Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pagal 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – galutine subendrinta ir sumažinta 60 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 127 straipsnį – galutine sumažinta 34 MGL (1 700 EUR) dydžio bauda (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2024 m. lapkričio 21 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,73 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. lapkričio 28 d. įtariamuoju apklaustas V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki šio įvykio nevartojo alkoholinių gėrimų du metus. 2024 m. lapkričio 21 d. jis susipyko su pažįstamais dėl asmeninių priežasčių, buvo labai piktas. Jis paskambino savo draugui G. P., pasiūlė ko nors išgerti, šis sutiko. Jis atvyko pas G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dviese jie gėrė romą, išgėrė apie 3 butelius po 1 litrą. Išgėręs jis užsimanė pavalgyti, norėjo picos. Skambino į piceriją, tačiau negalėjo prisiskambinti, todėl nusprendė nuvažiuoti pats. G. tuo metu jau miegojo. Jis žinojo, kad prieškambaryje yra automobilio raktai, todėl nusprendė pasiskolinti automobilį ir nuvažiuoti iki „Domino“ picos, esančios prekybos centre „Mandarinas“. Išėjęs iš laiptinės jis sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, kurio net vardo nežino, tiesiog pasiūlė tam vyrui kartu su juo nuvažiuoti pasiimti picos, už kompaniją. Tas vyras sutiko. Jie nuėjo į G. žmonai G. priklausantį automobilį „BMW“ ir jis šiuo išvažiavo iš kiemo. Automobilį vairavo jis. Važiuodamas gatve, nesupranta kodėl, jis pasuko į daugiabučių namų kiemą, jam kažkodėl atrodė, kad jis turi sukti ten. Kiemu važiavo apie 50 metrų ir nepastebėjo prie paskutinės laiptinės besiparkuojančios moters, įvažiavo į jos automobilį. Iškart išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, ar nieko nesužeidė, prašė moters kviesti policiją. Moteris iškvietė. Labai ilgai laukiant policijos jis labai sušalo, todėl nuėjo namo. Pamatęs per langą, kad atvyko policija, jis vėl išėjo į lauką. Policijos pareigūnams iškart prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus. Būdamas namuose alkoholinių gėrimų nevartojo. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, išrašė jam šaukimą atvykti į apklausą. Po to jis vėl grįžo pas G., paaiškino situaciją, atsiprašė. G. žmonos G. išvis nebuvo namuose, kai jis paėmė raktus, niekas nežinojo, kad jis vairuos neblaivus. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, niekada nevairuoja neblaivus (el. b. t. 1, b. l. 77-80).

Motyvuojamoji dalis

Be V. A. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. lapkričio 21 d. liudytoja T. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. apie 19.10 val. atvykusi į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), ji norėjo pasistatyti savo „Toyota“, automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsitikinusi, kad aikštelėje yra pakankamai vietos, nusprendė atlikti parkavimosi manevrą. Parkavimosi metu pajautė smūgį į automobilio dešinę (keleivio) pusę. Nesuvokusi, kas nutiko, ji išlipo iš automobilio ir pastebėjo „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo šalia jos automobilio. „BMW“ automobilyje ji pastebėjo du asmenis. Vairuotojas vilkėjo juodos spalvos striuke, mūvėjo juodos spalvos kelnes, avėjo juodos spalvos batus, o keleivis – sidabrinės spalvos šviesia striuke. Vairuotojo veido bruožų neįsiminė, tik suprato, kad asmuo yra vartojantis alkoholį, galėtų atpažinti. Išlipus minėtiems asmenims iš „BMW“ automobilio, ji užuodė stiprų sklindantį alkoholio kvapą, pastebėjo, kad asmenų judesiai yra nekoordinuoti, todėl suprato, kad asmenys yra neblaivūs. Asmenys pradėjo juoktis ir atsiprašinėjo jos dėl sukelto eismo įvykio. Netrukus pasirodžius kaimynų mergaitei, ji paprašė šios paskambinti policijai. Nepažįstami asmenys, išgirdę jos prašymą, mergaitei pasakė, kad ji gyvena šitame rajone ir nebando skambinti policijai. Pastebėjusi, kad mergaitė dėl išgirstų žodžių išsigando, ji nusprendė pati pranešti policijai apie susidariusia situaciją. Kurį laiką asmenys vis dar atsiprašinėjo jos, bet supratę, kad policija jau atvyksta, vyras su sidabrine striuke pasišalino, o vairuotojas pasiliko. Netrukus vairuotojas pasakė, kad sušalo, ir taip pat išėjo į namus, bet atvykus policijos pareigūnams, sugrįžo atgal (el. b. t. 1, b. l. 1-2).

Vyriausiojo patrulio 2024 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio aplinkybių nurodyta, kad dirbant kartu su tyrėju N. P., 2024 m. lapkričio 21 d. apie 19.20 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus, apgadinta ir daugiau automobilių. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja T. S., <...> kuri paaiškino, kad: jai parkuojantis <...> automobilių stovėjimo aikštelėje pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinįjį šoną; išlipusi iš automobilio ji pastebėjo gretimais stovintį „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ir keleivis buvo akivaizdžiai neblaivūs; apie situaciją ji pranešė policijai, dėl ko „BMW“ automobilio keleivis pasišalino, o vairuotojas pasiliko įvykio vietoje; laukiant policijos pareigūnų, „BMW“ automobilio vairuotojas pasišalino. Jiems atvykus į įvykio vietą, sugrįžo ir „BMW“ automobilio vairuotojas V. A. <...>, kuris paaiškino, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes sušalo. V. A. prisipažino vairavęs „BMW“ automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. V. A. nustatytas 1,73 ‰ neblaivumas. Patikrinus asmenį per duomenų bazes, nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Apžiūrėjus įvykio vietoje apgadintus automobilius, pastebėta, kad apgadinti ir priešais „Toyota“ automobilį stovėję „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi“, valst. Nr. ir „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliai. Į įvykio vietą atvykę apgadintų automobilių savininkai surašė paaiškinimus. Susisiekus su pirminio kvietimo pranešėju E., šis telefonu nurodė, kad savo darbo metu būdamas gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje išgirdo braukiamo metalo garsą su smūgiu; išėjęs į lauką pastebėjo, kad „BMW“ automobilio, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, atsitrenkė į „Toyota“ automobilį, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo; įsidėmėjęs automobilio numerius nedelsiant pranešė policijai. „BMW“ automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę <...> (el. b. t. 1, 10-11).

Į gautą iškvietimą atvykę policijos pareigūnai 2024 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolu apžiūrėjo juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį daugiabučio namo kieme. Atliekant apžiūrą matomi priekinės automobilio dalies apgadinimai, t. y. apgadinti priekinis bamperis kairėje pusėje, kairės pusės priekinis žibintas, ratas, sparnas, taip pat matomi apgadinimai priekinio buferio dešinėje pusėje, apgadintas bagažinės dangčio lango valytuvas. Automobilio salone ant galinės sėdinės guli sparno apdailos detalė. Tarp priekinių ir galinių sėdynių matomi popieriniai maišeliai (el. b. t. 1, b. l. 13-15).

Iš 2024 m. lapkričio 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. lapkričio 21 d. 19.20 val. nustatyti V. A. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, įvertinta bendra asmens būklė – eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. V. A. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atlikta neblaivumo patikra – 2024 m. lapkričio 21 d. 19.54 val. V. A. nustatytas 1,74 ‰ neblaivumas, 20.10 val. (teismo pastaba – kvito rodmenimis, 20.11 val.) nustatytas 1,73 ‰ neblaivumas, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 5 d. (el. b. t. 1, b. l. 12, 26-27).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų loginę grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. A. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Minėta, kad ikiteisminiame tyrime V. A. savo kaltę pripažino, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną susipyko su pažįstamais, pasiūlė savo draugui G. P. ko nors išgerti, šis sutiko. Atvykęs pas draugą su juo gėrė romą (apie 3 butelius po 1 litrą), užsimanė pavalgyti, nepavykus prisiskambinti į piceriją, nusprendė nuvažiuoti pats. Draugas tuo metu jau miegojo, o jis, paėmęs draugo sutuoktinei priklausantį automobilį šiuo išvažiavo. Važiuodamas pasuko į daugiabučių namų kiemą, nepastebėjo prie paskutinės laiptinės besiparkuojančios moters, įvažiavo į jos automobilį. Šie kaltinamojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta T. S. parodė, kad parkavimosi metu pajautė smūgį į automobilio dešinę (keleivio) pusę, išlipusi iš automobilio ir pastebėjo „BMW“ automobilį, vairuotojo veido bruožų neįsiminė, tik suprato, kad asmuo yra vartojantis alkoholį, galėtų atpažinti, jam su keleiviu išlipus užuodė stiprų alkoholio kvapą, kad judesiai yra nekoordinuoti, todėl suprato, kad asmenys yra neblaivūs. Asmenys pradėjo juoktis ir atsiprašinėjo jos dėl sukelto eismo įvykio. Iš esmės analogiškos užfiksuotos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Policijos pareigūnai patikros metu nustatė, kad kaltinamasis V. A. vairavo neblaivus, tą patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.

Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. A. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. A. 2024 m. lapkričio 21 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,73 promilių neblaivumą. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. A. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai. Veika kvalifikuota teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu, prašė paskirtą baudą išdėstyti per vienerių metų laikotarpį, per tą laiką planuoja įsidarbinti (el. b. t. 1, b. l. 110-111).

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, praeityje teistas, teistumas išnykęs, Administracinio nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą – 2023 m. sausio 9 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį – 90 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (el. b. t. 1, b. l. 50-52). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad pastarasis nedirba (el. b. t. 1, b. l. 48-49). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, visgi būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai ši teisė jam buvo atimta, apgadino kelias transporto priemones.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyta 90 MGL (4 500 EUR) baudos bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu V. A. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 60 MGL (3 000 EUR) bauda.

Minėta, kaltinamasis prašė paskirtą baudą išdėstyti per vienerių metų laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. BK 47 straipsnio 7 bei 8 dalyje numatyta, jog, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinamasis neturi pastovaus pajamų šaltinio, būtent dėl to ir prašo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kadangi šiuo metu ieškosi darbo. Paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į tai, jog iš kaltinamojo taip pat bus išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, sąlyginai didelis (3 000 EUR). Teismo vertinimu, tokios aplinkybės lemia poreikį nustatyti V. A. ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas tenkinamas – kaltinamasis V. A. paskirtą baudos bausmę įpareigojamas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga V. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertintina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad V. A. pirmą kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Nors savo kaltę kaltinamasis pripažino nuo pat pirmų bendravimo su policijos pareigūnais akimirkų, net nesant kaltinamojo formalaus prisipažinimo, bylos įrodymai patvirtina jo kaltę padarius aptariamą nusikaltimą. Eismo įvykio metu išvengta skaudžių pasekmių asmenų sveikatai, tačiau padaryta žala tiek kaltinamojo vairuotam draugo sutuoktinės automobiliui, tiek dar 5 kitiems automobiliams – liudytojos T. S. automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei keturiems 2024 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime paminėtiems automobiliams: „susisiekus su pirminio kvietimo pranešėju E., šis telefonu nurodė, kad <...> išgirdo braukiamo metalo garsą su smūgiu; išėjęs į lauką pastebėjo, kad „BMW“ automobilio, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, atsitrenkė į „Toyota“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo <...>“, bendraujant su liudytoja T. S. pastebėta, yra apgadinti ir priešais „Toyota“ automobilį stovėję „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi“, valst. Nr. ir „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliai. Visų aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teismo vertinimu, V. A. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. lapkričio 28 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (el. b. t. 1, b. l. 93-96). Apie sprendimą informuotina VĮ „Regitra“.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytoja-savininkė yra G. P. (el. b. t. 1, b. l. 53). Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 7 760 EUR (el. b. t. 1, b. l. 54). Vertė išieškoma su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo paties jo teigimu ketina įsidarbinti, taip pat atsižvelgdamas į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog turi būti išieškota visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Tokiu būdu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš V. A. išieškotina automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7 760 EUR.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminiame tyrime kaltinamajam paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 85-88, 93-96), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. A., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. skirti galutinę sumažintą 60 MGL (3 000 EUR) baudą. Įpareigoti V. A. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 28 d. Apie sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš V. A. išieškoti automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 760 EUR (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų).

V. A. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.