- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- A20.-258-724/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00007-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Giedrius Avinas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Aldona Sakalauskienė
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovei Rasmai Nikulinai
Asmeniui, prisistatančiam E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Kamerūno Respublikos pilietei, gimusiai Jaundė mieste Kamerūno Respublikoje, turinčiai brandos atestatą ir baigusiai sekretorės mokymus, dirbusiai sekretore privačioje įmonėje, netekėjusiai, vaikų neturinčiai.
Teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo asmeniui prisistatančiam Kamerūno Respublikos pilietei E. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras teikimu prašo taikyti Kamerūno Respublikos pilietei prisistačiusiai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę -apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022-12-27, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Užsienietė, prisistatanti E. M., paaiškino, kad į Lietuvą pateko iš Baltarusijos, į kurią atvyko legaliai, atskirsdama Turkijos avialinijų reisu į Minską. Kada tai įvyko neprisimena. Paaiškino, kad į Baltarusiją atvyko mokytis ekonomikos, tačiau pradžioje mokėsi rusų kalbos, kursuose prie Minsko universiteto. Į Lietuvą atvyko taip pat mokytis, nes Baltarusijoje negalėjo dirbti ir taip gauti pajamų pragyvenimui. Supranta, kad valstybės sieną kirto neteisėtai. Sienos perėjimo metu, pasienyje, pamėtė dokumentus: pasą, gimimo liudijimą, brandos atestatą. Lietuvoje jokių ryšių neturinti, tačiau norėtų gyventi išsinuomotame būste. Pinigų pati neturi, bet ją gali paremti draugai, gautų apie 300 eurų. Iš Lietuvos bėgti neketina. Prašo leisti jai gyventi už užsieniečių registracijos centro ribų .
Užsienietės atstovė, advokatė Aldona Sakalauskienė, teikimo prašo netenkinti. Užsienietei prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę su teise laisvai judėti už registracijos centro ribų. Mano, kad nėra teisinių pagrindu skirti pačią griežčiausią įstatyme numatytą priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
2021-07-03 valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( toliau VSAT) Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veiklos teritorijoje pasienio ruože buvo sulaikyta asmenų grupė kurių tarpe buvo ir E. M..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus Regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022-01-04 sprendimu užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022-03-22, bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022-02-01 sprendimu užsienietė, prisistatanti E. M., Kamerūno piliete, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140-8 straipsnio 3 dalimi, buvo įleista į Lietuvos Respubliką ir 6 mėnesiams apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2021-10-26 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 21S34773 E. M. nesuteikta prieglobsčio teisė ir nutartą ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Tuo pačiu sprendimu užsienietė buvo įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjamą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
2022-02-03 Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs užsienietės skundą jį tenkino iš dalies ir draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką nustatė dviem metams nuo išsiuntimo dienos. Teismas tokį pat terminą nustatė duomenims apie užsienietę Šengeno informacinėje sistemoje. Šį teismo sprendimą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-21 sprendimu paliko galioti.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis).
Pagal Įstatymo 140¹⁹straipsnio 1 ir 2 dalimis, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Paprastai alternatyvi sulaikymui priemonė skiriama, kai užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad dėl užsienietės yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taigi jos patekimas ir buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje iš esmės yra neteisėtas ir būtina įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo.
E. M. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, žinodama apie tai. Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių bei pakankamai lėšų pragyventi savarankiškai. Teismas abejoja užsienietės ketinimais gyventi Lietuvoje, nes, būdama Lietuvoje metus laiko, neužimta, turėdama daug laisvo laiko, nedėjo jokių pastangų bent minimaliai pramokti kalbą, nedėjo jokių pastangų susirasti būstą, nesidomėjo valstybės politiniais veikėjais ( negalėjo įvardinti Lietuvos Respublikos Prezidento). Šie duomenys, faktas, kad užsienietė kalba prancūzų kalba, leidžia manyti, kad jos tikrieji ketinimai apsigyventi kitoje Europos sąjungos šalyje, bet ne Lietuvoje.
Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminas baigiasi 2022 m. liepos 2 d., šios priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdama laisvai užsienietė gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir pasislėpti, tuo sutrukdydama įvykdyti galutinį sprendimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Teismui nepateikta, duomenų, kad užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje ir jos atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietė priklauso pažeidžiamų asmenų grupei.
Tačiau, vertinant tai, jog užsienietė Lietuvos teritorijoje randasi nuo 2021-07-03, sprendimas dėl jos išsiuntimo iš šalies įsigaliojo ir vykdytinas nuo 2022-03-21, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatytinas trumpiau nei prašoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 114 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 140-19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 140-20 straipsniu,
nusprendžia:
teikimą tenkinti iš dalies.
Taikyti Kamerūno Respublikos pilietei prisistačiusiai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę -apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nuo 2022-07-01 iki 2022-10-01, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau asmuo, kurio atžvilgiu taikyta (patęsta) alternatyvi sulaikymui priemonė, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.