Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-58-851/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
1S-58-851/2022
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00272-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-58-851/2022Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00272-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo pripažintas Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis, priimtas Lietuvos Respublikos piliečio A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nuspręsta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo, ir susipažinusi su teismui pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. B. Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. R 19/6157 nuteistas už tai, kad: J., B. ir G. 2019 m. balandžio 6-11 d. kartu neteisėtai atgabeno į Helsinkį ir platino 1 957,9 g kokaino. J., B. ir G. kartu nuvyko iš Lietuvos į Olandiją paimti kokaino. Su jais buvo ir ketvirtas asmuo „L.”. J. ir „.“ Olandijoje atgabeno kokainą į viešbučio kambarį, kur B. ir G. nurijo kokaino paketėlius, kad nugabentų į Suomiją. J., B. ir G. kartu nuvyko iš Olandijos per Estijos miestą Taliną keltu į Helsinkį 2019 m. balandžio 9 d. Jie apsistojo bute adresu (duomenys neskelbtini), kur B. ir G. 2019 m. balandžio 9-11 d. išsituštindami pašalino kokaino paketėlius iš žarnyno. J., B. ir G. sudėjo kokaino paketėlius į tuščias sulčių skardines. K. paėmė kokainą 2019 m. balandžio 11 d. ir už jį kaip dalinę įmoką arba atlygį sumokėjo J., B. ir G. 11 400 eurų. Išėjęs iš buto K. buvo sulaikytas, o kuprinėje jo turėtas kokainas buvo konfiskuotas. A. B. nuteistas pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), (39/1889) 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) galutine 1700 dienų (arba 4 metų 8 mėnesių) laisvės atėmimo bausme. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir yra vykdomas. Suomijos Migracijos tarnybos 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2031/440/2019, A. B. uždrausta 10 metų laikotarpiu atvykti į Suomijos Respubliką. Sprendimas įsigalios nuo tos dienos, kai A. B. išvyks iš Suomijos.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme kartu su persiųstu Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento liudijimu su priedais gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistojo A. B. atžvilgiu priimto Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio pripažinimo ir tolesnės laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Liudijime užfiksuota, kad A. B. nesutinka, jog nuosprendis būtų perduotas į Lietuvą tolimesniam vykdymui, nurodydamas, kad šiuo metu yra laikomas atviro tipo kalėjime kur turi darbą. Mano, kad Lietuvoje nebūtų užtikrintos sąlygos jo socialinei reabilitacijai, kuri pagal pamatinį sprendimą Nr. 2008/909/YOS yra vienas svarbiausių kalinių perkėlimo tikslų. Be to, mano, jog jei bus perduotas į Lietuvą, bausmę turės atlikti kalėjime. Sąlygos Lietuvos kalėjime yra ženkliai prastesnės nei Suomijoje, todėl nerimauja dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nerimauja ir dėl to, kad po išleidimo Lietuvoje į laisvę jam teks atlikti „pavedimą“, kad kompensuotų nuostolius dėl įkliuvimo Suomijoje.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi priimtas sprendimas tenkinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą – pripažinti Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendį, priimtą A. B. atžvilgiu ir vykdyti šį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1965 m. balandžio 25 d., Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), (39/1889) 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą galutinę 1700 dienų (arba 4 metų 8 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti paskirtą 4 metų 8 mėnesių (iš viso 1700 dienų) laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti visą A. B. pagal Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laiką.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.

5. Skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje visiškai neužsimenama, kaip pagerės nuteistojo socialinė reabilitacija, kai jis bus perkeltas į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog, nors skundžiamoje nutartyje minimas jo (A. B.) susirūpinimas dėl socialinės reabilitacijos, šių rūpesčių nekomentuojama. Taip pat teigia, jog nei viena iš dviejų valdžios institucijų nagrinėjamos situacijos tinkamai neįvertino, todėl jis įsitikinęs, kad jo (A. B.) socialinei reabilitacijai gresia pavojus.

5.1. Skunde nuteistasis A. B. nurodo, jog Europos Tarybos parengtoje 2019 m. ataskaitoje dėl kalėjimų būklės Lietuvoje (Ataskaita Lietuvos Vyriausybei apie Europos komiteto dėl kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės prevencijos komiteto (CPT) vizito Lietuvoje )) teigiama, kad viena iš Lietuvos kalėjimų sistemos problemų – personalas. Taip pat nurodo, jog ataskaitoje teigiama, kad dėl mažų atlyginimų įkalinimo įstaigose trūksta darbuotojų. Darbuotojų trūkumas didina smurto ir bauginimo tarp kalinių riziką. Dėl įkalinimo personalo trūkumo prastėja kaliniams siūlomos veiklos kokybė ir lygis bei kyla pavojus išeiti į laisvę ir socialinę reabilitaciją (68-70 dalys).

5.2. Nuteistojo teigimu, jei perkėlimas įvyks, jis baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės, tai yra bijo, kad už jo sulaikymo metu dingusias narkotines medžiagas jam teks asmeniškai atsakyti. Taip pat teigia, jog skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje neatsižvelgta į galimus smurtinius veiksmus jo (A. B.) atžvilgiu dėl nepavykusios kokaino kontrabandos.

5.3. Skunde nurodo, jog garantijų dėl priemonių, skatinančių jo (A. B.) socialinę reabilitaciją, nebuvimas leidžia jam manyti, kad išduodančios ir pripažįstančios valstybės narės įsipareigojimai kalinio atžvilgiu nėra įvykdyti, todėl jo (A. B.) perdavimas, nuteistojo manymu, yra neteisėtas.

5.4. Taip pat skunde pažymi, kad jis (A. B.) pagal Suomijos įstatymus lygtinai turėtų būti paleistas 2022 m. gegužės 17 d., tai yra po to, kai atliks du trečdalius paskirtos jam bausmės. Jo perdavimas Lietuvos Respublikai reikštų, kad jis bus lygtinai paleistas ne pagal Suomijos įstatymus, o pagal Lietuvos įstatymus, kas, pasak nuteistojo, reikštų ilgesnį jo įkalinimo laiką.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo A. B. skundu bei patikrinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. R 19/6157 pripažinimo ir nuteistajam paskirtos pagal šį nuosprendį likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtą A. B. laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas, užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

9. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau tekste ir – Įstatymas) paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą.

9.1. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sąlygas: 1) jis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) iš byloje esančio Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos išduoto liudijimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas įvykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Liudijimas) g) skilties matyti, kad Suomijos Migracijos tarnybos 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2031/440/2019 A. B. uždrausta 10 metų laikotarpiu atvykti į Suomijos Respubliką. Sprendimas įsigalios nuo tos dienos, kai A. B. išvyks iš Suomijos. Minėtas sprendimas – įsiteisėjęs. Toks Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas patvirtina, kad A. B. buvimas Suomijos Respublikoje yra nepageidaujamas ir jis bus deportuotas; 3) nagrinėjamu atveju teismas nenustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

9.2. Nors nuteistasis Liudijime pareiškė nesutinkantis su jo perkėlimu atlikti likusią bausmės dalį į Lietuvos Respubliką, nes Suomijos Respublikoje yra laikomas geresnėmis sąlygomis, tačiau pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalies b) punktą, nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį. Įstatymo 4 dalyje taip pat nustatyta, jog tais atvejais, kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Kaip minėta, Suomijos Migracijos tarnybos 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2031/440/2019, A. B. buvo uždrausta 10 metų laikotarpiu atvykti į Suomijos Respubliką. Todėl A. B. nesutikimas nelaikytinas teisiniu pagrindu nepripažinti ir nevykdyti tolesnės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies Lietuvos Respublikoje. Kiti A. B. argumentai yra tik nuteistojo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

9.3. Nagrinėjamu atveju nenustačius Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, kad būtų galima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, taip pat nesant jokių duomenų apie tai, kad, pripažinus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nutarus ją vykdyti Lietuvos Respublikoje bei perdavus A. B. Lietuvos Respublikai, bus pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR nuostatomis, (duomenys neskelbtini) straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Suomijos Respublikos Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra pagrįstai pripažintas ir yra vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam yra tinkamai nustatytas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius ir nuteistasis A. B. yra perkeltinas bausmės likusios dalies atlikimui į Lietuvos Respublikos teritoriją.

9.4. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo A. B. veika, kvalifikuota pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), (39/1889) 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Narkotinės medžiagos labai didelis kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, labai dideliu kokaino kiekiu laikomas toks narkotinės medžiagos kiekis, kuris neviršija 100 g (1971 m. Konvencijos II sąrašas). Nagrinėjamu atveju A. B. gabeno 1,958 kg kokaino, todėl jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

9.5. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu A. B. paskirta 1700 dienų (4 metų 8 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė nesiekia Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos minimalios bausmės ribos. Įvertinęs tai, kad nuteistojo padėtis negali būti sunkinama, apylinkės teismas pagrįstai paliko Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtą A. B. 1700 dienų (4 metų 8 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitydamas visą Suomijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką bei kardomojo kalinimo laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Liudijime nurodytais duomenimis, A. B. buvo suimtas 2019 m. balandžio 11 d., pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo atlikęs 890 dienų bausmės. Bausmė būtų visiškai atlikta iki 2023 m. gruodžio 5 d. Pagal Suomijos Respublikos teisę nuteistasis gali būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, atlikęs du trečdalius bausmės – 2022 m. gegužės 17 d. Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu (iki 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 įsigaliojimo)) parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad A. B. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teismas pagrįstai nustatė pastarojo bausmės atlikimą pataisos namuose.

9.6. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, jog jam (A. B.) Suomijos Respublikoje galėtų būti anksčiau taikomas lygtinis paleidimas (nuo 2022 m. gegužės 17 d), nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vykdyti teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taigi, perkėlus nuteistąjį atlikti bausmę į Lietuvą, nuteistojo galimybė būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos, įvykdžius nustatytas sąlygas, nebus apribota.

10. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažindamas Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2019 m rugpjūčio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. R 19/6157, priimtą A. B. atžvilgiu, bei suderindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą A. B. laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo dėl nuteistojo skundo motyvų keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

atmesti A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė