- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-106-425/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2430-1055/2020 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1. nustatyta nepilnamečio vaiko N. V. laikina gyvenamoji vieta kartu su tėvu G. V. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas; 2. priteistas iš ieškovės D. V. laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. V. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, tai yra nuo 2020-05-08 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, paskiriant nepilnamečio vaiko tėvą G. V. vaikui skirto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; 3. nustatyta iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje atsakovo G. V. ir nepilnamečio vaiko A. V. laikinojo bendravimo tvarka: G. V. su sūnumi A. V. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, darželio ar vaiko gyvenamosios vietos penktadienį. Jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; G. V. su sūnumi A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas sūnų A. V. iš ugdymo įstaigos, darželio arba vaiko gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina paimdamas vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą įstaigos nustatytu laiku. Po darželio pasiima vaiką ir bendrauja iki vakaro, t. y. grąžina sūnų ketvirtadienį į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų metu sūnus A. V. praleidžia su tėvu G. V., apie atostogų laiką informuodamas ieškovę prieš dvi savaites laiko, telefonu, elektroniniu paštu ar sms žinute; ne mažiau kaip kelis kartus per savaitę, ieškovė sudaro galimybes atsakovui G. V. bendrauti su sūnumi A. V. nuotoliniu būdu - video skambučiu iki 45 min.
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose buvo gautas atsakovo G. V. prašymas pakeisti 2020-05-12 nutartį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu A. V. tvarkos nustatymo, nustatant sekančiai: 1. G. V. su sūnumi A. V. bendrauja neporinėmis metų savaitėmis, pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pirmadienį ir grąžindamas jį į ugdymo įstaigą porinės savaitės pirmadienio rytą, iš kurios sūnų tą dieną pasiima vaiko motina D. V.. Atitinkamai porines savaites nepilnametis A. V. praleidžia su savo mama D. V.. Vaiko motina, perduodama sūnų bendravimui su tėvu, turi užtikrinti ir visų būtinų vaiko daiktų perdavimą, kuriuos vaiko tėvas grąžina grąžindamas sūnų motinai. Tuo atveju, jei vaikas ugdymo įstaigos nelanko, jis yra perduodamas į to tėvo, su kuriuo yra tą savaitę numatyta bendravimo tvarka, gyvenamąją vietą, pasitelkiant vaikui pažįstamus trečiuosius asmenis arba kraštutiniu atveju – policijos pareigūnus, kurių pasitelkimu pasirūpina vaiką perduoti turintis tėvas. 2. Tėvas, su kuriuo atitinkamą savaitę yra numatytas bendravimas su vaiku, sudaro galimybes tris kartus per savaitę (antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį) kitam tėvui bendrauti su sūnumi A. V. nuotoliniu būdu - video skambučiu iki 45 min. Skambučio pradžios laikas yra nustatomas abiejų tėvų rašytiniu susitarimu planuojamo bendravimo išvakarėse. Tėvams nesutariant dėl skambučio pradžios laiko, jis vyksta 19.00 val. Taip pat prašo, kad tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą tenkinti atsakovo prašymą tik iš dalies – netrumpinti atsakovo G. V. praleidžiamo laiko su sūnumi.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė naudojasi bet kokia galimybe apkaltinti atsakovą kardomųjų priemonių pažeidimu. Taip pat nurodė, kad vaikui reikia ramybės ir stabilumo, gero ir saugaus santykio su abiem tėvais. Šiuo metu susidariusi situacija sudaro būtinybę keisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant kuo labiau apsaugoti nepilnamečio A. V. interesus – eliminuoti dažną vaiko perdavinėjimą bei tėvų susitikimo galimybę. Atsakovui nėra sudaromos galimybės su vaiku bendrauti ir video skambučiais. Vaikui būtų padaryta didelė žala, jeigu tėvo vaidmuo jo gyvenime būtų sumenkintas.
5. Ieškovė D. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriuo prašė G. V. prašymą atmesti. Taip pat prašė pakeisti 2020-05-12 nutartimi nustatytos atsakovo G. V. ir nepilnamečio vaiko A. V. laikinojo bendravimo tvarką ir nustatyti, kad: 1. pakeisti nutarties 1 punktą ir nustatyti, kad G. V. su sūnumi A. V. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, darželio, penktadienį po ugdymo dienos. Jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. G. V. grąžina sūnų vaiko motinai, nuveždamas sūnų į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8.30 val. Jeigu į ugdymo įstaigą vaiko grąžinti negalima dėl kokių nors priežasčių (karantinas, liga ar pan.), grąžina sūnų tuo pat laiku į vaiko gyvenamąją vietą; 2. panaikinti nutarties 2 punktą arba pakeisti jį taip: „2. G. V. su sūnumi A. V. bendrauja antros ir ketvirtos mėnesio savaitės trečiadieniais, pasiimdamas sūnų A. V. iš ugdymo įstaigos, darželio darbo dienos pabaigoje arba, jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina, iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val., ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą įstaigos nustatytu laiku iki 8.30 val. Ketvirtadienį iš darželio vaiką pasiima vaiko motina. Jeigu į ugdymo įstaigą vaiko grąžinti negalima dėl kokių nors priežasčių (karantinas, liga ar pan.), tėvas grąžina sūnų tuo pat laiku į vaiko gyvenamąją vietą. G. V. privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą ugdymo įstaigos nustatytu režimu tomis dienomis, kai jis bendrauja su vaiku.“ ; 3. pakeisti ir papildyti nutarties 3 punktą, nurodant, kad apie vasaros atostogų laiką vaiko tėvas informuoja vaiko mamą iki kiekvienų metų birželio 1 dienos. Vaiko motinai su vaiku atostogaujant (2 savaites vasaros atostogų metu) vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Apie savo atostogų laiką vaiko mama praneša atsakovui prieš 2 savaites; 4. panaikinti nutarties 4 punktą arba pakeisti jį taip: „D. V. sudaro galimybę G. V. bendrauti su sūnumi A. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 valandos (kai vaikas nėra pas tėvą pagal aukščiau nustatytą tvarką) telefonu iki 20 minučių.“ Be to, bendravimo tvarką papildyti nustatant, kad „Jeigu tėvas turi pasiimti/grąžinti vaiką iš/į vaiko gyvenamosios vietos, tačiau jam yra nustatyti ribojimai bendrauti su vaiko motina, jis privalo pasirūpinti, kad vaiką paimtų/grąžintų artimas giminaitis (brolis, močiutė, teta)“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovo G. V. ir ieškovės D. V. prašymus patenkino iš dalies: pakeitė 2020-05-12 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl G. V. laikinojo bendravimo su sūnumi A. V. tvarkos, nurodytos 1. ir 2. punktuose, ir juos išdėstė taip:
a) G. V. su sūnumi A. V. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, darželio penktadienį po ugdymo dienos. Tuo atveju, jei vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta) ir sūnų atsakovas grąžina ieškovei, nuveždamas jį į ugdymo įstaigą arba jo gyvenamąją vietą, pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta), pirmadienį 8.30 val.
b) G. V. su sūnumi A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas sūnų A. V. iš ugdymo įstaigos, darželio darbo dienos pabaigoje. Jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina, atsakovas paima vaiką, 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta) ir grąžina vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą įstaigos nustatytu laiku arba, jeigu į ugdymo įstaigą vaiko grąžinti negalima dėl kokių nors priežasčių (karantinas, liga ar pan.), jo gyvenamąją vietą, pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta) iki 17.00 val. Ketvirtadienį, tuo atveju, jei vaikas buvo grąžintas į ugdymo įstaigą, iš darželio vaiką pasiima vaiko motina. G. V. privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą ugdymo įstaigos nustatytu režimu tomis dienomis, kai jis bendrauja su vaiku.
Kitoje dalyje prašymus atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių vien ta aplinkybė, kad atsakovui paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, nesudaro pagrindo keisti bendravimo tvarką taip, kad mažametis šalių vaikas po savaitę būtų vieno iš tėvų priežiūroje. Teismo vertinimu, jau nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra užtikrinanti tiek vaiko interesus, tiek pakankamą tėvų bendravimą su vaiku. Iš šalių teikiamų pašymų skaičiaus ir turinio nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra pakankamai įtempti ir konfliktiški ir, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko A. V. interesus bei institucijos, teikiančios išvadą, išsakytą nuomonę, tenkinti atsakovo ar ieškovės prašymų juose išdėstytais motyvais visa apimtimi nėra pagrindo.
8. Tačiau, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytina, jog G. V. su sūnumi A. V. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, darželio penktadienį po ugdymo dienos. Tuo atveju, jei vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta) ir sūnų atsakovas grąžina ieškovei, nuveždamas jį į ugdymo įstaigą arba jo gyvenamąją vietą, pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta), pirmadienį 8.30 val.; G. V. su sūnumi A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas sūnų A. V. iš ugdymo įstaigos, darželio darbo dienos pabaigoje. Jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina, atsakovas paima vaiką, 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta) ir grąžina vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą įstaigos nustatytu laiku arba, jeigu į ugdymo įstaigą vaiko grąžinti negalima dėl kokių nors priežasčių (karantinas, liga ar pan.), jo gyvenamąją vietą, pasitelkiant vaiko artimus giminaičius (brolis, močiutė, teta) iki 17.00 val. Ketvirtadienį, tuo atveju, jei vaikas buvo grąžintas į ugdymo įstaigą, iš darželio vaiką pasiima vaiko motina. G. V. privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą ugdymo įstaigos nustatytu režimu tomis dienomis, kai jis bendrauja su vaiku.
9. Papildomai teismas pabrėžė, jog vaiko interesus geriausiai užtikrintų ne tik kiekvieno iš tėvų savo pareigų pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymas atskirai, bet bendradarbiavimas, lankstumas, naudojimasis teise dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Nustatyta laikina bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020-12-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą neišsiųsdamas atsakovui ieškovės prašymo ir atitinkamai nenustatydamas jam termino atsiliepimui pateikti. Dėl to susidarė situacija, kai ieškovas neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės ne tik iš esmės, bet ir paaiškinti teismui savo fizinių galimybių apskritai vykdyti tokias sąlygas, atsižvelgiant į nustatytas valandas bei į nutarties vykdymą įtrauktus trečiuosius asmenis.
10.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų ir argumentų, kodėl yra tenkinamas ieškovės reikalavimas bei neatsižvelgė į tai, kad vaikui ugdymo įstaiga nėra privaloma, dėl ko konkrečių valandų dėl vaiko nuvedimo į darželį nustatymas yra nepagrįstas, juo labiau kad tą laiką atsakovas galėtų skirti bendravimui su vaiku.
10.3. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, jog įpareigojimas vaiką atvežti ne motinai, kad ši galėtų perimti bendravimą su vaiku ir tokiu būdu įgyvendinti vaiko teisę matytis su mama, bet privalomai nustatomas ugdymo įstaigos lankymas tam tikromis valandomis visų pirma pažeidžia atsakovo, kaip tėvo teisę savarankiškai priimti sprendimus savo sūnaus atžvilgiu dėl darželio lankymo intensyvumo, visų antra, suteikia ieškovei nepagrįsto procesinio pranašumo, nes tokiu būdu ji ne siekia vaiko interesų įgyvendinimo, bet atsakovo ir jo sūnaus bendravimo dirbtinio ribojimo, visų trečia, jei teismas teigia, kad „laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, bei pažymi, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai“, tai nustatydamas visiškai nereikalingą papildomą sąlyga dėl įpareigojimo atvežti vaiką į ugdymo įstaigą konkrečią valandą ir jos lankymo apskritai, pats prieštarauja savo motyvams ir tokiu būdu tik patenkina ieškovės užgaidą pačiai sureguliuoti tėvo ir sūnaus bendravimą ne savo matymosi su sūnumi laiku.
10.4. Kartu atsakovas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį ieškovės pateikto prašymo pagrindu teismas nesiaiškino, ar vaiko tėvas turėtų galimybę vaiką į darželį ar ieškovei į namus atvežti konkrečiomis valandomis tuo pačiu pasitelkiant trečiuosius asmenis, o taip pat nepagrįstai nenagrinėjo ir atsakovo prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo kas savaitę. Tokia bendravimo tvarka, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius bei atsakovui pritaikytas kardomąsias priemones galėtų būti puiki išeitis siekiant minimalizuoti šalių tarpusavio susitikimus bei nuolat kylančius konfliktus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė procesinės teisės nuostatų, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie vaiko ugdymo laiką bei pobūdį, atsižvelgė į atsakovui nustatytos kardomosios priemonės pobūdį bei sąlygas, o taip pat į šalių vaiko dienos režimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad, atsižvelgiant į atsakovui skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įsipareigojimais nesilankyti vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis: D. V., E. V., kuri be kita ko buvo skirta dar iki laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo 2020-05-12, nėra pagrindo automatiškai sutikti su atsakovo prašymu nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi A. V. taip, kad mažametis šalių vaikas po savaitę būtų vieno iš tėvų priežiūroje. Kartu teismas nurodė, jog jau nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra užtikrinanti tiek vaiko interesus, tiek pakankamą tėvų bendravimą su vaiku, o atsižvelgiant į atsakovui taikomą kardomąją priemonę, yra pagrindas iš dalies tenkinti šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius bei aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties dalį dėl to, kad ne atsakovas, o kitas asmuo, pasiima šalių sūnų iš jo gyvenamosios vietos, kurioje atsakovas pagal skirtą kardomąją priemonę negali lankytis bei ieškoti ryšių su ten gyvenančiais asmenimis, vertina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
15. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neva pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovui neišsiuntė ieškovės atsiliepimo, kuriame ji taip pat išdėstė reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei kuris iš esmės buvo tenkinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas esminių civilinio proceso principų pažeidimo nepadarė bei nesukūrė teisinės situacijos, kuria būtų esmingai pažeistos ar apribotos atsakovo teisės.
16. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kaip pagrindą tam nurodė aplinkybę, jog atsakovui yra paskirta pirmiau minėta kardomoji priemonė, dėl kurios jis negali artintis nurodytu adresu bei ieškoti ryšių su išvardintais asmenimis, o tai iš esmės užkerta kelia jam įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą dėl šalių nepilnamečio vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia faktinė situacija kelia teisinę priešpriešą, todėl būtent šioje dalyje ir pakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, t.y. numatė, kad atsakovas šalių sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima pasitelkdamas vaiko artimus giminaičius. Tai, kad ieškovės pateiktas atsiliepimas nebuvo tiesiogiai išsiųstas atsakovui, nagrinėjamai civilinei bylai esant vedamai elektronine forma bei atsakovui turint galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos eiga, o taip pat esant pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neleidžia vertinti, kad šiuo atveju buvo padaryti esminiai atsakovo procesinių teisių pažeidimai, dėl kurių būtų pagrindas skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta ar nepagrįsta,, juo labiau kad ieškovės išdėstytas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat iš esmės nebuvo tenkintas.
17. Atskirajame skunde atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė konkretų laiką dėl šalių sūnaus pristatymo į ugdymo įstaigą ar įpareigojo naudotis giminaičių pagalba pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Tokie atsakovo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino mažamečio šalių sūnaus dienos bei ugdymo ritmą, dienotvarkę bei ugdymo įstaigos tvarką. Tai, kad nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai nėra pakankamai patinkantys atsakovui nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia tvarka nėra tinkama ir šalių sūnui. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent šalių sūnaus interesai yra svarbesni už tėvų norus ar ambicijas, o be to, šiuo atveju būtent atsakovui yra paskirta kardomoji priemonė, dėl ko galintys kilti tam tikri neigiami bendravimo tvarkos įgyvendinimo niuansai, kaip pavyzdžiui artimųjų ar giminaičių pagalba, yra tiesiogiai sąlygoti siekio nepažeisti kardomosios priemonės sąlygų.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės išdėstytus argumentus, taip pat pritaria nurodomai pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo abiejų šalių prašymus, o aplinkybė, kad skundžiama nutartis nėra palanki atsakovui, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, juo labiau, kad vaiko interesus išties geriausiai užtikrina ne tik kiekvieno iš tėvų savo pareigų pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymas atskirai, bet bendradarbiavimas, lankstumas, naudojimasis teise dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu, o nustatytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja šalių tarpusavio bendravimo bei gera valia sudaromų susitarimų.
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl susiklosčiusios situacijos išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, dėl ko papildomai vertinti šią situaciją nėra pagrindo.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.