E. V., V. Z., A. M. ir jų anketinius duomenis, tuo pačiu E. B. prašė, kad šie trys asmenys atvažiuotų į Lenkiją ir po to grįžtų į Lietuvą (t.3., b.l. 102-104). Aptarti telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog E. B. baldų E. V., V. Z., A. M. vardu nevežė, o keleivių deklaracijas užpildė paminėtų asmenų vardu, pasitaręs telefonu su G. B., siekdamas išvengti importo muito mokesčio už įvežamas prekes. Apylinkės teismas be pagrindo nevertino teisinės pagalbos būdu gautų duomenų iš Lenkijos Respublikos ir ankščiau paminėtų telefoninių pokalbių, kurie tik dar kartą patvirtino, jog buvo įvežtas žymiai didesnis negu leistinas neapmokestinamas gabenamų prekių 1000 Lt vertės vienam asmeniui, pagal tuo metu galiojusio 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“, kiekis. Pastarasis faktas L. P. buvo žinomas, tačiau jis vis tiek neįvykdė savo tiesioginės pareigos ir bendrai veikė priešingai Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintam pareigybės aprašymui ir pareigoms, t.y. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas. Juolab, kad būdamas savo srities specialistu, turėdamas informaciją, gautą tiesiai iš A. Ž., E. B., L. P. ne tik žinojo, bet ir aiškiai suprato, jog tuo metu E. ir G. B. vežami baldai yra komercinės paskirties ir jiems apskritai taikyti 2000-01-27 Ūkio ministerijos išaiškinimą Nr. D7-12-603 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimo Nr.199“ 5.2 punkto nuostatų ir atleisti juos kaip keleivius nuo importo muito ir mokesčių, negalima.

Taigi, iš aukščiau aptartų L. P. veiksmų matyti, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas muitinės inspektoriaus pareigas, paminėtaisiais veiksmais ignoravo savo tiesioginę pareigą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 “Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą (tinkamą, atitinkantį tikrovę tikrinimą ir įforminimą). Tokiais veiksmais iš esmės jis veikė prieš savo institucijos tikslus (apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui); tokiais veiksmais buvo pažeisti kaltinime nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai, t.y. tokiais savo veiksmais L. P. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas. Paminėtas L. P. elgesys, kai jis tyčia (kas daro veiką pavojingesnę) netikrinant remiantis nustatyta tvarka per muitinės postą automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. B., G. B. ir A. V. įvežtų prekių bei jų dokumentų, sumenkino muitinės tarnybos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetą, sudarė įspūdį, jog valstybės institucijos nevykdo savo pagrindinės funkcijos – tarnauti žmonėms. Šiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė valstybės deklaruojamus konstitucinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus. Kadangi byloje nustatyta, kad minėtais L. P. veiksmais buvo pažeisti jau aptarti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Muitinės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas, sumenkintas valstybės tarnautojo vardas, muitinės autoritetas, darytina išvada, jog dėl tokių valstybės tarnautojo L. P. veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio, žalos patyrė valstybė.

Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp pasekmių – didelės žalos ir neteisėto L. P. neveikimo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad užimdamas pakankamai atsakingas pareigas valstybės tarnyboje (būdamas Kalvarijos kelio posto inspektoriumi), L. P. suvokė, kad jo akivaizdžiai neteisėtas tyčinis prekių, gabenamų per Lietuvos Respublikos sieną, tinkamas netikrinimas diskredituos ir sumenkins Muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip institucijos, autoritetą, dėl to didelės neturtinės žalos patirs valstybė. Byloje nenustatyta, kad L. P. šių padarinių norėjo, tačiau nustatyta, kad, atlikdamas jam inkriminuotus valingus veiksmus, jis sąmoningai leido aptartiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išanalizuoti bylos duomenys patvirtina visų BK 228 str. 2 d. numatytų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą, todėl L. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jis baustinas.

Remdamasi ankščiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje surinktais ir išsamiai iširtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl L. P., A. D., B. T. dėl BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos skirtinguose epizoduose išteisinti nepagrįstai. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Teismas, skirdamas L. P., A. D., B. T. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į kiekvieno iš jų padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant L. P., A. D., B. T. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad padaryti tyčiniai, apysunkiai, baigti nusikaltimai, Atsižvelgiama ir į tai, kad visi trys charakterizuojami teigiamai, neteisti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, L. P., A. D., B. T. pavojingumą, o taip pat ir padarytų veikų pavojingumo pobūdį, teismas sprendžia, kad L. P., A. D., B. T., siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės – baudos. Nustatant baudų dydį taikomas MGL, galiojantis nuosprendžio priėmimo dieną.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro V.Kakoškino apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl B. T. pagal BK 228 str. 1 d., A. D. pagal BK 228 str. 1 d., L. P. pagal BK 228 str. 1 d. išteisinimo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: B. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nubausti jį 28 MGL dydžio (3640 Lt) bauda.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nubausti jį 28 MGL dydžio (3640 Lt) bauda.

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nubausti jį 28 MGL dydžio (3640 Lt) bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.