- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-1226-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01431-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-Institucijos) viršininko skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2013-08-27 Marijampolės apskrities VPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-2886859-13 buvo nubausta pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt dydžio pinigine bauda už tai, kad 2013-07-03 d. 19 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Astra-G-Caravan“ v/n (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti, kai tai trukdė kitų transporto priemonių eismui.
R. J. nesutikdama su šiuo nutarimu jį skundė apylinkės teismui.
Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundas tenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-08-27 nutarimas Nr. 64N-2886859-13 panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant R. J. veikoje inkriminuoto pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šią nutartį Kauno apygardos teismui skundžia Institucija ir prašo ją panaikinti bei palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulio 1-ojo būrio vado 2013-08-27 nutarimą. Nurodoma, jog nutartis nepagrįsta, nes R. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Skunde teigiama, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad R. J. nurodytoje vietoje pastatytas automobilis trukdė R. S. patekti į savo garažą (sandėlį), kuriuo ji naudojosi teisėtai. Kelių eismo taisyklių 155.10 punktas taikomas nepriklausomai nuo to, kokios rūšies nuosavybė yra žemė, teritorija, kurioje automobilis statomas. Šis punktas nurodo, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur kliudytų kitų transporto priemonių eismui. Kadangi R. S. kreipėsi į policiją dėl minėto pažeidimo ir nurodė, kad trukdoma privažiuoti prie jos naudojamo pastato, manoma, jog R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai skirta nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą R. J. prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Institucija nesutinka su tuo, kaip teismas vertino surinktus įrodymus. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju iš bylos matyti, kad kaltinimas asmeniui paremtas medžiaga, kuriai paneigti atsakomybėn patrauktas asmuo teikė priešingus paaiškinimus, ir kuriuos išanalizavęs visos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. J. nepadarė ATPK 124¹ str. 4 d. straipsnyje numatyto pažeidimo, tai yra nepažeidė KET 155.10 punkto reikalavimų – nepastatė automobilio, kai tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Apeliantas, skunde tvirtindamas priešingai, iš esmės jokių objektyvių įrodymų nepateikia, nors būtent jam šiuo atveju tenka pareiga įrodyti kaltinimą, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai – Marijampolės apskrities VPK.
Byloje surinktais duomenimis (administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. J. paaiškinimu, vyr. patrulio G. L. tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis) neabejotinai nustatyta tik tai, jog R. J. automobilį pastatė namo kieme, kuriuo bendrai naudojasi keletas bendrasavininkių. Šiais duomenimis taip pat nustatyta, jog R. J. automobilį pastatė priešais patalpos, kuria naudojasi R. S., duris, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas teigti, jog tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Sprendžiant, ar buvo padarytas R. J. inkriminuotas pažeidimas, svarbu įvertinti vietos, kurioje tariami buvo padarytas pažeidimas, specifiką bei tai, ar iš tiesių toks R. J. veiksmas trukdė (transporto priemonių) eismui ir ar ten (į R. S. priklausančią patalpą) apkritai vyksta eismas.
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, įvykis įvyko privačių bendrasavininkių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype Marijampolėje, P. V. g. 3. Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, jog R. S. nėra šio žemės sklypo bendrasavininkė (tokių duomenų Institucija nepateikė). Be to, šis žemės sklypas neįregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas-automobilių stovėjimo aikštelė ir nėra nustatytas kelio servitutas R. S. privažiuoti iki minėtos patalpos (garažo ar sandėliuko). Dar daugiau, nors skunde nurodoma, kad R. J. pastatytas automobilis „Opel Astra-G-Caravan“ trukdė R. S. patekti į savo garažą (sandėlį), tačiau šioje administracinio teisės pažeidimo byloje visiškai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo toks trukdymas pasireiškė. Netgi nėra duomenų, kad ten yra garažas, o ne malkinė, kaip tvirtino patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo.
Kadangi kiemas privati nuosavybė, juo naudojasi gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai, pats automobilio pastatymas tokiame kieme negali būti laikomas KET 155.10 p. pažeidimu, kaip tai teigiama skunde, nes jis iš esmės kelių eismui, viešajam eismui netrukdo, todėl būtina nustatyti, kam konkrečiai (ar kokiai konkrečiai transporto priemonei) šiuo atveju pastatytas automobilis trukdė. Kaip matyti iš surinktų duomenų, priimant sprendimą R. J. nubausti už minėtą pažeidimą, Institucija rėmėsi išimtinai R. S. žodiniu paaiškinimu, kad jai trukdoma įvažiuoti, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu R. S. būtų vairavusi (o R. J. teigia, kad R. S. apskritai neturi transporto priemonės), nenustatyta kokiam automobiliui trukdė pravažiuoti, kas jį vairavo, ar iš tiesų tuo metu buvo realus poreikis kokiai nors transporto priemonei patekti į šį ūkinį pastatą. Be to, nesurinkti duomenys ir apie tai, kokia iš tiesų minėto ūkinio pastato paskirtis, ar tai yra garažas, t. y. vieta, skirta automobiliui laikyti, į kurį be jokios abejonės turi būti užtikrinta teisė pravažiuoti, ar tik sandėliukas (daiktams susidėti), teisės privažiuoti (prie jo) nesuteikiantis. Kaip jau minėta, būtent organas, priimantis nutarimą, šiuo atveju Institucija, turėjo pareigą šiuos duomenis surinkti, t. y. pagrįsti ir įrodyti R. J. inkriminuotą pažeidimą. Minėti duomenys nesurinkti ne tik priimant nutarimą, tačiau nepateikti ir apylinkės teisme, jokių papildomų duomenų nenurodyta ir skunde apygardos teismui. Kaip matyti iš surinktų duomenų visumos, tarp bendrasavininkių nuolat kyla ginčų ir nesutarimų dėl naudojimosi bendru kiemu tvarkos, kas tik leidžia pagrįstai abejoti R. S., kuri net nėra žemės sklypo bendrasavininkė ir jai nenustatytas joks kelio servitutas iki minimo pastato, objektyvumu. Nepaisant to, iš R. S. net nepaimtas paaiškinimas, nors būtent pagal jos skambutį buvo iškviesti patruliai, būtent jos interesai galėjo būti pažeisti.
Nesant pakankami patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių R. J. inkriminuoto pažeidimo požymius, R. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 4 d. nubausta nepagrįstai. Taip pat pažymėtina, jog visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn raukiamo asmens naudai. Todėl, įvertinus aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad R. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir panaikino Institucijos nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. J. atžvilgiu nutraukė.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teisinio pagrindo skundo motyvais ją naikinti ar keisti, nėra, todėl ji paliekama galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.