- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-273-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00007-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimo R. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19.40 – 20.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 0,4 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarime konstatuota, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. B. kaltę. Teismas pažymėjo, kad surašant 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą buvo padaryta klaida, t. y. aprašant nusižengimo esmę neįvertinta tai, kad asmuo jau yra nubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, ir veika vėl kvalifikuota ne tik už vairavimą esant neblaiviam, bet ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, todėl R. B. administracinis nusižengimas perkvalifikuotas iš ANK 424 straipsnio 4 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas turėjo objektyviai bei visapusiškai įvertinti ir ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie buvo pripažinti nepakankamai objektyviais ir neginčytinais duomenimis, pagrindžiančiais kaltę. Jo įsitikinimu, tik esant konkretiems ir abejonių nekeliantiems duomenims apie neblaivumą, vairuojant transporto priemonę, galima taikyti administracinę atsakomybę. Teismas visas aplinkybes turėjo vertinti kritiškai, jo naudai ir pripažinti, kad tie duomenys nėra pakankami objektyvūs ir neginčytini, sprendžiant ar jis 2020 m. rugsėjo 30 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
3.2. Skunde pažymima, kad byloje yra išsamūs duomenys apie tai, kad jis dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. vairuotos transporto priemonės, neturint teisės vairuoti, jau buvau nubaustas 2020 m. spalio 9 d. policijos įstaigos nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 2020 m. spalio 15 d. yra sumokėjęs paskirtą 450 Eur baudą. Vertinant 2020 m. rugsėjo 30 d. susidariusias faktines aplinkybes, neatsižvelgiant, kad jau yra taikyta atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, jo galimai neteisėti veiksmai priskirtini ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatytai situacijai. Nors ir 2020 m. rugsėjo 30 d. galimai padaryti administraciniai nusižengimai yra atitinkantys administracinių nusižengimų idealios sutapties požymius, tačiau šio klausimo ir atitinkamai administracinės nuobaudos dydžio klausimo, skundžiamu teismo nutarimu nebuvo išspręsta. Nors ir teismas nutarime ir nurodė, kad asmens negalima bausti du kartus už tą pačią veiką, tačiau vis tik yra baudžiamas antrą kartą.
3.3. Skunde akcentuojama, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo taikyta kardomosios priemonės - dokumento (vairuoto pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas. Formaliai jų taikymas pasibaigė įsiteisėjus 2020 m. gruodžio 7 d. prokuroro priimtam nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą. Dėl paskelbto karantino Lietuvoje ir tolimesnio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, teisės vairuoti transporto priemones praktiškai neįgijo ir jos neturi. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, sutinkamai su ANK 686 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo aiškiai nustatyti dar nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. neturimos specialiosios teisės vykdymo terminą, nes tokioje situacijoje jau 5 mėnesius neturi teisės vairuoti transporto priemones ir atitinkamai jos neturės, kol bus išnagrinėtas skundas, ir terminas dar prasitęs.
3.4. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme yra nustatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti kiekviename administracinio nusižengimo protokole. Lyginant 2020 m. spalio 9 d. administracinio nusižengimo protokolą su 2020 m. gruodžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu, pastebimi nesutapimai, t. y. 2020 m. spalio 9 d. protokole yra aiškiai nurodytas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, o 2020 m. gruodžio 29 d. protokole - šios dalies nėra. Mano, kad, esant netinkamai surašytam 2020 m. gruodžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolui, buvo pažeista jo teisė žinoti, ką konkrečiai pažeidė, suprasti, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę gintis nuo galimai nepagrįstai reiškiamų kaltinimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į R. B. apeliacinį skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 0,4 promilių neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl R. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
10. Nagrinėjamu atveju apelianto kaltę pagrindžia liudytojo S. Č. parodymai apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. prie parduotuvės pastebėjo keistai besielgiančius vyrą ir moterį, t. y. jie rėkė, kad pavogė jų automobilį, buvo stipriai neblaivūs, nuo jų jautėsi alkoholio kvapas, jie svirduliavo, nerišliai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai, neprisiminė kur pasistatė automobilį. Pamatęs, kad jie sėdo į automobilį ir važiavo, pranešė policijai ir sekė iš paskos. Nurodė, kad vairuotojas nei karto neparodė posūkio signalo ir nusuko į kiemą. Pribėgus prie vairuotojo, moteris ir vyras atsiprašinėjo, nurodė, kad tik trumpai važiavo. Liudytojui pasakius, kad iškvietė policiją, vairavęs vyras pasidarė agresyvus, bandė grasinti. Atvykę pareigūnai nuėjo į apelianto namus, išsivedė vairuotoją, kuris neneigė, kad vairavo. Girdėjo kaip tas vyras pareigūnams sakė, kad gėrė prieš valandą. Jis buvo ne išgėręs, o „gatavas“. Šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. M. (policijos pareigūno) parodymai apie tai, kad įvykio dieną gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas juda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris parodė automobilį, pasakė, kad vairuotojas važiavo neblaivus. R. B. prisipažino, kad važiavo, atrodė stipriai neblaivus, todėl buvo pakviestas nusistatyti neblaivumą. Apeliantas nelabai norėjo pūsti į alkotesterį, nurodė, kad buvo vartojęs alkoholį prieš valandą laiko. Palaukus 15 min. pūtė antrą kartą. Apeliantas visą laiką pripažino, kad vairavo. Su apeliantu buvo sunku, nes jis buvo stipriai neblaivus, patikrinus jo neblaivumą, pradėjo kartis su diržu, elgėsi neadekvačiai. Liudytoja I. S. (policijos pareigūnė) iš esmės parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas V. M.. Iš prie bylos pridėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo žurnalo, neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. 20.18 val. nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, o 20.38 val. – 1,93 promilės neblaivumas (b. l. 9-12). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis, nei 0,4 promilių neblaivumo laipsnis.
11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neigė vairavęs automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nurodė, kad neva alkoholį vartojo tik grįžęs iš parduotuvės (gėrė alų, degtinę) ir po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. R. B. teigė žinojęs, kad, kai grįžo namo, pas jį atvyks policijos pareigūnai. Vis dėlto, šią apelianto keliamą versiją paneigė, atliekant ikiteisminį tyrimą, apklaustas teismo medicinos ekspertas G. A. C., kuris paaiškino, jog asmeniui, sveriančiam 90 kg, 2020 m. rugsėjo 30 d. pavartojus 400 ml 7.5 laipsnių stiprumo alaus ir 50 ml 40 laipsnių stiprumo degtinės, jo kūne 2020 m. rugsėjo 30 d. 20.18 val. ir 20.38 val. negali būti atitinkamai 1,89 promilės ir 1,93 promilės alkoholio. Nurodė, kad galima teigti, jog R. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. 19.47 val. – 20.00 val. buvo neblaivus, jo kūne galėjo būti daugiau, nei 1,50 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, liudytojo S. Č. parodymai apie tai, kad R. B., prieš vairuodamas automobilį, buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai, o nusekus apelianto vairuojamą automobilį iki namų, vairuotojas neneigė vairavęs automobilį, atsiprašinėjo, policijos pareigūnų parodymai apie tai, kad apeliantas prisipažino vairavęs automobilį, atrodė stipriai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis, vertinant šiuos įrodymus visumoje, sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią apelianto kaltę. Aplinkybę, kad R. B. galėjo vartoti alkoholinius gėrimus jau grįžęs namo, paneigia eksperto G. A. C. nurodytos aplinkybės, paties apelianto nurodytos aplinkybės policijos pareigūnams, kad alkoholį vartojo prieš valandą iki patikrinimo. Be to, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog bet kuris psichiškai sveikas, sąžiningas ir atsakingas pilietis tokioje situacijoje sulauktų policijos pareigūnų ir išsiaiškintų visas aplinkybes. Tokiu būdu, apklausus liudytojus, ekspertą, atlikus neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, buvo pašalintos abejonės ir atmestos gynybinės versijos dėl neva alkoholio vartojimo grįžus namo. Nors ir nagrinėjamu atveju nėra nustatytas apelianto neblaivumo laipsnis, buvęs tuo metu, kai jis vairavo automobilį, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nesuspėjo, gavę pranešimą, jį sulaikyti dar vairuojantį (nebuvo techninės galimybės nustatyti neblaivumo laipsnį vairavimo metu), tačiau vos tik atvykus policijos pareigūnams (liudytojo teigimu – apie 15-20 minučių nuo iškvietimo, todėl vertintina, kad praėjus labai nedideliam laiko tarpui nuo paties vairavimo fakto, o toks trumpas laiko tarpas nepakeistų nustatymo neblaivumo laipsnio), buvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis – 1,89 promilės. Be to, šiuo atveju liudytojas S. Č. sekė liudytoją nuo parduotuvės iki pat namų ir patvirtino, kad dar prieš vairuojant automobilį, apeliantas atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas yra baudžiamas antrą kartą už tą patį, kadangi 2020 m. rugsėjo 30 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2020 m. spalio 9 d. priimtas nutarimas nubausti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, todėl teismas turėjo, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti nuobaudas. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti ANK 38 straipsnio nuostatas, kadangi šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei asmuo padaro kelis administracinius nusižengimus ir jie yra inkriminuojami vienoje administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju, nors ir 2020 m. rugsėjo 30 d. tuo pačiu metu apeliantas padarė du administracinius nusižengimus, sudarančius idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį, tačiau nėra įstatyminės galimybės tokiu atveju taikyti ANK 38 straipsnio nuostatas ir subendrinti paskirtas administracines nuobaudas skirtingose administracinio nusižengimo bylose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl analizuojamo administracinio nusižengimo iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir R. B. buvo pareikštas įtarimas padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nesutiktina ir su apelianto nurodoma aplinkybe, kad jis už tą patį yra baudžiamas antrą kartą, kadangi šioje byloje R. B. baudžiamas už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, o kitas administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui tokia teisė atimta.
13. Apelianto vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo taikytos kardomosios priemonės - dokumento (vairuoto pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, jų taikymas pasibaigė įsiteisėjus 2020 m. gruodžio 7 d. prokuroro priimtam nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl teismas turėjo aiškiai nustatyti specialiosios teisės vykdymo terminą. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 686 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. ANK 602 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas R. B. bus pradėtas skaičiuoti pradėjus vykdyti šią administracinio poveikio priemonę, kadangi nors ir 2020 m spalio 2 d. ši teisė apeliantui buvo sustabdyta ir paimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą, vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas ir kardomosios priemonės panaikintos.
14. Skundu ginčijamas ir administracinio nusižengimo protokolas, tvirtinant, kad jame nėra nurodytas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, taip pažeidžiant apelianto teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad iš 2020 m. gruodžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame, priešingai, nei teigia apeliantas, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus jis pažeidė – ANK 424 straipsnio 4 dalis, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 1). Teismo vertinimu, šis protokolas atitinka administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus. Nors apeliantas nagrinėjamu atveju yra nubaustas už kito – ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau dėl nusižengimo perkvalifikavimo išsamiai yra pasisakęs apylinkės teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams, nesikartoja.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.